„Karšto komentaro“ skaitytojų dėmesiui – interviu su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi.
– Kaip vertinate Lietuvoje vykdomą kovos su kontrabanda, šešėline ekonomika politiką? Kokią įtaką kontrabandos sėkmei ir plitimui turi korumpuoti pareigūnai, ir kaip su tuo kovoti?
– Kontrabanda, mokesčių slėpimas, vengimas, neteisėtas valstybės biudžeto lėšų užvaldymas, juridinių asmenų neteisėtai veiklai vykdyti steigimas ir jų vykdoma veikla daro valstybės biudžetui didelę žalą. Fiziniai ar juridiniai asmenys, organizuotos grupės, nusikalstami susivienijimai tokiu nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir sukauptą ekonominį potencialą toliau naudoja kitoms nusikalstamoms veikoms daryti ar, jas legalizavę, gali daryti įtaką politiniams ar ekonominiams valstybės procesams, korumpuoti valstybę.
Atsižvelgiant į tai, turi būti sukurtos efektyvios priemonės, veiksminga praktika, teisėsaugos institucijų kryptinga veikla, siekiant užtikrinti valstybei padarytos žalos atlyginimą. Todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokurorai privalo tyrimų (kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminių) metu imtis priemonių galimam nusikalstamu būdu gautam ar/ir išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Turime padaryti šios rūšies nusikalstamumą nepelningu.
Kadangi šie nusikaltimai – organizuoto nusikalstamumo sritis, korumpuoti pareigūnai tampa pagrindiniu įrankiu užtikrinti aukštą šio nusikalstamo verslo saugumą ir tuo pačiu pelningumą.
-Visuomenę laikas nuo laiko pasiekia žinia apie Gariūnų turgavietėje atliekamas kratas, sulaikomas kontrabandininkų grupuotes, nesumokėtus didžiulius mokesčius valstybei, machinacijas su įvežamų prekių kainomis ir pan. Galima susidaryti prielaidą, jog tai gali būti vienas iš šešėlinės ekonomikos Lietuvoje židinių. Tačiau Gariūnų paviljonui iki šiol yra sudarytos išskirtinės sąlygos – neįvedami kasos aparatai, nors Gariūnų paviljonai beveik nesiskiria nuo prekybos centrų. Tai kas čia vyksta?
-Dirbdamas FNTT, su kolegomis inicijavau Gariūnuose veikusių nusikalstamų grupuočių tyrimą dėl pinigų plovimo, sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos ir kitų nusikaltimų.
Nustatyta, kad Gariūnuose veikusi organizuota nusikalstama grupė, susidedanti iš daugiau kaip 40 asmenų, organizavo įsteigimą ir vadovavimą keliems juridiniams asmenims, naudojamiems nuslėpti nusikalstamai veikai – prekybai Gariūnų turgavietėje be apskaitos dokumentų bei mokesčių slėpimo, tuo tikslu organizavo įvairių įmonių netikrų didelio kiekio dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apgaulingai tvarkė juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, neapskaityti tikrų prekybos mastų,– ir tokiu būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, milijonų litų mokesčių: iš jų mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM bei gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo.
Tyrimo metu, atlikus dešimtis kratų, rasti bei paimti nusikalstamą veiklą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, ribotos atsakomybės bendrovių (offshore) bankinių sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos, grynųjų pinigų įvairia valiuta, kaip įtariama, gautų iš nelegalios prakybos.
Belieka apgailestauti, kad šiam tyrimui šiuo metu vadovauja ne teisėsauga, o brangūs įtariamųjų advokatai.
-Policijos sistema iš esmės jau ėmėsi ryžtingos kovos su nešvariais pareigūnais sistemos viduje – to instrumentas yra imuniteto tarnyba. Tuo tarpu vieša paslaptis, kad ir prokuratūros sistemoje yra prokurorų-„verslininkų“: kas automobiliais prekiauja, kas „kioskelius“ turgavietėse turi ir pan. Kas tokius prokurorus turėtų „gaudyti“? Turėtų įsikurti imuniteto tarnyba pačios prokuratūros sistemoje viduje ar tai turėtų daryti kokia kita tarnyba?
-Teisėsaugininkai-krahaborai yra smulkmė, palyginus su tuo, kokia žala padaroma korumpuotais politiniais sprendimais. Jie korumpuoja pačią valstybę.
-Šešėlinės ekonomikos pamatas – muitinė. Jeigu muitinės sistema kiaura, tai per skyles į valstybę plaukia upės kontrabandinių prekių ir šešėlinių pinigų. Kaip vertinate šios sistemos darbą? Ar ji pakankamai efektinga?
-Korupcijos metodai priklauso nuo pareigūno lygio. Žemesnio lygio pareigūnams dažniausiai tiesiogiai perduodami gryni pinigai. Tuo tarpu su aukštesnio lygio pareigūnais yra susisiekiama per tarpininkus, per kuriuos ir sumokami kyšiai. Su teisėjais dažniausiai susisiekiama per advokatus.
Pagrindiniais korupcinės įtakos tikslais yra siekis užtikrinti kontrabandinių cigarečių ar alkoholio pervežimą per sieną bei saugų jų pergabenimą iki saugojimo vietos, išvengti baudžiamojo persekiojimo, prekių konfiskacijos ir su kontrabanda susijusių asmenų sulaikymo Lietuvoje ir užsienyje.
Beje, Antikorupcijos komisijoje nagrinėjome situaciją Muitinės Departamente. Komisijos gautos ir Prokuratūrai perduotos medžiagos pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neskaidrių viešų pirkimų rodo, kad muitinė investuoja ne į pareigūnus, o į geležį – neaiškiai naudojamas informacines sistemas.
-Visuomenę ir žiniasklaidą dažnai pasiekia vaizdeliai, kaip sulaikomas vienas ar kitas smulkus kontrabandininkas. Kitais žodžiais tariant, gaudomos tik smulkios „žuvelės“, o „rykliai“ į kontrabandos gaudytojų tinklus kažkaip nepapuola. Ar šiuo metu valstybė pajėgi apriboti vagonais/konteineriais/lėktuvais įvežamų kontrabandinių prekių srautą?
-Turime suprasti, kad tai viena iš pelningiausių organizuoto nusikalstamumo sričių. Ką daugelio institucijų, iš jų – ir kai kurie muitinės vadovai neigia, ir veiklą orientuoja į“ Passatinės“ kontrabandos gaudymą.
Vykdydamos oficialiai neapskaitytos ekonomikos prevenciją bei kontrolę, teisėsaugos institucijos privalo nuolat stebėti ir analizuoti kriminogeninę situaciją ir ją veikiančius rizikos faktorius, nustatyti ir atnaujinti prioritetines veiklos kryptis, o ne blaškytis ieškant greito rezultato, kuris kartais pasiekiamas nusikalstamuose grupuočių susitarimuose su korumpuotais pareigūnais.
Kryptingas darbas turi būti nukreiptas į nusikaltimų, darančių didelę žalą valstybės biudžetui, susijusių su kontrabanda, PVM grobstymu, akcizo, pelno ir kitų mokesčių slėpimu ir vengimu, ES paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, pinigų plovimu, neteisėto praturtėjimo bei išplėstinio turto konfiskavimą atskleidimą ir tyrimą.
Turi būti vykdomos priemonės, padedančios efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir nusikalstamų grupuočių ar asmenų ekonominio pagrindo sunaikinimu iki minimumo ribojant galimybę investuoti į legalų verslą ir žinoma, į naujus nusikaltimus.
-Dėkojame už atsakymus.
Parengta pagal laikraštį „Karštas komentaras”