Prof. Evgen Cybulenko
Žmogaus Teisių Centro direktorius
Talino Teisės Mokykla
Kada skaitydavau ukrainiečių žurnalistų susižavėjimo kupinus straipsnius apie reformas Gruzijoje, pasiekimus, kuriuos ši šalis pasiekė per keletą metų nugalėjus „Rožių revoliucijai“ , ir ko per visus 20 nesugebėjo pasiekti Ukraina, maniau, kad žurnalistai paprasčiausia fantazuoja.
Tačiau, pasirodo, klydau aš. Tuo galėjau įsitikinti Talino Teisės Mokyklos delegacijos vizito į Kaukazo Universitetą metu.
Tai, ką aš pamačiau, viršijo visus mano lūkesčius. Pasirodo, Gruzija iš tiesų praktiškai sugebėjo nugalėti nusikalstamumą ir dabar Tbilisis – vienas iš saugiausių miestų pasaulyje. O Gruzijos piliečiai gerbia savo naująją policiją, kuri dirba ypač efektyviai ir neima kyšių, o ja pasitiki virš 80 procentų Gruzijos gyventojų.
Taip, tiesa, kad šioje šalyje žemutinėje ir vidurinėje valdymo grandyje praktiškai nebeliko korupcijos, ir kad valstybinės įstaigos iš tiesų tarnauja paprastam žmogui, spręsdamos jo klausimus greitai ir efektyviai. Tiesa ir tai, kad Gruzijoje atgimė smulkusis verslas, ir į šią šalį pasipylė didelės investicijos. Ir visa kita, ką girdėjau ir skaičiau apie „ Rožių revoliucijos“ Gruziją, pasirodė tiesa.
Ypač mane sužavėjo tai, kad vystosi ne tik didieji Gruzijos miestai, bet ir regionai. Maži miesteliai, kurie dar visai neseniai merdėjo, dabar atgimsta ir tampa puikiais turizmo ir poilsio centrais .
Be Tbilisio man teko aplankyti ir mažą Sighnaghi miestelį ir senąją Gruzijos sostinę Mtstkheta . Galiu pasakyti drąsiai – Sighnaghi praktiškai niekuo nesiskiria nuo Alpių kaimelio Prancūzijoje ar Austrijoje. To tikrai nesitikėjau pamatyti.
O kaip perduoti tuos jausmus, kuriuos aš tegaliu persakyti rusų klasikų žodžiais?
Žinoma, nepaprastai pasikeitęs ir Tbilisis. Dabar tai labai švarus, tvarkingas ir šviesus europietiškas miestas , kuris dabar smarkiai vystosi, jame vyksta didžiulės statybos, o naktį jo paminklai ir architektūros šedevrai apšviesti taip, kad gali pavydėti bet kuri Europos sostinė. Tbilisis – miestas pilnas gyvybės ir vyksmo. Gausybėje kavinukių ir restoranų jums pasiūlys geriausią virtuvę ir servisą, be to, Tbilisio kavinės ir restoranai pilni žmonių – pas Gruzijos gyventojus atsirado pinigų, ir jie juos noriai leidžia draugų kompanijoje.
Bet tai tik mano emocijos. Faktai kalba ką kita : M. Saakašvilis perėmė skurdžią, korupcijos ir vidinių nesutarimų alinamą šalį. Tačiau skirtingai nuo Ukrainos politikų, jis turėjo politinės valios pradėti reformas. Jis labai sėkmingai panaudojo estišką reformų ir valdymo modelį , ir jam čia padėjo savo patarimais Martas Laaras ( buvęs Estijos Prezidentas). Galima teigti, kad Gruzija daug kur tiesiog dubliuoja Estijos 90 metais atliktas reformas, bet daug kur ir jau lenkia Estiją . Kaip ir Estijoje, Gruzijoje nieko nestebina trisdešimtmečiai ministrai. Būtent jaunimas Gruzijos Prezidento komandoje tapo reformų lokomotyvu.
O šios reformos jau davė savo vaisių – pagal patrauklumą verslui, Pasaulinio Banko duomenimis , Gruzija užima 11 vietą, aplenkdama Suomiją, Švediją ir Japoniją . Į šalį kaip iš gausybės rago pasipylė užsienio investicijos, ir automatiškai padidėjo gruzinų pajamos.
Biudžeto pajamos išaugo nuo 558 milijonų dolerių 2003 metais iki 3,3 milijardų 2008 metais.
Nuo 2004 iki 2008 metų Gruzijos BVP augo 9-12 procentų per metus. Tuo tarpu šiais kriziniais metais jos BVP sumažėjo 3,9 proc. Tuo tarpu kada Ukrainos – 15 procentų.
Reformuojant Gruzijos policiją, joje buvo pakeista 88 procentai visų policininkų . Priimant į tarnybą, kandidatai turėjo atlikti Gruzijos ir Vakarų specialistų paruoštus psichologinius testus, kas labai pakelė bendrą Gruzijos VRM darbuotojų intelektinį lygį, parenkant naujus, psichologiškai stiprius ir mažai agresijos turinčius pareigūnus. Policijos , o paskui visų valstybės pareigūnų alga išaugo 15 – 40 kartų. Būtent „botago ir meduolio“ principas pasirodė esąs geriausias kovoje su korupcija.
Kaip žinome, vien botagu niekas niekada nieko nėra pasiekęs. Kinijoje už korupciją nuteistus pareigūnus ir valdininkus šaudo, ir viešai publikuoja egzekucijų nuotraukas ir vaizdo įrašus, tačiau Kinijoje korupcija klesti.
O štai Gruzija pagal korupcijos indeksą iš paskutinių vietų persikėlė į 66, šalia Kroatijos, ir aplenkė kai kurias ES šalis – pvz. , Graikiją , Bulgariją ir Rumuniją. Tačiau svarbiausia – Gruzija sunaikino korupciją ten, kur ji labiausia trukdė paprastam žmogui. Na, o su valstybiniais užsakymais ir tiekimais – irgi padėtis žymiai pagerėjo.
Kada aš klausinėjau paprastų žmonių, kas jiems labiausia trukdo gyventi, jie atsiakydavo – tik didelė bedarbystė. Tačiau pasaulinės krizės metu tai būdinga ne vien tik Gruzijai.
Žinoma, opozicija vis dar kaltina M. Saakašvilį perlenktu „ griežtumu“ , bet tai, reikia pripažinti, yra būtinybė.
Na, negalima neužsiminti apie legendinį gruzinų vaišingumą – viską, ką esate girdėjęs apie tai, padauginkite iš tūkstančio kartų – ir tai bus tiesa.
Įdomiausia tai, kad gruzinų tauta nepyksta ant rusų tautos už 2008 metų agresiją. Gruzinai sako: tai ne rusų tauta mus užpuolė, o Kremlius.
Tačiau gruzinai atsimena karo aukas – jos visos gerbiamos ir atsimenamos. Kiekvienai karo aukai yra pastatyti ir kruopščiai prižiūrimi paminklai. Su dėkingumu gruzinai prisimena ir Estijos Prezidento vizitą 2008 metų karo metu, ir jo žodžius, kad jis pasistatys kelyje į Tbilisį palapinę ir joje lauks rusų tankų. Tai jau tapo gruzinų liaudies legenda.
Iš rus.delfi.ee vertė Vadimas Juška
