Lietuvos kariuomenę atstovaujantis neoficialus puslapis batalionas 2014-01-25 patalpino informaciją apie kario savanorio bazinių įgūdžių kursą, kuriame sudalyvavau ir aš.
Tarnybą pradėjome sausio 13 dieną, mano tarnyba baigėsi netikėtai, neįteikus man jokio raštiško įsakymo, nurodymo ar tarnybinės nuobaudos paskyrimo dokumento. Liepta tiesiog išvažiuoti.
Puslapyje Batalionas džiaugiamasi, jog dalyvauja merginų, tačiau esą joms negalima skirti kambarių, nes neužteks vyrukams. Labai keistas straipsnis, su dar keistesne nuotrauka, kur mano kambario draugės (gyvenome kambaryje, tikrai ne koridoriuje, o dar viename laisvame miegojo per budėjimus kpt. Tertelis) spaudžiant -16 šalčiui, šypsodamos tepa viena kitai veidus. Šitos pačios, kur šypsosi, kitą dieną nebepaėjo, nes šaltis surakino kūnus. Kadangi visuomenei toliau pateikiama iškraipyta informacija apie tai, kaip iš tiesų vyksta baziniai kario savanorio įgūdžių kursai, nusprendžiau netylėti.
Kadangi instruktoriai į karius žiūri kaip į „patrankų mėsą“, statistinius vienetus, kurie neturi jausmų, asmeninio gyvenimo istorijų, bei, galų gale, niekuo neserga – tai kiekvienas, prieš pildydamas anketą stoti į Lietuvos kariuomenę, turėtų žinoti, jog gali pakliūti ne į kariuomenę, kaip yra pristatoma, tačiau į tikrą trijų savaičių, o jeigu eina į Bazinius kario mokymus – trijų savaičių – pragarą.
Kur arba pavirstama zombiu, arba pasipriešinus neteisėtiems vadų įsakymams, tampi precendentu Lietuvos kariuomenėje – atseit, niekas niekada nekėlė klausimo dėl Mokomojo pulko vadovybės įžūlumo, ir Kariuomenės vado bei KAM įsakymų nepaisymo.
Tik ar tikrai niekas niekada nekėlė tų klausimų? Ir kur buvo tiek Rasos Juknevičienės, tiek Juozo Oleko akys, kai jie lankėsi Rukloje? Ar jiems buvo nerodomi išsekę, po lašelinėmis gulintys kariai, klaikios, į kalėjimo kameras panašios kareivinės su geležinėmis, tarybinėmis, spintomis, į kurias niekas netelpa, suplyšusios, nudrengtos patalynės, ir vidury žiemos išduodami vasariniai apklotai, dėl ko kariai priversti miegoti su rūbais, kad mirtinai nesušaltų?
O gal abu, nuolat vienas kitą pakeičiantys ir papildantys ministrai net nesidomėjo karių buitimi ir kasdienybe: juk žymiai smagiau išgerti kavos su Ruklos vadovybe, ir pasiklausyti smegenų plovimo pasakėčių…
Rukla – baisiau už Lukiškes, arba kaip formuojama Lietuvos kariuomenė
Lietuvos valstybei ir jos struktūroms nereikia mąstančių žmonių – reikia tik vykdančių.
Pats svarbiausias dalykas, jog jaunuoliai nuo jaunų dienų išmoktų vykdyti akivaizdžiai neteisėtus vadovų įsakymus.
Toks įspūdis susidarė nepilnas dvi savaites atitarnavus Rukloje, Didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke, kur tiek pulko, tiek bataliono vadovybė bei jų pavaldiniai atvirai ir įžūliai pažeidinėjo įstatytus, poįstatyminius aktus ir vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias kariuomenės veiklą.
Nors oro prognozės yra žinomos maždaug savaitę laiko į priekį, Ruklos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko vadovybei – nė motais tie šalčiai.
Pavyzdžiui, vieną rytą į klausimą vienam iš instruktorių „gal žinote, kiek dabar yra laipsnių? (o buvo arti 17 žemiau termometro stulpelio), atsakymas atskriejo žaibiškas, ir dar buvo išrėktas: „Neatsakinėsiu į tokias nesąmones“ (instruktorius Masionis).
Kaip supratau, Ruklos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko vadovybei ir visiems tos vadovybės akivaizdžiai neteisėtų įsakymų vykdytojams, kai įsakymai susiję su pratybomis šaltu oru, visiškai ne dokumentas yra Kariuomenės vado įsakymas dėl šalčio prevencijos, kuriame numatyta, jog esant žemesnei nei -15 temperatūrai lauke, lauko pratybos neturi būti pradėtos, o vykdomos – nutrauktos. Šis įsakymas išplaukia iš KAM Gynybos štabo nurodymo 2006 m. sausio 19 d. Nr. GŠN-8. Dar griežtesnį įsakymą, pavyzdžiui, yra pasirašęs sausumos pajėgų vadas „Įsakymas dėl nušalimo profilaktikos“ 2012-01-31 Nr. V-68: jame nurodyta, jog pratybos nutraukiamos, ne tik, kai temperatūra yra -15, bet ir kai lauko temperatūra -10, o vėjo stiprumas didesnis nei 4 metrai per sekundę.
Įsakymuose parašyta, jog kariai turi būti aprūpinti karštais gėrimais – tačiau mes arbatos gaudavome tik ryte ir vakare. Dienos metu instruktoriai lakstydavo ir sekiodavo, kur kas arbatinuką įsijungęs, rėkaudavo – nors pagal Kariuomenės vado įsakymą, jie ne tik kad neturėjo teisės drausti gerti karštus gėrimus, varant mus į pratybas esant labai žemai temperatūrai, bet ir patys turėjo virti tą arbatą, ir ją kariams siūlyti. Kariuomenės vado įsakymą tačiau instruktoriai laikė tiktai sau. (Manau, toks elgesys yra pati tikriausia „dedovščina“).
Rukloje įžūliai nepaisoma Kariuomenės vado įsakymų?
Mokėmės kovinės rikiuotės paslapčių, spaudžiant -17 šaltukui (2014-01-20), po kovinių rikiuočių dar keletą valandų per tą patį šaltį su žemėlapiu orientavomės vietovėje. Skruostų ir smakro kai kuriais momentais nebejaučiau. Vadai tačiau iš stalčių išsitraukė veido kaukes – ir nors Kariuomenės vado įsakyme parašyta, jog kariai turi būti aprūpinti šaltam orui skirtais drabužiais, mes tegavome šiltus apatinius: tokias pačias kaukes nupirkti kad ir už mūsų pinigus vadai net neorganizavo – svarbiausia, kad jie gudrūs, apsirūpinę, ir jiems nešalta.
Nei žemesnieji, nei aukštesnieji vadai tądien nepaaiškino, jog yra teisė atsisakyti vykdyti neteisėtą nurodymą, nes tokios pratybos prieštaravo Kariuomenės vado įsakymui.
Sausio 16 dieną Mokomojo pulko bataliono vadas mjr. Valaitis, remdamasis S1-S2 planavimo grupės dokumentais ir suderinimais (svarbiausias asmuo – kapitonas Petraitis) patvirtino pataisytą savaitės pratybų planą, kuriame numatė lauko pratybas – spaudžiant žemesniam nei –15 šaltukui.
Nors buvo aišku, jog spaus šaltukas, kuris numatytas kariuomenės vado įsakyme kaip antihigieninis ir pavojingas karių sveikatai ir gyvybei, mjr. Valaitis savo parašu patvirtino pusantros paros pratybas lauke, pradedant sausio 21 dienos 9 val. ryte, ir baigiant kitos dienos 17 val., vakare. Pratybos turėjo būti vykdomos su nakvyne lauke, įrengiant stovyklavietę. Tačiau, kaip supratau, neatitinkančią higienos normų, nes kariuomenė, kaip dažnai kartodavo mjr. Valaitis, visiškai neturi pinigų. Iš majoro kalbos, taip reikia suprasti, jog kariuomenė, visiškai neturėdama pinigų, yra tokia drąsi, kad vis tiek, neturėdama išteklių, vykdo karių rengimą? Iš tokios įstaigos tokia karių rengimo teisė turėtų būti atimta. Neturite resursų – viso gero, perleiskite kitiems mokymą, – tiems, kas turi.
Ar Mokomasis pulkas turi visus reikiamus karių rengimui resursus?
Žemėlapio ir topografinės liniuotės per visas dienas taip ir neturėjau, nes, esą, neužtenka, yra tik kas antram kariui. O kambario draugės arba nesidalino, arba iš viso pamesdavo tai žemėlapį, tai liniuotę (menininkė Edita).
Taigi, jeigu mokymosi medžiagos yra tik kas antram kariui, o tualetinio popieriaus yra tik kas dešimtam (trim savaitėm kiekvienam kursantui išdavė po vieną tualetinio popieriaus rulonėlį), tai tada Mokomasis pulkas turėtų mažinti kursantų skaičių.
Bet kur tau – juk kursantų skaičius – tai krepšeliai, tai pinigai…Ir kam iš viso rūpintis, kas tie kursantai nesušaltų, nesusirgtų – išvažiavo namo, tuoj atvažiuos kiti. Pinigai vis tiek pervesti į priekį…”Kuo jūsų mažiau liks, tuo geriau”, – nevengė kartoti kai kurie instruktoriai. O jeigu kursantai sušals, tada apsirgs, ir tada tas planas “kuo mažiau, tuo geriau” bus įvykdytas…
Bataliono puslapyje giriamasi, jog šiais metais esą Rukloje bus apmokyta net 700 karių: leiskite paklausti, o ar priemonės bus gautos, ar merginos kaip mes – turės iš lubų skaityti dokumentus – nes merginų kambariui „žalio segtuvo“ (kur nurodyti kariuomenės dokumentai, laipsniai, ekipuotės sudėliojimo tvarka, ginklo saugumo testo klausimai) – neužteko?
Keisčiausia, jog Lietuvos kariuomenė mobilias stovyklavietes skiria komerciniams renginiams remti, pavyzdžiui, Kernavėje vykstančioms Gyvosios archeologijos dienų dalyviams migdyti (dalyvavau 2011 m., mus, dalyvius, nežinia kieno pinigais, netgi saugojo Lietuvos kariuomenė…)– o patiems kariams tokia stovyklavietė neskiriama, neva, “nėra pinigų”.
Tačiau higienos normas atitinkanti stovyklavietė privalo būti įrengiama (SAM ministro įsakymu 2004 m. rugpjūčio 11 d. Įsak. Nr. V-568 patvirtinta higienos norma “Karinė teritorija: statinių įrengimo ir priežiūros taisyklės“), arba Ruklos Mokomasis pulkas tiesiog neatitinka karių rengimo reikalavimų, ir iš šio pulko turi būti atimta teisė ruošti karius. Toks pulkas, sukurtas kaip perteklinė institucija su pertekline Mokymų ir doktrinų valdyba, galėtų būti reorganizuotas, panaikintas, o kariai rengiami savo rinktinėse, kaip ir buvo senesniais laikais.
B.d.
