Žmogus dažniausiai turi galimybę pasirinkti. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie Lietuvos verslininkų naujus žingsnius į Rytų kraštus, kas tikrai nereiškia vienpusiško pasirinkimo ar Vakarų krypties nuvertinimo. Abi kryptys gali būti efektyviai derinamos. Per praėjusį Nepriklausomybės dvidešimtmetį esu padėjusi eilei įmonių surasti partnerius Vakarų rinkose ir ten įsitvirtinti, o taip pat Vakarų partneriams ateiti dirbti į Lietuvą. Atėjo laikas talkinti ir dirbantiems kitomis kryptimis.
Ekonomikos nuosmukis ir dėl to paaštrėjusios socialinės problemos verčia ieškoti naujų galimybių verslui ir pajamų šaltiniams bei darbo vietoms kurti. Situacija Lietuvoje neužtikrina palankių ir stabilių verslo sąlygų.
Neapgalvota mokesčių reforma gerokai pakenkė įvairiems ūkio sektoriams ir verslams. PVM padidinimas iki 21% ir dėl to augančios kainos, bedarbystė ir žmonių pajamų smukimas mažina pardavimus vidaus rinkoje bei lietuviškų įmonių konkurencingumą. Todėl ypač svarbu didinti eksportą.Stipresnės įmonės ima kurti padalinius kitose šalyse, kur palankesnės sąlygos: pigesnės vietinės žaliavos, imli produkcijos rinka ir stiprūs verslo partneriai. Nors kai kurie politikai vis dar neatsisako savo niurzgėjimo prieš Rusiją, abipusiai naudingas bendradarbiavimas su kaimynais yra vienas iš realiausių kelių išlipti iš krizės.
Spalio 20 – 23 d. mes kartu su “ARVI” grupės vadovu V. Kučinsku ir jo kolegomis lankėmės Tatarstano ir Baškirijos respublikose – viename iš stipriausių RF regionų. Tatarstane turėjome dalykinį susitikimą su premjeru Ildar Chalikov, vicepremjerais ir ministrais, susitikimuose dalyvavo Valstybės Tarybos nariai, verslo atstovai. Baškirijoje mus priėmė Prezidentas Rustėm Chamitov, susitikome su Vyriausybės nariais ir verslo atstovais. Abi šalys taikingai lenktyniauja ekonomikos ir socialinio augimo srityse, kažkiek primindamos Lietuvos ir Estijos tarpusavio konkurenciją.
Abi aplankytos respublikos, turinčios nemažai mineralinių resursų,· tradiciškai stiprų žemės ūkį bei nemenką pramonę, gan sėkmingai ugdo savo ekonomiką ir gyvenimo lygį.
Gerą įspūdį padarė Kazanė – vienas didžiausių ir gražiausių Rusijos Federacijos miestų. Rengimasis čia vyksiančiai Universiadai praturtina krašto sostinę 60 naujų modernių objektų, kurių savalaikė statyba nestokoja finansavimo.
Susitikime su mūsų delegacija Tatarstano premjeras I. Chalikov, dalyvaujant Vyriausybės nariams – įvairių ūkinių sektorių vicepremjerams ir ministrams, apibūdino savo respublikos stipriąsias puses. Ryškų vaidmenį krašto ekonomikoje atlieka naftos sektorius bei daugiašakis žemės ir maisto ūkis. Pastarajam, atsižvelgiant į “ARVI” grupės vadovų dalyvavimą ir ketinimus šiame regione kurti bendras įmones, buvo skirta ypač daug dėmesio. Pokalbyje su premjeru man kaip delegacijos vadovei teko pristatyti savo požiūrį į Lietuvos ir Tatarstano tarpusavio bendradarbiavimą visais lygiais ir įvairiose srityse. Kaip galimas partnerystės sritis, pateikiau Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos “Latia” – vieno iš tradicinių sektorių-pasiūlymą eksportuoti į Tatarstaną aukštos kokybės lietuvišką produkciją.
Buvo aptartos perspektyvos išugdyti įvairių veiklos sričių, jų subjektų, miestų ir rajonų partnerystę bei abipusius turistų, poilsiautojų srautus. Karštos vasaros verčia šių kraštų gyventojus žvalgytis palankesnių vietų poilsiui.
Ypatingai dalykiškas buvo susitikimas su vicepremjeru – Tatarstano žemės ūkio ministru M. Achmetov įspūdinguose ministerijos rūmuose. V.Kučinskas čia pristatė “ARVI” grupės įmones ir investicinius ketinimus Tatarstane. Tai kalakutų komplekso statyba “nuo fermos iki gatavo produkto”, pašarų gamyba, NPK trąšų bei biodyzelio įmones. Per trumpą laiką pavyko surasti ir partnerį bendrai įmonei steigti. Tokį ketinimą išreiškė komplekso “Rodnaja Zemlia” savininkas – jaunas, išsilavinęs verslininkas A.Garajevas. Tarp partnerių pradėtos derybos.
Šiuolaikiniame Informatikos centre Vicepremjeras N. Nikiforov mums pademonstravo įsisavintą “elektroninės vyriausybės” modelį. Buvo aptartas bendros tarptautinės konferencijos surengimas Vilniuje arba Kazanėje. Akivaizdu, kad ateityje mūsų laukia dažnesni apsilankymai šiame krašte.
Iš Kazanės nuvykome į Baškortostano (Baškirijos respublikos) sostinę Ufą. Man čia teko lankytis pirmą kartą. Nepaisant, kad mūsų atvykimo dieną – penktadienį Respublikos Prezidentas R. Chamitov buvo išvykęs, šeštadienį jis susitiko su mumis. Pokalbis su juo vyko bendradarbiavimo tarp mūsų respublikų temomis. „ARVI “ išdėstė savo ketinimus įsisavinti Baškirijoje gyvulininkystės atliekų utilizavimą, pastatant Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonės „antrininką“. Prezidentas užtikrino greitą žemės išskyrimo ir statybos leidimų klausimų sprendimą. Kitoje patalpoje jau laukė rajonų vadovai, kurie su V. Kučinsku pasirašė ketinimų protokolus. Ekonomikos ministras V. Balabanov, būdamas atsakingas už investicijų skatinimą, tuoj pat mūsų akivaizdoje padarė naują įrašą „Investicinių projektų registre“. Norėtųsi tikėti, kad toks tempas bus išlaikytas ir projekto įgyvendinimo eigoje.
Prezidentas, reaguodamas į mano išsakytus siūlymus plėtoti bendradarbiavimą aprangos ir tekstilės, turizmo ir kituose verslo sektoriuose, tam palankiai pritarė, pvz. paminėdamas karštas vasaras savam krašte, kaip priežastį skirti kelialapius poilsiui Lietuvoje. O juk tokie poilsiautojų srautai, kaip kad šiemet jau mūsų organizuotos grupės iš Maskvos su šio miesto socialinių įstaigų kelialapiais, galėtų iš esmės pagerinti Lietuvos turizmo įmonių (viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, transporto, sveikatingumo kompleksų, golfo laukų ir kt.) padėtį, išvesti jas iš sąstingio.
Apsilankę keliose įmonėse: moderniame šiltnamyje su vietiniu apsirūpinimu alternatyvia energija, pieno perdirbimo įmonėje, pabendravę ne tik su valdžia, bet ir ūkiniais vadovais ir specialistais, įsitikinome, kad gyvenimas čia tikrai nestovi vietoje ir kad su šiais žmonėmis galime dirbti, sukuriant abipusiai naudingas naujas galimybes. Palanki atmosfera ir gera nuotaika mus lydėjo visos kelionės metu, o mane – dar ir nemažai įvairaus žanro žurnalistų, kurių interviu temos siekė daugiau nei 20-ties praėjusių metų laikotarpį bei ateities vizijas.
Sugrįžusi iš šios kelionės susitikau su Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos „LATIA“ atstovais. Sutarėme rengti verslo misiją į Rytų kraštus, kad šio sektoriaus įmonės galėtų stipriau įsitvirtinti eksporto rinkose su savais gaminiais, pagamintais ne tik pagal menkai pelningus Vakarų įmonių užsakymus siuvimo operacijoms atlikti, bet ir savų talentingų dizainerių sukurtus gaminius, kartu keliant ir mūsų pramonės bei šalies prestižą. Nedvejodama sutikau padėti mūsų tradicinės pramonės atstovams įveikti šiuos naujus iššūkius.
