2013 spalio 22 dieną JAV Kongrese minint koncerno „Jukos“ vadovo Michailo Chodarkovskio įkalinimo dešimtmetį skirtame renginyje Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis išreiškė tvirtą paramą Rusijos pilietinei visuomenei. Renginyje M.Chodarkovsklio sūnus Pavelas, nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ prezidentas Davidas Krameris ir „Lantoso Fondo“ prezidenė Katrina Lantos Sweet.‘
Lietuvos propagandinė žiniasklaida taip pat minėjo M. Chodorkovskio kalinimo 10-ąsias metines ir dar kartą priminė, kad M.Chodorkovskio įkalinimas „vertinamas, kaip bausmė už iššūkį, mestą prezidento Vladimiro Putino valdymui“.
Ta proga Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT rodė dokumentinį filmą “Chodorkovskis”.
Lietuvoje garsiai žinomas filosofas save pasivadinęs politiku Leonidas Donskis sako, kad M.Chodorkovskis – politinis kalinys, kurį turėtume palaikyti.
Kodėl Lietuvoje niekas negina ir nepalaiko finansiniai nusikaltimais įtariamo Darbo partijos įkūrėjo ir milijonieriaus Viktoro Uspaskicho?
Taigi, kas iš tiesų yra Michailas Chodorkovskis: auka – disidentas ar nusikaltėlis – sukčius? Ar tikrai M. Chodorkovskis atlieka bausmę už mestą iššūkį Rusijos prezidentui V. Putinui?
1990 metais iširus Tarybų Sąjungai ir pradėjus vykdyti JAV primestą privatizaciją – įteisintą turto grobstymą, Rusijoje iškilo daug verslo magnatų, turėjusių didelę įtaką ir politikoje. Rusijoje jie vadinami oligarchais. Vienas iš šių Rusijos oligarchų buvo ir žydų tautybės verslininkas Michailas Chodorkovskis (gimęs 1963 metais), “Forbes” žurnalo išrinktas 16 –u turtingiausių pasaulio milijonierių sąraše, kurio turtas buvo vertinamas 15 mlrd. JAV dolerių.
Michailas Chodorkovskis gimė 1963 metais Maskvoje. Besimokydamas Maskvos Mendelejevo universitete Chodorkovskis tapo šio universiteto komjaunimo partijos pavaduotoju. 1986 metais Chodorkovskis baigė universitetą, o po penkerių metų jau tapo milijonieriumi.
Karjeros pradžia
1987 m. Chodorkovskis atidarė „Jaunimo mokslo ir technologijų kūrybos centrą“, kuris užsiiminėjo įvairia prekybine veikla.
1989 m. Chodorkovkis įsteigė vieną iš pirmųjų privačių bankų Rusijoje – „Menatep“ banką, kurį finansavo iš importo-eksporto finansinių operacijų gauto pelno.
1992 metais Chodorkovskis buvo paskirtas kuro ir energetikos pramonės Investicijų Plėtojimo Fondo pirmininku. 1993 kovo mėnesį Chodorkovskis buvo paskirtas Rusijos Kuro ir Energetikos ministerijos ministro pavaduotoju.
1995 metais prie Rusijos ministro pirmininko Boriso Jelcino korumpuotos vyriausybės “Menatep” bankas už sąlyginai žemą 159 mln. JAV dolerių įsigijo prie „bankroto ribos“ buvusią didžiausią Rusijos naftos gavybos įmonę „Yukos”. “Yukos” susikūrė susijungus dviems Rusijos valstybinėms naftos kompanijoms – Sibiro naftos gamintojui “Yuganskneftegas” ir Volgos naftos perdirbimo bendrovei “Kuibyshevnefteorgsintez”. “Yukos” buvo pirmoji Rusjos privatizuota naftos bendrovė. (Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, pirmiau įmonės buvo privedamos prie bankroto ribos, po to pigiai privatizuojamos).
Būdamas “Yukos” bendrovės vadovu, Chodorkovskis susikrovė milijonus, vystydamas Sibiro naftos verslą.
2002 metais “Yukos” turėjo globalinių planų Europoje ir Azijoje: planavo įsitvirtinti Lietuvoje, po to Slovakijoje, planavo vystyti naftotiekį Kinijoje.
2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama A. Brazausko, pasirašė sutartis, pagal kurias „Williams International“ ir „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, o Lietuvos Vyriausybei liko 40,66 proc. 2002 m. rugsėjo 19 d. „Yukos“ iš „Williams International Company“ įsigijo papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises bei įsipareigojimus „Mažeikių naftoje“.
Susijungimas su “Sibneft”
1995 metais Boriso Berezovskio siūlymu buvo įkurta Sibiro naftos kompanija “Sibneft”, uždirbanti didžiausias pajamas Rusijos valstybinėje naftos bendrovėje. B. Berezovskis labai žema kaina – už 100,3 milijonų JAV dolerių – įsigijo 50 proc. “Sibneft” naftos bendrovės akcijų. Vien metinė „Sibneft“ naftos pardavimų apyvarta siekė 3 milijardus JAV dolerių, o žaliavų rezervų dydžiai prilygsta JAV „Texaco“ naftos kompanijai.
Kuomet B. Berezovskis pradėjo nesutarti su V. Putinu ir buvo priverstas iš Rusijos bėgti į Londoną, Berezovskis turėtas „Sibneft“ akcijas perleido Romanui Abramovičiui. R. Abramovičius iš karto sutiko jungtis su M. Chodorkovskio valdoma „Yukos“ naftos bendrove.
Susijungusi Rusijos dujų ir naftos bendrovė būtų valdžiusi didžiausius dujų ir naftos rezervus pasaulyje, antrus pagal dydį po „ExxonMobil“, ir būtų ketvirta pagal dydį pasaulyje pagal naftos gamybos apimtis – 370 tūkst. m³ per dieną.
M. Chodorkovskis siekė perimti savo kontrolėn visą Rusijos naftos gavybą.
Deja, susijungimas buvo atšauktas „Sibneft“ akcininkų, po to, kai buvo suimtas M. Chodorkovskis.
Kaip M.Chodorkovskus sukčiavo?
Kainų perleidimas ya vienas iš oligarchų naudojamų patikimiausių metodų. M.Chodorkovskis priversdavo Rusijos naftos gavybos kompanijas parduoti naftą dukterinėms bendrovėms žemesne, nei rinkos kaina. Dalis šios naftos būdavo perparduodama pasaulinėse rinkose pagal vyraujančią rinkos kaina. Taip M.Chodorkovskio naftos bendrovė pasisavindavo didelę dalį pelno. Pavyzdžiui, per 1999 metų pirmus 9 menesius „Yukos“ privertė savo dalinai valdomas naftos bendroves parduoti apie 240 milijonų barelių naftos už maždaug 1, 70 JAV dolerį už barelį, kai tuo metu vidutinė barelio rinkos kaina buvo 15 JAV dlerių. Tuo metu „Yukos“ eksportavo beveik ketvirtį savo produkcijos pasaulinėms rinkoms. Tokiu būdu M.Chodorkovskio valdoma „Yukos“ bendrovė sugebėjo uždirbti apie 800 milijonų JAV dolerių maždaug per 36 savaites, nežiūrint to, kad tuo metu Rusijoje dėl bankų griūties buvo kilusi didelė ekonominė krizė.
M. Chodorkovskis buvo įsitraukęs į „Yukos“ filialų didelio masto turto grobstymą nežiūrint 1998-ųjų metų Rusijos ekonominės krizės. Po to, kai trys tarptautiniai bankai įsigijo apie 30 procentų „Yukos“ turto dėl įsipareigojimo grąžinti paskolą bankui neįvykdymo bankui, M. Chodorkovskis pasistengė paversti „Yukos“ tuščiu kiautu: jis privertė savo reikšmingiausią turtą – savo kontroliuojamą poziciją naftos gamybos filialuose – perduoti nežinomoms ofšorinėms bendrovėms.
Nepaisant to, M. Chodorkovskis ir jo kolegos toliau dar daugiau tiesiogiai grobstė savo kompanijas, vogdamas vertingą turtą, tarp jų įrangą, ir viską, kas gali būti randama naftos gavybos lauke. Nuo 1997 iki 1998 metų „Yukos“ savo kontroliuojamų naftos gavybos įmonių vertė turto apskaitoje buvo padidinta iki 3,5 milijardo JAV dolerių.
Tačiau net ir didelio masto vagystės nebuvo pats blogiausias M. Chodorovskio nusikaltimas. M.Chodorkovskis siejamas su dviem užsakomosiom žmogžudystėm – 1998 ir 1999 metais.
1998 metų birelio 25 dieną, likus dienai iki Chodorkovskio 35-ojo gimtadienio, Rusijoje buvo nužudytas Neftejugansko miesto meras Vladimiras Petuchovas, kuris atvirai kaltino “Yukos” naftos bendrovę gaunamu dideliu pelnu, tačiau mokant labai mažus mokesčius, bei protestavo prieš didelį naftininkų atlyginimų apkarpymą, dėl ko regione atsirado didelių socialinių problemų. Būtent Neftejugansko srityje buvo sutelkta pagrindinė “Yukos” naftos gamyba.
Taip buvo išryškinti “Yukos” bendrovės investuotojai sukčiai, tarp jų ir iš JAV ir vietiniai Rusijos akcininkai. Pavyzdžiui “Yukos” kontroliuojama “Tomskneft” naftos gavybos bendrovė turėjo daugiau kaip 13 tūkstančių privačių akcijų savininkų, kurių daugelis buvo Tomsko regiono darbininkai arba pensininkai ir kiekvienas iš jų turėjo vos keletą akcijų.
1998 metų pavasarį V. Petuchovas slapta nusiuntė laišką Rusijos ministrui pirmininkui Sergėjui Kirijenkui prašydamas jo pagalbos. Tačiau V. Petuchovas buvo rastas negyvas anksčiau, nei buvo gautas S. Kirijenko atsakymas.
1999-ųjų kovo mėnesį kariniu stiliumi buvo apšaudytas Rusijos naftos pramonės atstovo, taip pat kovojusio prieš „Yukos“, automobilis. Laimei, pasikėsinimo nužudyti – deja, jau antro, – metu Rusijos naftos pramonės atstovo automobilyje nebuvo. Tačiau užpuolimo metu buvo nužudytas asmens sargybinis, o vairuotojas buvo sunkiai sužeistas.
2006 metais Rusijos teismas nuteisė buvusį “Yukos” apsaugos vadovą Aleksėjų Pichuginą iki gyvos galvos už šias ir kitas užsakomąsias žmogžudystes. ES atstovai teigė, kad Pichuginas, kuris neigė savo kaltę, neturėjo teisingo teismo.
Chodorkovskio ambicijos politikoje
Chodorkovskio ambicijos vis didėjo. Jis vedė forumus, kuriuose su žurnalistais diskutavo apie “reformas” ir “demokratiją”, “kultūrinius pokyčius”. Chodorkovskis finansavo ir keletą politinių partijų prieš būsimus 2003 metų rinkimus į Rusijos Dūmą.
M.Chodorkovskis atvirai kritikavo Rusijos “vykdomą demokratiją”, V. Putiną ir Vakarams skųsdavosi, kad Rusijoje“nėra spaudos laisvės”.
M.Chodorkovskiui problemos prasidėjo tada, kuomet jis sulaužė nerašytą susitarimą su Kremliumi nesikišti į Rusijos politiką. Naftos oligarchas manė, kad Vladimiras Putinas yra silpnas, todėl Chodorkovskis sustiprino savo ryšius su Vašingtonu ir investavo pinigus į Rusijos Dūmos rinkimus. Jis buvo kvailai įsitikinęs, kad galės nesiskaityti su Putinu ir išplėtęs savo galias iki politikos seks korporatyvaus kontrolės modelio, kokį jis matė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur teismai, Kongresas, Baltieji Rūmai ir žiniasklaida yra vienoje didelio verslo kišenėje.
2003 balandžio mėnesį Chodorkovskis pranešė apie galimą “Yukos” susijungimą su Sibiro naftos bendrove “Sibneft”, kurio metu būtų sukurta tokia naftos kompanija, kuri savo dydžiu prilygtų visas Vakarų Naftos bendroves kartu sudėjus.
M. Chodorkovskis pradėjo derybas su “ExxonMobil” ir “ChevronTexaco” kompanijomis, kurios galėtų nusipirkti ir valdyti didelį “Yukos” akcijų kiekį.
M. Chodorkovskio suėmimas
Chodorkovskis buvo sulaikytas 2003 spalio 25 dieną ir jam buvo pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo ir vengimo mokėti mokesčius. Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino vyriausybė iš karto įšaldė “Yukos” akcijas už mokesčių nemokėjimą. Tai privedė prie “Yukos” bendrovės akcijų kainų kritimo.
Michailas Chodorkovskis buvo pripažintas kaltu ir tik 2005 metais nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo.
