Baltieji Rūmai ir JAV Valstijų departamentas melavo ES vyriausybėms apgaulingai žadėdamas galintys tiekti pakankamai daug suskystintų gamtinių dujų į Europą, kurios pakeistų Rusijos tiekiamas dujas.
Neseni JAV prezidento Obamos ir JAV Valstijų sekretoriaus Johno Kerrio pareiškimai yra taip akivaizdžiai klaidingi, kad jie išduoda nepaprastą neviltį Vašingtone dėl situacijos Ukrainoje prieš Maskvą.
Vašingtonas yra taip nutolęs nuo realybės, kad jo paprasčiausiai nejaudina tai, ką jis kalba.
Po neseniai įvykusio susitikimo su ES vadovais JAV prezidentas Obama paskelbė neįtikėtiną pareiškimą, kad paslaptinga Transatlantinė Prekybos ir Investicijų Partnerystė (Transatlantic Trade and Investment Partnership TTIP), kurių derybas didelės tarptautinės kompanijos slapta vedė už uždarų durų, Jungtinėms Valstijoms palengvintų eksportuoti dujas į Europą ir padėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Obama pareiškė: “Kai tik turėsime prekybos sutartį pabaigtą, eksporto licenzijų išdavimas suskystintų dujų projektams skirtiems Europai kur kas palengvės”,
Tokia JAV politika, kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių nepaisant savo principų ir kuria stengiamasi prastumti Transatlantinės Prekybos ir Investicijų Partnerystės derybas gąsdinant Europos Sąjungą, kad jos gali prarasti Rusiškas dujas po JAV vadovaujamo Ukrainos valstybinio perversmo vasario 22 dieną ignoruoja faktą, kad JAV skalūninių dujų tiekimas į ES nepriklauso nuo suskystintų gamtinių dujų licenzijavimo procedūrų JAV ir Europos Sąjungoje.
Kituose paskutiniuose pareiškimuose, nukreiptose į dar neseniai sparčiai JAV augusį nevaržomą skalūninių dujų gavybą, Obama ir Kerris abu pareiškė, kad JAV galėtų daugiau, nei pakeisti visas Rusijos dujas Europos Sąjungai. Tokie JAV prezidento teiginiai neturi realaus pagrindo ir yra visiškas melas. Per susitikimą Briuselyje Obama ES šalių vadovams pareiškė, kad ES šalys iš JAV turėtų importuoti skalūnines dujas, kurios pakeistų Rusiškas dujas. Deja, šioje vietoje yra didelė problema.
Skalūninių dujų revoliucijos žlugimas
Aiškėja, kad skalūninių dujų revoliucija Jungtinėse Amerikos Valstijose žlugo. JAV gamtinių dujų gavybos sprogdinant skalūnus ir iš jų išgaunant dujas dabar jau yra atsisakoma didžiausių energetikos kompanijų, tokių kaip Olandijos “Shell” ar Britanijos “BP” dėl to, kad skalūninių dujų gavyba paprasčiasiai yra neekonomiška.
Neseniai “Shell” kompanija pranešė apie labai didelį savo gamybos mažinimą Jungtinių Valstijų skalūninių dujų gavyboje. ”Shell” kompanija pardavinėja savo nuomos sutartis maždaug apie 2833 kvadratinių kilometrų skalūninių dujų gavybos žemių pagrindinėse Teksaso, Pensilvanijos, Kolorado, ir Kanzaso valstijų skalūninių dujų gavyvos vietovėse ir skelbia, kad ji gali atsisakyti stabdyti ir daugiau kitų projektų, kad išvengtų nuostolių. “Shell” taip pat ketina sumažinti savo darbuotojų skaičių iki 30 proc.
“Shell” bendrovės vykdantysis direktorius Ben van Beurden pareiškė: “Finansinis įvykdymas yra atvirai nepriimtinas… dalis mūsų žvalgytų telkinių paprasčiausiai nepasiteisino.”
Praėjusiais 2013 metais “Shell” kompanija patyrė 900 milijonų JAV dolerių nuostolį.
JAV energijos analitikas David Hughes, analizduodamas keleto metų skalūninių dujų gavybos rezultatus Jungtinėse Valstijose, pažymi, kad “skalūninių dujų gavyba staigiai augo iki beveik 40 proc. visų JAV išgaunamų gamtinių dujų. Nepaisant to, nuo 2011 metų geuodžio mėnesio dujų gavyba stabilizavosi; 80 proc. skalūninių dujų atkeliauja iš penkių gamintojų, iš kurių keleto gavyba yra mažėjanti. Labai didelis skalūninių dujų gavybos sumažėjimas reikalauja tęstinio kapitalo įdėjimo; paskaičiuota – reikia 42 mlrd. JAV dolerių per metus, kad būtų išgręžta daugiau kaip 7 tūkst. naujų gręžinių tam, kad nebūtų nutrauktas dujų tiekimas. Palyginimui, 2012 metų išgautų skalūninių dujų vertė buvo tik 32.5 mlrd. JAV dolerių.” (Luis de Sousa “Total Production by the Top Five Oil Majors Has Fallen by a Quarter Since 2004”, April 19, 2013, www.theoildrum.com).
Taigi, JAV prezidentas Obama žadėdami tiekti JAV skalūnines suskystintas dujas Europos Sąjungai, tame tarpe ir Lietuvai, paprasčiausiai melavo.
Antroji problema su JAV dujų “pasiūlymu” Europos Sąjungai pakeisti rusiškas dujas yra ta, kad skalūninės dujos reikalauja masinės, brangios infrastruktūros – naujai statomų Suskystintų Gamtinių Dujų (SGD) trminalų, kurie galėtų priimti didelius SGD superlaivus-talpyklas, kuriais būtų gabenamos suskystintos dujos į ES uostų SGD terminalus.
Problema ta, kad dėl JAV egzistuojančių įvairiausių įstatymų, reguliuojančių vietinės energetikos eksportą, ir tiekimo faktorių dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra nei vieno veikiančio SGD terminalo. Vienintelis dabar remontuojamas terminalas yra JAV Luizianos valstijoje, Meksikos įlankoje Sabine Pass SGD priimantis terminalas, kurį valdo kompanija “Cheniere Energy”, kurios vadovų tarybos nariu yra buvęs CŽV vadovas John Deutch. Sabine Pass SGD terminalo problema ta, kad daugiausia gamtinių dujų produkcijos yra tiekiama pagal anksčiau sudarytas sutartis į Pietų Korėją, Indiją ir kitas Azijos šalis SGD tiekėjams, bet ne į Europos Sąjungą.
Antroji problema ta, jei ES ir būtų dideli uostų SGD terminalų pajėgumai, kurie galėtų pakeisti Rusijos tiekiamas dujas, galutinė JAV SGD kaina ES vartotojams būtų kur kas didesnė, nei Rusijos tiekiamų dujų kainą. Kita problema ta, kad neegzistuoja specializuoti SGD tankeriai, galintys tiekti dujas į ES rinką. Visa tai užima daug laiko, tarp jų terminalo statybos, kurie, deja, geros būklės būna vidutiniškai tik apie 7 metus.
Taigi, ES neturi realios alternatyvos pakeisti rusiškų dujų tiekimą. Vokietija, kurios didžiausia ekonomika Europoje nusprendė atsisakyti atominių elektrinių ir jos alternatyvūs energijos šaltiniai – vėjas ir saulė – yra ekonominė ir politinė vokiečių nelaimė, kuri vartotojams brangiai kainuoja ir kuri sudaro labai mažą bendros energetikos rinkos dalį. Tuo tarpu Didžioji Britanija tiesiogiai gauna gamtines dujas iš Rusijos Šiaurinio dujotiekio.
