Iš žiniasklaidos: „Ukraina šiuo metu nesiekia tapti NATO nare, tačiau 1997 metais pasirašė sutartį dėl partnerystės su Aljansu.
NATO ir Kijevas bendradarbiaudavo įvairiose karinėse srityse. Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Ukraina dalyvavo NATO vadovaujamose operacijose ir misijose Balkanuose, o dabar šios šalies kariai yra NATO vadovaujamos misijos Afganistane dalis.2013 metais Ukraina žadėjo pasiųsti vieną fregatą ir sraigtasparnį į NATO operaciją „Vandenyno skydas“ (Ocean Shield), kovojančią su piratavimu prie Somalio krantų…..”
Taigi, kiek pakeitus žinomą posakį, išeitų kitas: „štai tau, boba, ir Maskvos ranka…”. Gal šia „partneryste”, tiksliau, „duokle” jai, ir yra paaiškinamas Ukrainos prezidento Janukovičiaus dvilypumas, delsimas, neryžtingumas, baikštus slapstymasis už savo poste dar tebeliekančių milicininkų, kurie dabar yra žudomi sužvėrėjusių banditų, skydų… Janukovičius tai nutaria skelbti ypatingąją padėtį, tai savo ketinimų atsisako, tai prakalba apie kažkokias tai „paliaubas” su sužvėrėjusiais perversmininkais….Nors, žvelgiant bešališkai, tampa visiškai akivaizdu, jog nepaprastąją padėtį reikėjo paskelbti jau seniai, o „paliaubos” ar „derybos” su žmones žudančiais bei jau daugelį šalies miestų niokojančiais perversmininkais prilygsta bendrininkavimui.
Yra visiškai akivaizdžių dalykų, kurie yra gerai matomi net bešališku žvilgsniu, t.y. iš anksto nepalaikant nei vienos, nei kitos „pusės”. Ukrainos valdžia yra teisėta? Aišku, jog taip. To dar nepaneigė joks „Vakarų demokratijos išminčius”. Ukrainos įstatymai dėl masinių susirinkimų, kuriais yra remiamasi malšinant dabartines perversmininkų riaušes, yra bene identiški ES bei JAV atitinkamiems įstatymams, užtikrinantiems visuomenės rimtį bei nacionalinį saugumą. Vadinamosios „opozicijos” veiksmai, žudant žmones, grobiant bei niokojant pastatus bei jau ilgą laiką mėginant jėga užgrobti valdžią regionuose, niekaip negali būti laikomi teisėtais. Taigi, Vakarų politikai Ukrainos įvykių vertinimui akivaizdžiai naudoja dvigubus standartus.
Tačiau….Ar teisingas yra vis tų pačių įvykių vertinimas per „dvipusę prizmę”? Per ne vien mūsų valdančiosios sistemos pamėgtą „plius-minus” technologijos padiktuotą viziją…T.y. ar teisingas yra „abiejų pusių” paplitęs požiūris, esą Ukrainoje būta dviejų išties priešingų „polių”- „Janukovičius prieš opoziciją, opozicija prieš Janukovičių” ? Ar nėra „Trečiosios jėgos”, kuri nūdien yra nematoma ( taigi,- ir neaiški) ? Juk istorinių lygiagrečių tikrai yra! Viena lygiagretė ( nors, aišku, nevisavertė)- Gorbačiovas ir Jelcinas. Beje, Janukovičiaus bei jo aplinkos taktika, „ginant” šalies konstitucinę santvarką, bent jau man itin primeną kadaise „geriausiojo vokiečio” titulą iš H.Kolio gavusį „Gorbį”. Kita lygiagretė – E. Ševarnadzė ir jo opozicija („rožių revoliucija” Gruzijoje, įkėlusi į sostą budelį M.Saakašvilį )….Kiekviena tokia „lygiagretė”, kuri jau buvo, yra, ar dar bus, visada baigiasi „šalies-poligono” visuomenės „praregėjimo šoko impulsu”- „tai už ką gi mes kovojome?”. Galima ir čia itin tinkantį posakį prisiminti- „kai du pešasi, trečias ruošiasi pergalei”.
Kaip ten bebūtų, pagal savo mastus bei jų plitimo dinamiką Ukrainos įvykiai tikrai neprilygsta Libijos įvykiams. Ir lokalizuoti „euro-maidaną”, perversmininkų organizatorius, bei priminti jiems Įstatymo „raidę” tikrai buvo įmanoma. Net kelis kartus įmanoma. Tačiau Janukovičius elgėsi bei tebesielgia taip, kaip kažkada Lenkijoje toks Stanislovas Kania ( V. Jaruzelskio pirmtakas), kuris irgi „slopino” Vakarų kurstomus neramumus šalyje direktyvų pliurpalais….Tai griežtina Janukovičius įstatymus, tai vėl švelnina, tai mąsto apie nepaprastosios padėties įvedimą, tai vėl prabyla apie „paliaubas” su perversmininkais, kai anie jau baigia „ant galvos įkopti”…Žinote, jau plika akimi matyti, jog Janukovičius neveikia, bet LAUKIA. Ko laukia? Kad bus peržengta „negrįžtamumo riba”, ir įvykiai šalyje negrįžtamai išeis iš šalies konstitucijos veikimo sferos?
Janukovičius netaps „antruoju Kadafiu”. Ir…visiškai neketina pakartoti jo dalios. Ukraina, kaip jau buvo minėta, yra šiokia tokia NATO aljanso partnerė. NATO vadovų direktyvos Kijeve atidžiai skaitomos. Tik…Ar apie visas tokias direktyvas mes sužinome, ar jos visos patenka į žiniasklaidą? Žinote, klausimas net daugiau negu naivus….
Beje, NATO įtaka Vakaruose, taip pat ir konkrečiai ES šalyse, nėra „tolygi”. NATO vadovybė, be abejo, turi savo strateginių ypatumų ir Europos sąjungos bei jos atskirų šalių atžvilgiu ( vieną „pakišt”, kitą „iškišt”). O tuo tarpu Vakarai…Siuntinėja „laiškelius” ir „vieniems”, ir „kitiems”. Ir „beginkliams” Janukovičiaus šalininkams, ir jau ne vien „Molotovo kokteiliais” ginkluotai „opozicijai”.
O tai primena „proceso valdymą” vardan „Trečiosios jėgos”. Ir ji būtinai atsiskleis, vos tik Ukrainoje bus peržengta proceso „negrįžtamumo riba”.
