Daugybė tonų antibiotikų yra fiksuojama žemyne pardavinėjamoje vištienoje ir kiaulienoje. Tai gyvulininkystės tendencija, kuri skatina mikrobų, atsparių antibiotikams, veisimąsi. Daugelis kiaulienoje naudojamų antibiotikų baiminasi dėl pavojaus vartojant mėsą. Visgi problema globalesnė – besaikis antibiotikų vartojimas organizmams labai panašiem į žmonių, daro mus mažiau pajėgius apsiginti nuo naujų ligų formų. Tačiau Danijos politikai jau prieš 20 metų sugalvojo būdą kaip atgrasyti ūkininkus nuo perviršinio medikamentų naudojimo. Tikimasi, jog ši praktika pagaliau paplis visoje Europoje.
Danijos ūkininkas Michaelis Nielsenas viso turi 650 paršavedes, ir dar planuoja didinti ūkį. Kiekviena jų atsiveda apie 30 paršiukų per metus, taigi viso per metus parduodama daugiau nei 20 000 paršiukų. Tačiau ūkininkas patikina, jog kiekvieną dieną yra apžiūrimas kiekvienas gyvulys. Intensyvioje gyvulininkystėje ligos yra neišvengiamos.
Paršeliams būdinga sergamumas diarėja, kuri labai greitai plinta. Nuo diarėjos duodamas Duoprimas, nuo infekcijų – Streptocilinas. Tačiau jei viename tvarte užkrėsta daugiau nei ketvirtadalis gyvulių, tenka vaistus pilti visiems į bendrą geriamą vandenį. Tačiau skirtingai nei kolegoms likusioje Europoje, jam tenka pranešti apie kiekvieną gydymą savo fermoje. Danijos valdžia kruopščiai prižiūri, jog vaistais nebūtų piktnaudžiaujama.
Sulig kiekvienu antibiotikų panaudojimu genetiškai vystosi bakterijos vis atsparesnės antibiotikams. Gali išsivystyti tokios ligos, nuo kurių ne tik bus negalima pagydyti kiaulių, tačiau jos gali kelti grėsmę ir žmonėms. „Kuo daugiau antibiotikų mes naudojame šiandien, tuo mažiau šansų mes turime išlaikyti efektyvius antibiotikus rytoj“,- kalbėjo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos direktorius S. Solomonas. Pasaulio sveikatos duomenimis kasmet Europos Sąjungoje ir JAV miršta maždaug 40 000 žmonių dėl to, jog juos užpuola mikrobai atsparūs šiai dienai išrastiems vaistams. Epidemiologai prognozuoja post-antibiotinę erą, kuomet šie vaistai nebegelbės mūsų.
Mokslininkai tiki, jog dėl to dalį atsakomybės turi prisiimti ir fermeriai. Daktarai, kurie be reikalo išrašo savo pacientams antibiotikus taip pat turėtų prisiimti atsakomybę, tačiau ekspertai skaičiuoja, jog jie tai daro dukart rečiau nei fermerių veterinarai. Anglijos Vyriausioji Medicinos pareigūnė Sally Davies teigė, jog epidemiologams nereikia įrodinėti antibiotikų žalos visuomenei, tai veterinarams reikia įrodyti, kam jiems reikalingos tokios didelės antibiotikų dozės.
Danija yra vienintelė pionierė bandanti pažaboti antibiotikų naudojimą ūkiuose, ir ji tai reguliuoti pradėjo dar prieš 20 metų. Nesilaikantiems taisyklių gresia didelės baudos. Tačiau kodėl per 20 metų nei viena valstybė neperėmė tokios praktikos? Net kaimyninėse Skandinavijos valstybėse ar Vokietijoje.
Europos Medicinos Agentūra atliko tyrimą, kiek antibiotikų sunaudoja visų ES valstybių fermeriai. Ta pati kaimyninė Vokietija sunaudoja net 211 miligramą parduotam mėsos kilogramui, tuo tarpu Danija tik – 43 mg. Jeigu danai naudoja medikamentus tik tuomet, kai tai yra būtina, vadinasi vokiečiai tai daro penkis kartus dažniau ir kada jiems tai atrodo naudinga. Dar daugiau antibiotikų naudoja Ispanija, Italija ir Kipras. Šiose valstybėse antibiotikų paskyrimas 10 kartų viršija Danijos rodiklius. Taip pat galima pastebėti, jog Lietuva ir Latvija yra vienos mažiausiai gyvulininkystėje naudojančių antibiotikus šalių – atitinkamai 42 ir 35 mg. Lenkiška produkcija laikoma vidutiniokė – 120 mg vienam kilogramui.
Kai kurie vokiečiai supranta, jog per ilgai nekreipė dėmesio į antibiotikų skyrimą ir apgailestauja, kad toliau yra vilkina reformas ir negali būti pavyzdžiu Europai. Štai Danijoje kaskart siunčiant pranešimus dėl antibiotikų vartojimo, negalima viršyti limito. Jį viršijus atsiunčiama „geltonoji kortelė“, reiškianti, jog reikia mokėti baudą. Blogiausiu atveju, liepiama sumažinti gyvulių skaičių, nes viršijamas epidemijų lygis reiškia, jog ūkininkas nesugeba susitvarkyti su savo ūkiu.
Besaikis antibiotikų vartojimas didina ir kiaulienos kainas. Skaičiuojama, jog antibiotikai Vokietijoje sudaro 20 proc. veterinarijos priežiūros išlaidų. Danų veterinaras Jan Dahl teigia, jog jo šalyje veterinarai uždirba už priežiūrą, o ne už tai, kiek antibiotikų pardavė. Beje, danai buvo pirmieji, kurie uždraudė kiaules šerti antibiotikais dėl augimo skatinimo. Europos Sąjunga tai padarė 6 metais vėliau, t.y. 2006 m. Tuo tarpu JAV ir Azijoje paršeliai ir toliau pumpuojami antibiotikais be jokios progos.
Be to, danai laikosi dar vienos taisyklės – nenaudoti gyvuliams antibiotikų, kurie svarbūs žmonėms, tam, jog neplistų ligos atsparioms šioms antibiotikų rūšims. O antibiotikų mažinimą siekiama skatinti ir toliau. Kuriamas metodas padėsiantis nustatyti ar konkrečiai kiaulei apskritai reikalingi šie vaistai. Kitose valstybėse tuo tarpu daromi tik maži žingsneliai. Pvz., Vokietijoje jau kalbama apie duomenų bazę, kurioje būtų registruojamas antibiotikų naudojimas. Nenumatoma limitų, tačiau ta bent leistų susipažinti su didžiausiais piktnaudžiautojais.
Eksperimentinė sistema jau buvo sukurta 2011 m. Ji atskleidė, jog mažuma fermerių yra didžiausi antibiotikų vartotojai – 20 proc. fermerių skiria savo gyvuliams 80 proc. šalies medikamentų. Yra ūkininkų, kurie suvartoja 100 kartų daugiau antibiotikų nei jo kaimynai regione. Tai įrodo, kokia betvarkė yra šiame sektoriuje. Yra tokių, kurie gydo visą bandą, kai viena kiaulė ima čiaudėti. Kai kurie fermeriai taip kompensuoja skurdžias gyvulių laikymo sąlygas. Šildomų ir ventiliuojamų patalpų gyvuliams įrengimas žymiai daugiau kainuoja nei kelių butelių antibiotikų įsigijimas.
Parengta pagal Spiegel.de.
