Aiškėja, kad 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės posto užpuolikai buvo žinomi netrukus po žudynių, tačiau per 23 metus mūsų teisėsauga juos iš bylos „išplovė“, o į teisiamųjų suolą pasodino buvusį Rygos omonininką Konstantiną Nikuliną, kuris iki šiandien nesupranta, ką veikia šitoje byloje.
Tokią prielaidą leidžia daryti ne tik iš bylos dingę svarbiausi įkalčiai – pirmųjų Tomo Šerno apklausų, kur jis įvardijo žudikus, vaizdo įrašai, taip pat buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko V.Petruškevičiaus nusikaltimo vietos vaizdo įrašas ir kt., bet ir 1991 metų rugpjūčio 9 d. laikraštyje „The European“ išspausdintas Peterio Conradi straipsnis „Muitininkas įvardina žudikus“.
„Labai sunkiai sergantis muitininkas, vienintelis likęs gyvas po žudynių, per kurias mirė septyni jo draugai, gulėdamas ligoninės lovoje atpažino savo užpuolikus. Baltijos Respublikos ligoninėje prie dvidešimtmečio Tomo Šerno 24 valandas per parą budi ginkluota apsauga. Baiminamasi, kad žudikai gali grįžti, norėdami baigti pradėtą darbą.
Jis buvo vienintelis iš aštuonių neginkluotų tuo metu būdelėje prie Medininkų dirbusių vyrų, išgyvenęs praėjusios savaitės užpuolimą. Tikimasi, kad jo liudijimas atskleis, kad į tai buvo įsivėlusios KGB arba Vidaus reikalų ministerijos juodųjų berečių pajėgos.
Oficialios Lietuvos tyrėjų grupės vadovas Algimantas Astaška „The European“ papasakojo, kad Šernas asmeniškai atpažino asmenis, ankstyvą rytą įsiveržusius į postą, suguldžius jame buvusius žmones ant grindų ir paleidusius į juos automatų ugnį.
Tačiau jis pridūrė: „Mes negalime to atskleisti nesibaigus tyrimui“, – Medininkų žudynių tyrimo grupės vadovą A.Astašką 1991 m. rugpjūčio 9 d. citavo „The European“.
Kaip jau rašyta, savo pirminiuose parodymuose dar ligoninėje Tomas Šernas buvo paminėjęs Makutynovičiaus (buvęs Vilniaus OMON vadas) pavardę.
B.Makutynovičius – liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas?
Taigi, kaip aiškėja, Medininkų užpuolikų pavardės buvo žinomos jau netrukus po žudynių, tačiau įtariamieji nebuvo sulaikyti (kaip buvo paleistas B.Makutynovičius 1991 08 22 VRM, nors sulaikymo grupė su antrankiais jau ėjo jo suimti, – atskira ir šokiruojanti tema).
Tačiau gali būti, kad Boleslovas Makutynovičius Medininkų byloje yra „liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.12“.
Iš viso šioje byloje yra du liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas: vienas pavadintas „Nr.11“, kitas – „Nr.12“.
Tokią prielaidą leidžia daryti Generalinės prokuratūros prokuroro Rolando Stankevičiaus pasisakymas teisme.
Nagrinėjant Medininkų bylą dar pirmos instancijos teisme – Vilniaus apygardos teisme, K.Nikulino advokatai pateikė prašymą teismui išreikalauti duomenis apie B.Makutynovičiaus (buvęs Vilniaus OMON vadas) ir V.Razvodovo (buvęs Vilniaus OMON štabo viršininkas) atvykimus į Lietuvą ir išvykimus iš Lietuvos, išduotas jiems vizas ir jų galiojimo terminus.
Tačiau prokuroras R.Stankevičius paprašė šį prašymą atmesti, nes tai neva gali atskleisti liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Medininkų byloje, Nr.11 ir Nr.12 asmens tapatybes.
Tai gali reikšti viena – kad Boleslovas Makutynovičius Medininkų byloje yra vienas iš dviejų liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas. Priešingu atveju prokuroras Rolandas Stankevičius nebūtų priešinęsis, kad teismas išreikalautų duomenis apie B.Makutynovičiaus apsilankymus Lietuvoje.
Beje, redakcijos šaltinių duomenimis, viena B.Makutynovičiaus kelionė į Lietuvą kaip tik sutapo su „liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.12“ apklausa teisme.
Taigi, labai įdomus virsmas: 1991 m. rugpjūčio 22 d. VRM sulaikymo grupė eina link B.Makutynovičiaus, kad jį sulaikytų dėl Medininkų įvykių, tačiau paskutinę sekundę pareigūnams nurodoma B.Makutynovičiaus neliesti, o finale šis asmuo galimai tampa „liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas“.
Klausimas: ar dėl to, kad iš Medininkų bylos būtų „išplautas“ Vilniaus OMON vaidmuo, ir dingo dalis ypač svarbių įrodymų?
P.S.
Beje, OMON pajėgos ir buvo vadinamos „juodosiomis beretėmis”.
