Prieš porą mėnesių buvo minimos jau devintosios 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų metinės. Per šiuos kelis teroro aktus, įvykdytus Jungtinėse Amerikos Valstijose, žuvo virš 3000 žmonių. Šiuos grėsmingus teroro aktus įvykdė ekstremistinės organizacijos ,,Al Ouaeda“ nariai.
Dar rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo pradžioje Niujorke vyko net keliolika mitingų ir piketų, kurių dalyviai reikalavo neleisti vykdyti netoli per teroro išpuolį sunaikinto prekybos centro rengiamo islamo kultūrinio centro statybos. Šiame kultūros centre turi būti įrengta ir mečetė, todėl kai kurie amerikiečiai teigia, kad mečetės įrengimas netoli tragedijos vietos įžeistų jų jausmus.
Politikos ir religijos sąsajos kartais labai artimos, tik gaila, kad kartais tai pasireiškia tokiais barbariškais veiksmais, kaip grasinimais deginti Koraną ar net viešu Korano deginimu.
Apie tokius planus dar rugsėjo 1 dieną prabilo pastorius iš Floridos valstijos Teris Džonsas. Jis ketino sudeginti 200 Korano egzempliorių. T.Džonsas pareiškė: „Koranas – tai blogis. Per jį skleidžiamas klaidingas tikėjimas“. Vis tik įvairūs visuomenės veikėjai ir valdžios atstovai įtikino T.Džonsą atsisakyti pragaištingų planų deginti Koraną. Tačiau rugsėjo 11 dienos vakare du pastoriai iš Tenesio valstijos vis dėlto sudegino du Korano egzempliorius.Lietuvoje tomis dienomis jokių incidentų neužfiksuota.
Mūsų šalyje didelį atgarsį sukėlė korumpuotų pareigūnų veiksmai, persekiojant islamo tikėjimą išpažįstančią klaipėdietė E.Kusaitę. Ji buvo suimta 2009 metų spalio mėnesį, ir nors nebuvo jokių įrodymų prieš šią jauną merginą, ji buvo laikoma kalėjime devynis mėnesius, ten mušama ir kankinama.
2003 metais miręs palestiniečių kilmės JAV filosofas ir literatūros kritikas Edvardas Saidas savo straipsniuose ir knygose pasisakydavo už kuo glaudesnį dialogą tarp skirtingų religijų atstovų. Jis kvietė vystyti taikos procesą ir nusigręžti nuo ekstremizmo. E.Saidas teigė: ,,Kai kurie arabų intelektualai užima klaidingą poziciją, kurstydami aklą neapykantą prieš Izraelio vadovus ir visus žydų kilmės asmenis. Juk reikia pasidomėti žydų kultūra, tradicijomis, susipažinti su Izraelio istorija. Izraelio žydai – tai ne kažkokie kolonistai, kuriuos galima vyti iš jų gyvenamų teritorijų. Tai savo protėvių žemėje gyvenantys žmonės“.
1999 metų liepą E.Saidas atvyko į Vokietijos miestą Veimarą, kur vyko kelių dienų seminaras. Šiame renginyje, kurio vienas iš iniciatorių ir buvo šis žymus filosofas, dalyvavo jauni muzikantai iš Izraelio ir įvairių arabų šalių. E.Saidas seminare skaitė kelias paskaitas ir asmeniškai vadovavo ekskursijoms po Buchenvaldą ir kitus konclagerius.
Antisemitizmo raida per pastaruosius du dešimtmečius prieštaringa. Vengrijoje per kelerius metus vis labiau auga antisemitinės nuotaikos. 2009 metų rudenį padegta viena iš Budapešto sinagogų, šių metų pradžioje išdaužyti žydų kultūrinio centro langai, grasinančius laiškus pradėjo gauti rabinai ir žydų organizacijų vadovai. Manoma, kad su šiais išpuoliais gali būti susijusi pogrindinė nenacistinė organizacija „Vengrijos gvardija“. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šių metų rugpjūčio pradžioje pareiškė: „Sieksime ištirti šalyje vėl veikiančių nenacistinių grupuočių veiklą, nes jos kelia pavojų stabilumui Vengrijoje“.
Vokietijoje prieš dvi savaites jau pasibaigė neonacisto A.Paloko teismas. Už žydų kilmės jaunuolio E.Šapiros sumušimą jis nubaustas tik simboline 8 mėnesių lygtinio teistumo bausme. Vokietijoje per pastaruosius 5 metus gerokai padaugėjo antisemitinių išpuolių.
Viena iš etninę ir religinę nesantaiką kurstančių apraiškų – tai holokausto (masinių žydų žudynių, vykusių 1938-1945 metais; iš viso nužudyta apie 6 milijonai žydų) neigimas. Tuo užsiima visa grupė įvairių šalių žurnalistų, istorikų, rašytojų ir visuomenės veikėjų.
Vienas aktyviausių holokausto neigėjų – Jurgenas Grafas. Šis iš Šveicarijos kilęs rašytojas dar 1990-1993 metais parašė kelias knygas, kuriose neigiamas holokaustas. J.Grafas savo knygose teigia, kad 1938-1945 metais nužudyta tik 200 tūkstančių žydų kilmės asmenų. Anot šio rašytojo, mitas, kad žydai buvo naikinami dujų kamerose, jose buvo naikinami tik lenkai, rusai, bulgarai ir kitų tautybių asmenys, o 200 tūkstančių žydų buvo sunaikinti getuose arba šaudomi miškuose. Jis mano, kad tikro holokausto nebuvo, jog tai tik žydų organizacijų lyderių sukurtas mitas.
1998 metais J.Grafas pabėgo į Baltarusiją, nes teismas Bazelyje už holokausto neigimą jį nuteisė 18 mėnesių įkalinimo bausme. Nuo 2001 metų J.Grafas apsigyveno Rusijoje.
Prancūzų filosofas Rože Garonis irgi kategoriškai neigia holokaustą. Holokausto neigimą propaguoja ir kai kurie kiti intelektualai – britų rašytojas D.Irvingas, britų režisierė M.Renuf, rašytojas iš Rusijos N.Muchinas ir dar visa grupė jų bendražygių.
Rusijoje vis didesnę grėsmę kelia totalitarinės sektos. Jų lyderiai, kad ir patekę už grotų už įvairius nusikaltimus, greitai išeina į laisvę. Štai šių metų gegužės viduryje iš kalėjimo paleistas įtakingos sektos lyderis G.Grabovojus. Nors jis už sukčiavimą buvo nuteistas 11 metų įkalinimo bausme, tačiau realiai kalėjime praleido tik 4 metus. Dar 2003-2005 metais iškildavo daug abejonių dėl G.Grabovojaus veiklos, tačiau prokuroro A.Narsisiano ir kitų įtakingų teisėsaugos pareigūnų remiamas sektos lyderis netrukdomas rinkdavo didžiules duokles iš eilinių sektos narių, apgaudinėjo žmones, už įvairių ligų gydymą reikalaudamas nuo 2 iki 10 tūkstančių dolerių siekiančias sumas. Pasitaikė daug atvejų, kai žmones už gydymą mokėjo net iš skolintų pinigų, tačiau, taip ir nepagiję, mirdavo. 2006 metais G.Grabovojus vis tik buvo suimtas, nes jau peržengė visas ribas – pareiškė, kad už tam tikrą mokestį prikels mirusiuosius. Šį ,,pranašą“ rėmė ir itin įtakingi asmenys – „Kremliaus magu“ vadinamas KGB generolas A.Rogozinas ir dar keli įtakingi saugumiečiai.
Religinė nesantaika yra kurstoma ir kai kurias šalis valdančių totalitarinių režimų. Kruvinas Kremliaus režimas kursto islamofobiją, remia ir įvairių antisemitinių organizacijų veiklą. Prokremliški jaunimo judėjimai „Naši“, „Molodaja gvardija“ ir pogrindinės fašistų grupuotės organizuoja išpuolius prieš islamo pasekėjus, žydų kilmės asmenis, spausdina ir platina antiislamišką bei antisemitinę literatūrą.
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nepasitaiko jokių didesnių religinės nesantaikos kurstymo ar prieš religinius objektus nukreipto atviro vandalizmo aktų. Tiesa, įvairių incidentų pasitaiko – štai šių metų rugpjūčio mėnesį Kaune prie sinagogos rasta numesta kiaulės galva. O 2009 metų pavasarį Vilniaus sinagoga buvo ištepliota įvairiais antisemitiniais užrašais. O tai, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai islamo pasekėjai bandomi tapatinti su teroristais, yra apgailėtinas reiškinys, dažniausiai nieko bendro neturintis su tikrove.
Šventvagiški aktai – tokie kaip Korano ar Biblijos deginimas ar plėšymas, menoros ar kryžiaus viešas naikinimas – tai brutalūs ir barbariški veiksmai. Tokie veiksmai kursto nesantaiką, sukelia masinius neramumus. Juos organizuoja karingų ateistinių jėgų atstovai, ekstremistai arba masinių riaušių ar ginkluotų konfliktų kurstymu suinteresuoti slaptųjų tarnybų agentai. Tačiau tokius veiksmus organizuojantys ateistinių ir ekstremistinių organizacijų lyderiai bei kai kurių slaptųjų tarnybų vadovai užima netoliaregiški poziciją. „Akli aklųjų vadovai“ – taip apie tokius teigiama Biblijoje. Įvairios manipuliacijos ir bandymai kurstyti žmones, juos klaidinti, sukelti tautinę ar religinę nesantaiką – tai į aklavietę vedantys veiksmai.
Vienoje iš ryškių Biblijos vietų pateikiami Jėzaus Kristaus žodžiai: „Ne kas įeina į burną suteršia žmogų, o kas išeina iš burnos. Nes kas išeina iš burnos, išeina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Nes iš širdies išeina piktos mintys, žmogžudystės, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai“.
Ateizmo propagavimas ar fariziejiškumas dažniausiai susiję ir su etninės bei religinės nesantaikos kurstymu. Popiežius Benediktas XVI ir kiti Katalikų Bažnyčios lyderiai remia taikos procesus, pasisako už religinę toleranciją ir bendradarbiavimą tarp įvairių religijų atstovų.
Giedrius Grabauskas-Karoblis
