Lietuvos ūkininkai, kaimo žmonių ir žemės ūkio verslo atstovai šių metų kovo 22 dieną Kaune vykusiame suvažiavime įvertino situaciją žemės ūkyje, aptarė tolimesnes perspektyvas ir priėmė rezoliuciją, kurioje šešioliktajai Vyriausybei pateikė visą paketą pasiūlymų. Rezoliucijoje išdėstyta, ką Vyriausybė turėtų daryti, kad žemės ūkis taptų konkurencingas, o gyvenimas kaime būtų patrauklus ir ne tik ten gyvenantiesiems.
Prieš suvažiavimą Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pateikė Vyriausybei savo pasiūlymus dėl būtinų veiksmų, kurių turėtų imtis naujoji Vyriausybė, kad žemės ūkis ir kaimo gyvenimas toliau žengtų ankstesnės Vyriausybės pradėtų pokyčių keliu, kad būtų įtvirtinti akivaizdūs pasiekimai žemės ūkio produkcijos gamybos ir šios produkcijos eksporto srityje.
„Galima tik pasidžiaugti, kad šie pasiūlymai rado teigiamą atgarsį žemdirbių priimtoje rezoliucijoje. Beveik visi mūsų siūlymai buvo įrašyti į rezoliuciją kaip įpareigojimas naujajai Vyriausybei juos vykdyti, – sakė TS-LKD frakcijos atstovas Kazys Starkevičius. – Tačiau gaila, kad rezoliucijoje neatsirado vietos vienam labai svarbiam mūsų pasiūlymui, kurį įgyvendinus būtų galima padėti smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams greičiau pakilti ir lengviau konkuruoti su stambiaisiais žemvaldžiais, didžiaisiais ūkininkais bei žemės ūkio bendrovėmis, valdančiais šimtus ir tūkstančius hektarų žemės ir tais, kurie vykdo gamybą pramoniniuose gyvulininkystės kompleksuose“.
Pasak parlamentaro, šio pasiūlymo esmė yra ta, kad paramos gamybos apimčių didinimui bei ūkių modernizavimui prioritetas būtų teikiamas ūkiams, kurie dar nėra gavę paramos, vysto gyvulininkystę ir laiko iki 300 sutartinių gyvulių.
„Labai gaila, kad liko apgauti suvažiavimo delegatai, nes išdalytame rezoliucijos projekte toks punktas buvo, o paskelbtoje rezoliucijoje jo jau nebeliko. Kyla klausimas, kas aukščiau, ar suvažiavimo pritarimas, ar grupelės susitarimas. Ūkininkų turime daugiau negu 100 tūkstančių, o stambiųjų žemvaldžių nėra nė 200“, – akcentavo TS-LKD šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
Jo žiniomis, nei redakcinė komisija, nei Žemės ūkio rūmų prezidiumas nesprendė dėl šio punkto išbraukimo.
„Manau, kad šio punkto išbraukimą iš rezoliucijos projekto inspiravo stambieji ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurie laiko daugiau nei 300 sutartinių gyvulių. Tai reiškia, kad šeimos ūkiai, smulkieji bei vidutiniai ūkininkai ir toliau neturės galimybės bent kiek geriau konkuruoti su stambiaisiais žemvaldžiais, nes didžioji ES paramos ir nacionalinių išmokų dalis teks jiems. Neaišku, kam atstovauja Žemės ūkio rūmų vadovas Andriejus Stančikas, kuris turi prisiimti atsakomybę už galutinį rezoliucijos tekstą, – 160 stambiausių žemvaldžių, prie kurių priskirtinas ir A. Stančiką delegavusios Valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, interesams, ar Lietuvos kaimo atstovams, susirinkusiems į suvažiavimą“, – situaciją apibendrino K. Starkevičius.
