Giedrė Gorienė
Arba pakeičiate kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį, arba mes iš valdančiosios koalicijos išeisime. Būtent tokį ultimatumą pareiškė valdančiajai koalicijai Tautos prisikėlimo partija – ta pati, kuri prieš rinkimus pareiškė: jūs jau prisidirbote, o dabar leiskite mums prisidirbti. Ir iš tiesų neapgavo – laimėję rinkimus, tiek prisidirbo, kad šių „politikų“ smarvė Lietuvos istorijoje dar ir po kelių dešimtmečių bus užuodžiama.
Kad Arūras Valinskas – Artūro Zuoko ( tautoje vadinamo „Abonentu“) projektas, sklandė kalbos jau pačioje Tautos prisikėlimo partijos įsikūrimo pradžioje. Ir kaip tokios kalbos nesklis, jei „patys-patys išstojo iš savo „patroninės“ (Liberalų ir centro) partijos ir tapo naujai besikuriančios partijos nariais?
Pagal valdančiosios koalicijos sutartį, kultūros ministro postas teko Tautos prisikėlimo partijai. Ši į jį delegavo aktorių Remigijų Vilkaitį. Turbūt manė, kad, kaip aktorius, Remigijus Vilkaitis tik kultūros ministrą vaidins, todėl kultūros pinigėlių plovėjams bus paprasta milijonus, skirtus kultūrai, išplaut. Tai, kaip sakoma, lengvi pinigėliai – surengei vieną pusantros valandos Bjork koncertą ir uždirbai tiek, kiek kokia bobutė per visą savo gyvenimą neuždirbs kiekvieną dieną savo triusikuose pernešdama po kelis pakelius kontrabandinių cigarečių per kokį nors Panemunės pasienio postą…
Tačiau Remigijus Vilkaitis – ne šiaip sau koks aktorius iš kokio nors sudegusio teatro. Tai labai geras aktorius. Todėl jis taip puikiai įsijautė į kultūros ministro vaidmenį, kad jau netrukus ministerijos klerkai (su tam tikromis pareigybėmis per daug metų suaugę tam tikrų politinių grupuočių kultūriniai „obščiakai“) ėmė visa gerkle klykti: Remigijus Vilkaitis užsuko kranelius!
Negana to, tas aktorius, įsijautęs į kultūros ministro vaidmenį, visai ne kaip iki šiol buvę ministrai ėmė skaičiuoti, kas, kur ir kaip išleido visokiems kultūros projektams skirtus pinigėlius (ar tik nebus suvalkietis?), o negavęs ataskaitos, ėmė reikalauti atsakomybės kaip koks Lukašenka iš savo pavaldinių: arba grąžini į valstybės biudžetą pinigus, arba medžiagą perduotu prokuratūrai.
Pirmą kartą Arūnas Valinskas puolė keisti Remigijų Vilkaitį tuomet, kai šis užsimojo dėl VEKS aferos kreiptis į prokuratūrą.
„Ministras neturi kultūros koncepcijos“, – taip priežastį, kodėl reikia skubiai keisti R.Vilkaitį, paaiškino Tautos prisikėlimo partijos vadovas.
Akivaizdu, kad Remigijaus Vilkaičio „kultūros koncepcijos“ suvokimas iš esmės skiriasi nuo tų, kas jį delegavo į šį postą, – eidamas kultūros ministro pareigas, Remigijus Vilkaitis turi kryžium gulti už tokius projektus, kaip VEKS („ŠMEKS“) ir, pasitelkęs visą savo, kaip ministro, galią, turi pridengti visus pagal tuos ir kitus projektus išplautus kultūros pinigėlius. O dabar ką daro Remigijus Vilkaitis? Baisu pagalvot – tai iš G.Kėvišo reikalauja grąžinti be pateisinamos priežasties Operos ir baleto teatrui išleistus milijonus, tai pareikalavo ataskaitos dėl VEKS vieno iš projektų – ART-O-TLON.
Įsidėmėkit šiuos žodžius: ART-O-TLON. Nes būtent kai prie šio projekto prisilietė R.Vilkaitis ir pareikalavo pateikti ataskaitą, kur išleisti pinigai, Arūnas Valinskas vėl tėškė valdančiajai koalicijai ultimatumą: Remigijus Vilkaitis kultūros ministro poste ilgiau negali būti. Ir pateikė kitą kultūros ministro kandidatūrą – Dailės akademijos prorektorių Arūną Gelūną.
Arūnas Gelūnas… Arūnas Gelūnas… Ar tai ne tas pats, kuris ir kuravo garsųjį VEKS projektą ART-O-TLON? Ar ne to projekto dalyviai gyveno Dailės akademijos bendrabučiuose, kur iš projekto pinigų pravalgė ir pragėrė 29 tūkstančius litų ir iki šiol kultūros ministrui R.Vilkaičiui nepateikė jokios ataskaitos? O ar tiesa, kad didelė šiam projektui skirtų lėšų dalis (beveik milijonas) buvo išleista septynioms (!) TV laidoms, kurios buvo parodytos per LTV, nors ši televizija ir skelbėsi esanti to projekto rėmėja, taigi turėjo laidas rodyti nemokamai? (Kultūros žinovai kalba, kad laidų turinys – gana destruktyvus.)
Visa tai – kol kas tik klausimai, nes projekto ART-O-TLON pinigų panaudojimo ataskaita kultūros ministrui R.Vilkaičiui iki šiol nebuvo pateikta.
Tačiau šioje vietoje ne pinigai turbūt svarbiausia, o per LTV televiziją parodytų laidų turinys. Todėl ar prieš skiriant kultūros ministrą, nereikėtų pasidomėti, kokias kultūros vertybes teigia būsimasis kultūros ministras, o tada atsakyti į klausimą – kodėl vis dėlto Seimas yra korupcijos tėvynė? Ir kodėl valdančiajai koalicijai su Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos pirmininku, premjeru Andriumi Kubiliumi priešakyje neįtinka žmogus, kuris, anot prof. V.Landsbergio, nevogė pats ir neleido vogti kitiems?
2010-06-21
