Seimo narių grupė „Už ištikimybę priesaikai“ teisingai pastebėjo, kad valdančiosios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų.
Pritariame šiam pareiškimui ir jį papildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų komiteto nariams, o keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkevičiaus Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra minimaliai pakoreguotas 1989 metų atitinkamas įstatymas ( projektas Nr. XIP-1648). Svarstant tokius svarbius ir Lietuvos gyvenimą radikaliai keičiančius teisės aktus jų negalima priiminėti manipuliacijų pagalba, karštligiškai ir neįsigilinus į esmę, ignoruojant Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, Mokslo ir studijų įstatymą, Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 d. nutarimą ir 2009 metų lapkričio 06 d. sprendimą bei kitus teisės aktus – vien tam, kad Lietuvoje būtų įtvirtinta dvikalbystė bei dvikalbiai užrašai.
Toks projektas automatiškai izoliuoja Vilniaus kraštą, sukelia grėsmę teritoriniam valstybės vientisumui, skaldo ir supriešina Lietuvos piliečius. Prisidengiant neva tautinių mažumų interesais, iš tiesų tėra siekiama sukurti teritorinę autonomiją Pietryčių Lietuvoje.
Turint omeny atsiveriančias galimybes užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemės, bus trukdoma išlaikyti Vilniją Lietuvos sudėtyje, o dvikalbystė taptų pirmuoju pleištu.
Tikime, kad kiekvienas Seimo narys dar nepamiršo prisiekęs ištikimybę Lietuvos Respublikai; gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikla byloja apie tikslus, prasilenkiančius su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės bei jos teritorinio vientisumo užtikrinimu. Todėl įspėjame, kad tokioms pastangoms pritariančių Seimo narių veiksmai ribojasi su Seimo nario priesaikos bei Konstitucijos laužymu, netgi antivalstybine veikla.
Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. birželio 18 d. sprendime pabrėžė, jog valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
Lenkijoje priskaičiuojama apie 40 milijonų lenkų, Baltarusijoje apie 10 milijonų baltarusių, Rusijoje apie 140 milijonų rusų – lietuvių tauta pati yra gintina mažuma, nes jos beliko vos 3 milijonai!
Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje lietuvių kalba gali tarpti ir būti išsaugota, o įteisinus dvikalbystę bei turint omeny kryptingą LLRA politiką jos valdomuose rajonuose atsirastų rimta grėsmė lietuvių kalbos išsaugojimui, gal net atsirastų kalbos ir pačių lietuvių diskriminacija. To negalima leisti.
Atkreiptinas dėmesys, kad lenkai Lietuvoje nėra tautinė mažuma, Lietuvos teritorijoje nėra lenkiškų etnografinių žemių, nėra lenkiškų etnografinių vietovardžių – toponimų ir hidronimų, todėl reikalavimai įvesti dvikalbystę ir dvikalbius užrašus yra nepagrįsti.
Dar daugiau, įteisinta dvikalbystė Lietuvoje sukurtų dramatišką situaciją kaimyninėje Latvijoje, kur jau tokie bandymai ne kartą buvo mėginti įgyvendinti. Suprantame, kad galimai tai yra nuosekli geopolitinė strategija, kuri įgyvendinama po dirbtinai keliamos tautinės priešpriešos skraiste.
Pažymėtina, kad reaguodama į gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto veiksmus pritariant tokiam įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos Prezidentė teisingai pareiškė, kad toks tautinių mažumų įstatymas tiesiogiai pažeidžia Konstituciją.
Pritardami Prezidentei, tvirtiname, kad Žmogaus teisių komiteto Seimui teikiama Tautinių mažumų įstatymo projekto išvada paneigia lietuvių kalbos konstitucinio statuso turinį.
Todėl raginame ir kviečiame Seimo narius ne pataikauti vienai politinei grupei, bet ginti valstybės interesus, Konstituciją ir laikytis duotos priesaikos Lietuvos valstybei.
„Vilnijos“ draugijos valdybos pirmininkas K. Garšva