Vakar Kaune įvykusiame „Drąsos kelio“ partijos suvažiavime Neringos Venckienė teta Audronė Skučienė buvo išrinkta partijos pirmininko pavaduotoja. Į partijos pirmininko pavaduotojo vietą pretendavo trys kandidatai: Audronė Skučienė, Dainius Danilevičius ir Rokas Venclauskas.
Kaip rašoma „Drąsos kelio“ partijos interneto svetainėje, suvažiavime buvo aptartas partijos skyriaus darbas, naujų skyrių steigimas, patikslinti partijos įstatai.
„Baigus dalykinius suvažiavimo klausimus, vyko aktyvūs pasisakymai dėl nuolatinio partijos „Drąsos kelias” niekinimo ir šmeižimo viešoje erdvėje. Apsispręsta, kaip į tokius žeminimus partija ir jos žmonės privalo reaguoti“, – rašoma partijos svetainėje.
Pasibaigus „Drąsos kelio“ partijos suvažiavimui, partijos pirmininkas Seimo narys Jonas Varkala sakė, kad „mūsų kraštas – kaip tas Lietuvos tiltas, per kurį daug kas ėjo, daug kas jį trypė. Bet kol turim dar daug krikščioniškų ir lietuviškų detalių, tas mūsų tiltas, tarp Rytų ir Vakarų trypiamas ir minamas, vis dar išlieka tvirtas“.
„Mes viską pakeliam.Kiekvienas laikmetis iškelia įvairius iššūkius. Šis laikmetis pažymėtas pagrindiniu iššūkiu. Prasidėjusi dainuojanti revoliucija, gražios svajonės, džiaugsmas, kad turim vėl atgimusią Lietuvą, daugiau mažiau užtemo, kad atsirado grupė žmonių, kurių rankose atsidūrė daug valstybės turtų, ir labai liūdna, labai daug – mūsų valstybės valdžios.
Po gegužės 17 d. visiškai pasijutome, kad mes iš vidaus okupuoti. Kam mums yra valstybė ne užtarėjas, valstybės kardas negina eilinio žmogaus, bet gina kažko, ir tas kardas, kažkiek tai laikomas plaukuotos rankos, kuri, mano nuomone, mano įtarimu, turi didelę įtaką valstybėje apskritai, ir didelei daliai mūsų valstybės turto“, – teigė Jonas Varkalas.
Pasak jo, „Drąsos kelias“, sužeistas neteisybės, norėjo pagyti teisingumu.
„Ir todėl sukūrėme „Drąsiaus kelio“ judėjimą, „Drąsos kelio“ partiją. Ir šiandien čia susirinkome, kad iš naujo susirikiuotume, susistyguotume karšti žmonės, karštų širdžių žmonės, kurie manome, kad kiekvienas turime labai svarbią idėją, bet ją sunešėm, kaip bitelės į vieną. Priėmėm atitinkamus dokumentus, kad toliau galėtume mūsų Tėvynėje tęsti tą kovą – valstybę sugrąžinti piliečiams. Džiugią viltį, kad esame Lietuva, kad esame krikščioniškų tradicijų kraštas, nereikia mums kitokių šeimų, negu vyras ir moteris. Nereikia mums tos pseudokultūros, kuri ateina pas mus, griaudama mūsų šeimą,iIr su baime girdime ir prisimename Biblijos žodžius: vaikai sukils prieš tėvus ir žudys juos. Nereikia mums tokių vaiko gynimo teisių, kurios tarp šeimos, tarp vaiko ir tėčio formuotų konfliktą, ir kaip tas apokaliptinis pasakymas, griautų šeimą, atimtų iš šeimos vaikus. Taigi, mes prieš tą juvenalinę teisę daugelis krikščionių sukylame.
O šiandien suvažiavime mes susirikiavome toliau, kaip grąžinti valstybę piliečiams savo pastangomis, darbais. Turime jau skyrius, turime nuoseklią ideologiją, kurią paveldėjome iš mūsų didžiųjų mąstytojų: Šalkausko, Maceinos.
Mes norime turėti savo žemę, savo kalbą ir savo krikščioniškąją kultūrą. Tai mes neatsisakome krikščioniškos dvasios, krikščioniškų tradicijų, nebijome teptis, nebijome būti suniekinti. Ir su Jurgiu Matulaičiu sakome: ką gi, su mumis galbūt sušluostys, kaip skudurą, visokiom paniekom, šmeižtais, na, gal mes kažkieno akyse mes būsime nešvarūs, bet vis tiktai mūsų tautoje, mūsų krašte liks švariau. Tas žmogus anos nepriklausomybės laikais kvietė rikiuotis ir aukotis, ką mes čia ir darome, ką šiandien ir padarėme“, – po „Drąsos kelio“ suvažiavimo sakė partijos pirmininkas Jonas Varkala.
KK inf.
