Nuo kitų metų Sausio 1 d. Šiaurės ir Baltijos jūrose bus draudžiama plaukioti laivams varomiems tik mazutu. Toks sprendimas padidina transportavimo šiomis jūromis išlaidas, tačiau yra viena išeitis – gamtinės dujos. Laivai yra itin grėsmingi gamtos teršėjai ir nors jų dalis pasauliniame taršos fone yra nedidelė, tačiau laivų daroma žala ypač pavojinga lokaliu požiūriu, t.y. vietinei aplinkai. Draudimu tikimasi pereiti nuo pačio kenksmingiausio iki mažiausiai kenksmingo kuro laivams. Laimei, jog dyzeliniai varikliai toleruoja abi kuro rūšis – tiek mazutą, tiek gamtines dujas. Tiesa, laivams reikia papildomų talpų tokiam kurui.
Mazutu varomi laivai ypač žalingi aplinkai. Deginamo mazuto atliekos keliauja laukan per laivo kaminus, čia kartais įgauna juodų arba geltonų dūmų pavidalą. Juodi dūmai reiškia, jog į aplinką išleidžiami suodžiai, geltoni – siera. Hamburgo Jūros ir Hidrografijos Agentūros viceprezidentas Ch. Brochmanas teigia, jog nebenori matyti panašaus vaizdo. Hamburgas buvo vienas iš miestų, kuris kentėjo nuo laivų sukeliamos taršos ir paskatino draudimo priėmimą. Pavyzdžiui, Skandinavijos krovininiai laivai jau kurį laiką savanoriškai pereina prie švaresnio kuro.
Vokietijos transporto ministras taip pat palaimino reikalavimą. Prie Rostoko buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog veikimo metu nuo mazuto perėjus prie gamtinių dujų į aplinką iškart nustoja būti leidžiami suodžiai ir siera, ženkliai sumažėja ir natrio emisija.
Nepatenkinta buvo Vokietijos laivų savininkų asociacija. Asociacijos atstovas teigia, jog tos staigus perėjimas techniškai įmanomas, tačiau ekonomiškai itin nepatrauklus. Asociacijos narių reakcija netiesiogiai galėtų būti verčiama maždaug daug: „Ar jūs išprotėjot?“. Asociacijos skaičiavimais tokių laivų eksploatavimas kainuotų 15-20 proc. daugiau. Tokiame versle tai tiesiog milžiniški pinigai. Tačiau šie skaičiavimai gerokai pasikeistų 2015 m. Tuomet įsigaliosiąs taršos mokestis laivams sumažins mazuto patrauklumą, gamtinės dujos taps lygiavertėmis. Šiuo metu tona mazuto kainuoja apie 600 dolerių, gamtinių dujų – 900 dolerių. Didieji krovininiai laivai per valandą sunaudoja po 10 tonų kuro.
„Kai kas turėtų pažiūrėti į kainų sąrašą“ – kalbėjo laivybos kompanijos TT-bank direktorius H. Conzen. Jo vadovaujanti kompanija turi 6 keltus kursuojančius Baltijos jūroje. Direktorius pripažino, jog naujasis reikalavimas grėsmingas įmonės egzistavimui. Pažymėtina, jog kuro kainos sudaro maždaug pusę kelto išlaidų. Tuo tarpu krovininių laivų atžvilgiu kuro kaina sudaro dar didesnę išlaidų dalį – tris ketvirtadalius. H. Conzenas teigia, jog sprendimas per metus kainuos papildomų 2,5 mln. eurų. Šios išlaidos bus neabetojinai padengiamos branginant kelionės bilietus.
Tarptautinė Laivybos organizacija taip pat konstatavo, jog Baltijos ir Šiaurės jūros turi būti kontroliuojama dėl taršos. Nuo 2014 m. bus sumažintas ir minimali leistino sieros kiekio laivams plaukiojantiems tarp Didžiosios Britanijos ir Baltijos valstybių riba – nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Tokiu sprendimu taip pat iš apyvartos beveik ištraukiamas mazutas, kuris savyje paprastai turi daugiau sieros.
Paminėtina, jog reikalavimai gali ne tik spręsti aplinkosaugines problemas, tačiau ir jas didinti. Padidinus transportavimu vandeniu kaštu kristų vandens transporto konkurencingumas ir dažniau pasirenkamas būtų kelių transportas. Pastarasis taršesniu laikomas todėl, jog gerokai prastesnis sukeliamos taršos ir krovinių kiekio santykis. Kai kurie laivybos verslininkai, iš tiesų, grasina pasitrauksiantys iš verslo.
Tikimąsi, perkalbėti įstatymų leidėjus ir reikalavimą pritaikyti tik naujos statybos laivams, kurie turės talpas gamtinėms dujoms. Gamtinės dujos ir taip pigs naftos atžvilgiu, todėl nėra reikalo skubėti su draudimais. Kai kuriuose regionuose gamtinės dujos itin pigios jau dabar. Žinoma, čia pirmiausiai kalbama apie Jungtines Amerikos Valstijas.
Kita vertus, dabar prie gamtinių dujų perėję laivų savininkai galėtų nusiraminti labai ilgam laikotarpiui. Gamtinės dujos laikomos tokios švarios, jog dar ilgai prie jų niekas nekibs dėl aplinkosauginių reikalavimų ir nevaržys tokio pobūdžio mokesčiais. Keleiviniai laivai galėtų išnaudoti draudimą kaip privalumą, kadangi suodžiai ir siera pavojinga keleiviams, todėl galėtų vieningai panaikinti šį kelionės laivais trūkumą. Pavyzdžiui, Vokietijos Gamtos ir Biologinės įvairovės Sąjunga šiais metais įvertino 20 kruizinių laivų. Buvo konstatuota, jog dėl suodžių ir sieros emisijų kelionės kruiziniais laivais nėra sveikatai tinkamas laisvalaikio praleidimo būdas.
Pabaigai vertėtų paminėti, jog Baltijos jūra aplinkosaugininkų apskritai laikoma pačia užterščiausia jūra ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Prie to prisideda tiek šiuolaikinis vandens transportas, tiek II pasaulinio karo palikimas.
Parengta pagal Spiegel.de
