Didžioji Britanija kartu su Prancūzija kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją pranešdamos turinčios įrodymų, jog Sirijos kare buvo naudojamas cheminis ginklas. Teigiama, kad nuo praeitų metų gruodžio šis ginklas buvo panaudotas jau ne kartą. Kreipimesi į JTO vadovą Ban Ki-Mooną dvi NATO valstybės tvirtina turinčios dirvožemio pavyzdžių, liudininkų parodymų ir nutekėjusios informacijos iš priešų, jog nervus paralyžiuojančios medžiagos buvo naudojamos prie Aleppo, Homso ir galbūt prie Damasko miestų.
Manoma, jog bandymai įrodyti, kad Sirija naudojo tokius ginklus, siejasi ir su bandymu įtraukti į karą Jungtines Amerikos Valstijas. Neva NATO sąjungininkai tikisi, jog šalis, neapsikentusi biologinio ginklo naudojimosi, pagaliau žengs žingsnį. Tačiau B. Obama paprieštaravo, jog cheminio ginklo naudojimas galėtų būti ką nors keičiantis veiksnys, net jei būtų įrodytas. Maža to, jog iki šiol pasaulio gelbėtojos vaidmenį atlikusi JAV ignoruoja Sirijos karą, valstybė atsisako teikti netgi medicininę pagalbą. Motyvuojama, jog turint ryšių su Al-Quida toks tiekimas gali būti nesibaigiantis procesas.
Po incidento prie Aleppo miesto prezidento Basharo Assado administracija paskelbė, jog sukilėliai, o ne vyriausybė naudojo cheminius ginklus. Režimas pats pasikvietė JTO tyrėjus. JTO paskyrė tyrėjų komandą, tačiau galiausiai jie nebuvo įleisti į Sirijos teritoriją, motyvuojant, jog yra nepatikimi. Vėliau Sirijos užsienio reikalų ministras Walid al-Moualem paskelbė, jog valstybės apmokės ir brangesnių nepriklausomų tyrėjų komandų darbą, jei tik bus garantuotas jų nešališkumas.
Apskritai kova Sirijoje pasiekė aklavietę. Humanitarinė situacija vadinama padėtimi be jokio išeities taško. Remiantis JTO skaičiavimais, nuo 2011 m. kariniame konflikte žuvo 70 000 gyventojų, apie 20 mln. neteko savo namų arba patys paliko juos dėl saugumo. Galimybes pasiekti rezultatų šiame kare mažina ir tai, jog vis labiau skyla sukilėlių gretos.
Šį savaitgalį visi Sirijos opozicijos lyderiai kartu su tarptautiniais rėmėjais susitiks Stambule ir spręs, ką daryti toliau. Nors JAV laikosi atokiau nuo šio karo, tačiau susitikime dalyvaus sekretorius Johnas F. Kerry, kuris teigė, jog svarbu matyti tokią pačią būsimos Sirijos viziją, paremtą demokratija, pliuralizmu, atskaitomybe, mažumos teisių gynimu. Nors apie šią viziją JAV gali tik kalbėti, kol kitos sąjungininkės teikia realią pagalbą.
Visgi tikėtina, jog J. F. Kerry būtent šį savaitgalį paskelbs apie pradedamą humanitarinės pagalbos Sirijos gyventojams teikimą. Tuo tarpu JAV generolas Martinas Dempsey tvirtina, kad dabartinė padėtis Sirijoje tokia prasta, kad JAV turėtų pergalvoti apie savo vaidmenį šiame kare.
Nacionalinės Saugumo Tarybos atstovė Caitlin Hayden patvirtino, jog šalis ir toliau pasvers riziką, kurią atneš bet koks ginklo panaudojimas, galintis atsisukti prieš pačią JAV. Atstovė pabrėžė, jog kitų sąjungininkių įsitraukimas į šį karą yra jų sprendimas, kuris negali virsti spaudimu JAV.
Tuo tarpu ryžtingai nusiteikusios D. Britanija ir Prancūzija spaudžia Europos Sąjungą paskelbti embargą Sirijai. Tiesa, pati D. Britanija dar nėra nusprendusi, ar rems sukilėlius ginklais. Tačiau šalies Užsienio reikalų biuro atstovas Alistairas Burtas kalbėjo: „Mes norime nusiųsti režimui žinutę, jog netrukus prasidės tikrai blogi dalykai“.
Tarp regiono kaimynių savo parama išsiskiria Kataras ir Turkija. Kitos regiono valstybės, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Jordanija, Saudo Arabija, laikosi pozicijos, jog Kataras ir Turkija pernelyg kišasi į vidinę Sirijos politiką ir peržengia ribą tarp humanitarinės pagalbos bei sukilėlių rėmimo.
