Bankų sąjungos ir finansų sektoriaus integracijos Europos Sąjungoje perspektyvos analizuotos Seime vykstančios Tarpparlamentinės Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijos trečiojoje dalyje.
Konferencijoje kalbėjęs Laisvojo Briuselio universiteto profesorius, Breigelio tyrimų centro vyresnysis tyrėjas Andrė Sapiras (Andre Sapir) pabrėžė, kad sprendimas sukurti bankų sąjungą turėtų būti esminis žingsnis, garantuojantis, kad Europa turėtų tinkamą institucinę bazę, leidžiančią užtikrinti finansinį stabilumą ir integraciją, tačiau buvo svarstomi keli variantai: „Norėčiau sukurti bankų sąjungą, kuriai priklausytų visos Europos Sąjungos valstybės narės ir kurioje būtų bendra rinka. Tam tikra prasme logiška būtų tai padaryti. Kita galimybė – sukurti bankų sąjungą tik toms valstybėms, kurios priklauso euro zonai, nes būtent jos turi bendrą banką – Europos Centrinį Banką, kuris duoda paskolas blogiausiu atveju.“ Pasak profesoriaus, priimtas kompromisinis sprendimas – bankų sąjunga, kuriai priklausys visos euro zonos valstybės. Kitos ES valstybės galės jai priklausyti, jeigu norės. Kalbėdamas apie bendrą bankų priežiūros mechanizmą, A. Sapiras išreiškė nuomonę, kad iki bankų prisijungimo prie šio mechanizmo turėtų būti įvertinta bankų turto kokybė ir atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.
Laisvojo Briuselio universiteto profesoriaus įsitikinimu, reformos turi būti vykdomos greitai, o pirmasis žingsnis būtų reformuoti bankų sistemą: „Reikia, kad bankai taptų labiau europietiški. Tikra bankų sąjunga negali būti sukurta tokiu pat principu, kokiu dirbome iki šiol.“
Pasak Suomijos banko valdytojo, Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nario Erkio Likaneno (Erkki Liikanen), bendrą bankų priežiūros mechanizmą reikėtų papildyti bankų gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmu. Bankų pertvarkymo institucija, turėdama tam tikrus siaurus įgaliojimus, turėtų galėti pertvarkyti bankus, kurių veikla nėra efektyvi, kiek galima mažesnėmis sąnaudomis.
Kaip pažymėjo E. Likanenas, 2012 m. buvo padaryta išvada, kad bendroji rinka ir bendroji valiuta gali padėti sumažinti finansinio nestabilumo padarinius ir tam būtina sukurti bankų sąjungą. „Būtina nutraukti ydingą ryšį tarp valstybių įsipareigojimų nevykdymo ir bankų nesėkmių. Kalbame ne tik apie bendras taisykles, bet ir apie tai, jog svarbu, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos vienodai visose valstybėse narėse. Tai yra esminis principas. Visus bankus reikia prižiūrėti remiantis ta pačia praktika visoje euro zonoje“, – sakė Suomijos banko valdytojas. Jo nuomone, bendras priežiūros mechanizmas taip pat padės iš esmės įvertinti bankus, jų balansus, tai būtų labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti veiksmingą bankų priežiūros mechanizmo veikimą.
Tam pritarė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: „Galutinai patvirtinus ir tvirtai įgyvendinus bendrą priežiūros mechanizmą, mūsų (ECB ir nacionalinių institucijų) lauks kitas iššūkis. Ypač dideli lūkesčiai keliami privalomajam Europos pagrindinių bankų vertinimui. Ši priežiūra apims 85 procentus bankų turto euro zonoje, taip pat apims rizikos, balansų vertinimą ir bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.“
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, išsamus vertinimas padės susigrąžinti pasitikėjimą bankų sistema Europoje, tačiau labai daug kas priklausys nuo to, kaip bus sprendžiami nustatyti trūkumai, jeigu jų bus nustatyta.
Kalbėdamas apie bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, V. Vasiliauskas pažymėjo, kad pagrindinė naujovė yra tai, kad bankus bus galima gelbėti naudojant privačias lėšas, taip apsaugant viešąsias – valstybių – lėšas. Bankų sąjungos elementai – nepriklausoma priežiūra, efektyvus pertvarkymas ir patikima indėlių draudimo sistema – gali padėti Europai atsigauti finansiškai. Tačiau reikalinga ir patikima makrolygmens rizikos ribojimo priežiūra, kuri padėtų išvengti ar užkirstų kelią atsirandančioms grėsmėms.
Seimo inf.
