Per Europą nuvilnijo palengvėjimas, kuomet paaiškėjo, jog Vokietijai tebevadovaus A. Merkel. Nors ji laikoma griežta taupymo šalininke, tačiau yra tvirtos Europos Sąjungos šalininkė ir patikima partnerė. Taigi nepaisant pietų europiečių nepasitenkinimo kanclere ir piktų karikatūrų, žemyno politikams tai atrodo geresnis variantas už Vokietijos ekstremistus ar euroskeptikus. Tai rimta paskata tikintis išsaugoti eurą. Be to, tikimasi, jog šios kandencijos metu A. Merkel nebus tokia griežta partnerė.
Nors A. Merkel ir jos Krikščionių Demokratų partija surinko daugiau balsų nei buvo prognozuota, tačiau persvaros pritrūko iki absoliučios daugumos. Tuo džiaugiasi Briuselio autokratai, kuriems katastrofa būtų, jei Vokietija būtų valdoma vienos partijos. Tokiu atveju A. Merkel taptų pernelyg įtakinga priimant sprendimus, svarbius visai ES. Tačiau socialdemokratų, su kuriais turėtų būti sudaryta koalicija, partnerystė pakankamai tvirta, todėl A. Merkel bendrapartiečiai jaučiasi esantys beveik vienvaldžiai. Tiesa, koalicijai sudaryti gali būti pasirinkti ir Žalieji. Tiesa, vienas iš konservatorių lyderių yra garsiai prasitaręs, jog socialdemokratai yra visiškai nepatikimi partneriai, kuomet kalbama apie ES politiką.
Pasibaigusi koalicija su Laisvaisiais demokratais, kurie buvo dideli taupymo ir laisvės verslui šalininkai, įžiebė viltį nuo Paryžiaus iki Atėnų, jog A. Merkel nebesieks tokio griežto taupymo. Vilčių teikia galima koalicija tiek su socialdemokratais, tiek Žaliųjų sąjunga. Nei vieni neatrodo tokie beširdžiai kaip valdžioje buvę liberalai.
Kanclerę pasveikinęs Liuksemburgo premjeras Jean Claude Juncker patikino, jog A. Merkel žino savo įsipareigojimus Europai ir jaučia jų naštą. Jis taip pat vienas iš tų, kurie tikisi kanclerės švelnumo bei harmonijos tarp solidarumo ir kietumo. Žinoma, jog kietaširdiškumas yra pagrindinė ir gal netgi vienintelė A. Merkel savybė, dėl kurios Europoje kas nors gali ją kaltinti.
„Kartu su socialdemokratais jai tikrai nebeišeis vykdyti tokios pačios politikos“, – kalbėjo Europos Parlamento prezidentas Martinas Shultzas. Pats būdamas socialdemokratu jis teigė, jog pagaliau pagrindiniu tikslu turi būti aukštas nedarbo lygis ir jaunimo nedarbas Pietų Europoje. Jo manymu, paprastų žmonių problemos pagaliau turi tapti svarbesnės už taupymo planus.
Apskritai krikščionys demokratai ir socialdemokratai yra itin panašios partijos. Tačiau ganėtinai skiriasi abiejų požiūris į Europos Sąjungos gelbėjimą. Socialdemokratai nori kolektyvizuoti ES narių skolas, tuo tarpu A. Merkel ir jos partija yra griežtai prieš. Jei į valdžią įžengs ir socialdemokratai, jie tikisi iškelti bendros skolos idėją. A. Merkel šiuo klausimu yra teigusi, jog tai tiesus kelias link bendro nuosmukio. Kanclerė yra šalininkė idėjos įkurti trumpalaikį valstybių gelbėjimo fondą. Šis skirtumas taps vienu iš esminiu abiejų partijų derybų objektų.
O deryboms nėra tiek jau daug laiko. Manoma, jog jau netrukus vėl suintensyvės Graikijos problema. Prieš rinkimus Vokietijos ministras spėjo leptelėti, jog netrukus Graikijai reikės priimti naują veiksmų planą. Šiuo metu valstybės skolos siekia 160 BVP.
Airija, Ispanija ar Portugalija taip pat tikisi socialdemokratų malonės. Jiems reikalingos kapitalo injekcijos. Atrodo, kad sukurtas Europos Stabilumo Mechanizmas (ESM) pasiūlys milijardines intervencijas. Nauju rėmimo objektu greičiausiai taps Slovėniją, dėl kuriai skiriamos paramos Bundestagas balsuos jau artimiausiu metu. Konstatuota, jog Slovėnija nebesugeba pati viena susitvarkyti su savo problemomis.
Viso po rinkimų vokiečių laikraštis Spiegel apklausė 8 esamus arba buvusius lyderius iš visos Europos. Vienas iš jų buvo Michailas Gorbačiovas, kuris sakė, kad A. Merkel yra „kieta“, tačiau tuo pačiu stovi aukščiau visų kitų politikų ir tik iš šios pozicijos gali pasiekti kompromisų, kurie tenkintų daugelį. Pasak buvusio SSRS prezidento, ji vienintelė gali suderinti Vokietijos ir Europos kompromisus. M. Gorbačiovas negali vienareikšmiškai pasakyti, kuri sąjunga būtų palankesnė, tačiau būdamas Žaliojo kryžiaus įkūrėjas norėtų Bundestage matyti būtent Žaliųjų partijos atstovus.
Nepaisant to, jog dauguma graikų nekenčia A. Merkel, tačiau Graikijos kultūros ministras P. Katsis teigė esantis labai laimingas dėl rezultatų baigties ir Bundestage nori matyti, kuo stipresnę kanclerės koaliciją. „Stiprus politinis centras visuomet buvo Konrado Adanueurio (aut. past. – buvęs Vokietijos kancleris) svajonė, tam kad politikos ekstremistai neturėtų galimybės dominuoti. Čia Graikijoje viskas vyksta atvirkščiai. Dešiniojo sparno populistai ir kitos ekstremalios partijos daro vis didesnę įtaką politikos siekiams“, – su pavydu kalbėjo Pantelis Katsis. Jis taip pat deda dideles viltis į prie A. Merkel galimai prisijungsiančius socialdemokratus, kadangi šie siūlo kažką panašaus į Maršalo planą Graikijos gelbėjimui.
Prancūzijos deputatas Bruno de Maire taip pat negailėjo A. Merkel gražių žodžių sakydamas, jog tai istorinė figūra, kuri įkūnija naujojo amžiaus Vokietiją. Deputatas apgailestavo, jog jo paties šalyje Vokietija yra demonizuojama ir apie ją kalbama su baime. Jo nuomone, tai tik parodo, kaip šiuo metu kenčia pati Prancūzija. Pats B. De Maire tikisi, jog Prancūzija bus deramu pagalbininku gelbstint euro zonos valstybes. Politikas tikras, jog A. Merkel yra gera partnerė deryboms, tačiau nežino, ar naujos kadencijos metu ji tiek pat dėmesio skirs euro gelbėjimui, ar sieks vienybės vidaus politikoje.
Buvęs Tonio Blairo komunikacijos specialistas A. Campbellas giria A. Merkel dėl gebėjimo nerėkti apie savo galią. „Daugelis mano, jog modernus politikas yra tas, kuris turi Obamos stiliaus retoriką, gerai atrodo, yra jaunas ir pilnas energijos. Ji yra labai galinga, tačiau nešaukia apie tai. Tai ją daro dar stipresne“, – kalbėjo specialistas. A. Campbellas taip pat giria Vokietiją ir jos žmones, kurie supranta politika ir dalykus, kurie dedasi Europoje. Savo tėvynėje jis mato tik kvailas mitais apraizgytas diskusijas apie Europos Sąjungą. Tuo tarpu Vokietijoje susižavėjimą kelia ilgi politiniai straipsniai, reiškiantys, jog žmonės tikrai daug skaito ir gilinasi į problemas. Jam pritartų ir Italijos parlamento narys C. Ferrara, kuris teigė, jog A. Merkel yra alternatyva vyriškam narcizizmui. Tuo pačiu C. Ferrara pripažino, jog artimiausius keturis metus jo šalis toliau nekęs, nesupras ir bijos A. Merkel, tol kol pati kapstysis iš krizės.
Buvęs Lenkijos prezidentas A. Kwasnievskis teigė, jog išsirinkus A. Merkel toliau bus siekiama gilesnės Rytų valstybių integracijos į ES. Jo manymu, Europai reikėjo ne tik A. Merkel pergalės, tačiau būtent tokios tvirtos pergalės. Tik tokia pergalė garantuoja greitų ir skubiai žemynui reikalingų sprendimų Bundestage priėmimą.
Parengta pagal Spiegel.de.
