Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ įvertino atsakingą Vyriausybės fiskalinę politiką ir šalies ekonomikos augimą – pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą.
Kaip informavo Finansų ministerija, „Standard & Poor‘s“ pagerino ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą, įvertinusi Vyriausybės politiką, užtikrinant viešųjų finansų tvarumą ir numatomą šios politikos tęstinumą bei atsižvelgusi į tai, kad Lietuva viena geriausiai Europoje panaudoja ES struktūrinę paramą. Agentūra taip pat tikisi, kad šalies ekonomika toliau nuosekliai augs, o infliacija bus nuosaiki.
„Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai. Šis sprendimas taip pat atspindi lūkesčius, kad ir toliau laikysimės atsakingos fiskalinės politikos bei užtikrintai ir nuosekliai sieksime narystės euro zonoje“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Šiuo metu Lietuvai „Standard & Poor‘s“ agentūra yra nustačiusi BBB ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą, kuris nesikeičia nuo 2009 metų kovo.
Tam, kad reitingas būtų pagerintas, Lietuva turi laikytis politikos, kuri užtikrintų sveikus ir tvarius viešuosius finansus (juos atspindi Mastrichto kriterijai) ir leistų įsivesti eurą 2015 metais.
„Standard & Poor‘s“ taip pat galėtų pagerinti Lietuvos reitingą, jeigu šalies ekonomika ir toliau augtų taip sparčiai.
Kitų metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė pateikė Seimui, numatoma, jog 2014 m. Lietuvos viešųjų finansų deficitas sudarys 1,9 proc. BVP, o valstybės skola – apie 39,8 proc. prognozuojamo BVP (jeigu skaičiuosime rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2015 metais išpirkti – 42,5 proc. BVP). Skolos aptarnavimas valstybei kitąmet kainuos 39 mln. litų mažiau nei šiemet – iš viso beveik 2,3 mlrd. litų.
Devynių mėnesių deficitas – apie 1,5 mlrd. Lt mažesnis nei pernai
Finansų ministerijos duomenys rodo, kad devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas, palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo mažesnis 1 mlrd. 412 mln. litų ir sudarė 1,4 proc. BVP (2012 m. devynių mėnesių deficitas buvo 2,7 proc.).
Devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 24 mlrd. 306,5 mln. litų, išlaidos – 25 mlrd. 8,3 mln. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų devynis mėnesius sudarė 948,2 mln. litų.
Centrinės valdžios perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 390,7 mln. litų arba 0,3 proc. prognozuojamo 2013 metų BVP (119 mlrd. 303 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) pajamos sudarė 3 mlrd. 207,3 mln. litų, išlaidos – 2 mlrd. 632,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 184,1 mln. litų.
Daugiausiai pajamų per šių metų rugsėjį gauta iš mokesčių (58 proc.) ir socialinių įmokų (32,8 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (53,5 proc.) skirta socialinėms (pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo ir kitoms) išmokoms.
Centrinės valdžios sektorius apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo), taip pat nebiudžetinius Privatizavimo, Garantinį, Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo, Valstybės turto fondą ir Turto banką, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas, laikomas valstybės iždo sąskaitoje.
Centrinės valdžios sektoriaus statistiniai duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų platinimo specialiaisiais standartais ir TVF 2001 metų Valstybės finansų statistikos vadovu.
