Ministro Pirmininko kalba Seime Vyriausybės šimto darbo dienų proga
Šešioliktoji Vyriausybė dirba jau šimtą dienų. Noriu pasinaudoti šio simbolinio termino proga, kad pristatyčiau svarbiausius jau pradėtus ar netolimoje ateityje numatomus darbus.
Pradėdamas eiti Ministro Pirmininko pareigas sakiau – revoliucijų nebus. Šiandien galiu tik pakartoti – tikrai nesiimsime skubotų, nepamatuotų pertvarkų ir nelenktyniausime parengtų įstatymų projektų gausa. Esame pasirengę atsakingai įgyvendinti koalicinės Vyriausybės programos nuostatas, išplaukiančias iš mūsų rinkimų programų. Kurti gerovės valstybę, kurioje darbas yra didžiausia vertybė ir gerovės šaltinis, socialinio dialogo pagrindu ieškoti sprendimų ekonomikai gaivinti, skatinti atsakingą verslą.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ši Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti ir tai, ko iki šiol nebuvo Lietuvos politikoje – darbų tęstinumo kultūrą. Toliau laikysimės biudžeto taupymo tvarkos, ypatingas dėmesys bus skiriamas strateginiams energetiniams projektams, kurių plėtrai jėgos turėtų įlieti naujos iniciatyvos su regiono partneriais. Pritarėme pensijų reformai, tęsime piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, Strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą.
Panašu, jog opozicija buvo nustebusi, kad Seimui svarstyti teikėme buvusios Vyriausybės įstatymų projektus ir padėjome užbaigti Penkioliktosios Vyriausybės pradėtus darbus. Nejaugi turėjome pasielgti kitaip?
Tačiau noriu jus patikinti, kad visose ministerijose buvo atliktas veiklos įvertinimas – t.y. atliktų, nebaigtų ir apskritai nepadarytų darbų peržiūra. Tad aiškiai matome ribą, už kurios prasideda mūsų Vyriausybės darbai.
Būtinybė palengvinti sunkmečio naštą
Pastaraisiais metais vykdant itin griežtą biudžeto politiką didžiausią taupymo naštą ant savo pečių nešė ir tebeneša Lietuvos žmonės. Socialinės apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė žmonių teigia nepajutę finansinės padėties pasikeitimo. Būtiniausių produktų brangimas ištuština žmonių pinigines, o tiekiama šiluma virsta prabangos preke. Europos Sąjungoje esame tarp šalių, turinčių didžiausią jaunimo nedarbą ir didžiausią skaičių žmonių, balansuojančių ties skurdo riba, o sveikatos apsaugai skiriame mažiausią BVP dalį.
Sunku užkrėsti mūsų žmones entuziazmu dėl pradėjusios augti ekonomikos rodiklių ar kiek sumažėjusios emigracijos, nes visi žinome, kad emigrantus skaičiuojame miestais ir miesteliais. Pateikdami Vyriausybės ataskaitą už 2012 m. konstatuojame Lietuvai negailestingą statistiką: 2011 m. beveik 43 proc. išvykusiųjų amžius nuo 20 iki 30 m., 17,6 proc. sudaro jaunimas iki 20 metų. Ir tai ne vienų metų tendencija.
Todėl mes įsipareigojame dirbti, kad Lietuva liktų Lietuvoje, kad išvykusieji grįžtų į namus. Mūsų žmonės yra didžiausias krašto turtas, be kurio nebus kuriančios, inovatyvios Lietuvos.
Prioritetai – darbo vietų kūrimas, daugiau pajamų ir mažiau išlaidų šeimos biudžete
Šešioliktoji Vyriausybė savo veiksmų programoje nustatė tokius prioritetus, kurie garantuotų tvarų ekonomikos augimą, darbo rinkos plėtrą ir būtinų šeimos biudžeto išlaidų mažėjimą, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas. Eidami šiuo keliu, pradėsime grąžinti sunkmečio skolas, kurias suvokiame ne vien kaip sumažėjusių šeimos pajamų skirtumą (nors jau žengėme žingsnį – iki 1000 Lt padidinome minimalią mėnesinę algą). Ieškosime resursų pakelti atlyginimus kultūros darbuotojams, policininkams bei kitiems, gaunantiems mažiausią darbo užmokestį. Tai pirmaeilis ir atsakingas uždavinys, nes papildomų išlaidų reikalaujantys planai ir sprendimai turi paklusti griežtai fiskalinei ir biudžetinei drausmei.
Viena pagrindinių mūsų veiklos krypčių – gyventojų užimtumo didinimas. Per praėjusius dvejus metus Lietuva nepadarė pažangos, įgyvendindama Europos Komisijos rekomendacijas didinti darbo rinkos lankstumą ir keisti su darbu susijusius teisės aktus. Ekonominės krizės metu ciklinis nedarbas peraugo į struktūrinį nedarbą. Iškreipta padėtis darbo rinkoje nulėmė vienų profesijų ir kvalifikacijų žmonių perteklių, o kitų trūkumą. Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektorius nesukuria pakankamai darbo vietų, kad iš esmės pradėtų mažėti nedarbas ir ypač kaimiškuose regionuose.
Sunkmečio pasekmių „įdirbis“ ir ne pačios šviesiausios pasaulinės ekonomikos prognozės artimiausiais metais įpareigoja mus fragmentiškas nedarbo mažinimo programas keisti integralia užimtumo politika – koordinuotais veiksmais ekonomikos, ūkio, švietimo, darbo rinkos bei kitose srityse. Suformuota darbo grupė užimtumo problemoms spręsti jau apibrėžė veiksmų kryptis, o galutinį strategijos projektą pateiks birželio 1d.
Tačiau pozityvių poslinkių darbo rinkoje tikimės gerokai anksčiau. Dar šiemet visose savivaldybėse prasidės daugiabučių modernizavimas pagal naują modelį – pirmam etapui atrinkta per 800 namų. Kad šiam procesui nebūtų kliūčių, yra įsteigta Centrinė perkančioji organizacija, per kurią bus organizuojami viešieji konkursai. Renovacijos darbų užmojis turėtų suaktyvinti statybų, statybinių medžiagų verslą.
Dar opozicijoje parengta programa gyventojams bus palanki tuo, kad jiems nereikės imti banko paskolų. Tai padarys savivaldybės paskirti administratoriai, o sąskaitos už šildymą, nuo jų atskaičiavus renovacijos išlaidas, bus mažesnės, negu tokiame pačiame nerenovuotame name.
Nuo 2014 m. planuojame pradėti viešosios paskirties pastatų renovaciją, kuriai panaudosime naujos ES finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšas. Prioritetą teiksime gydymo, kultūros, administracinės ir mokslo institucijų renovacijai. Sumažėjusios šilumos sąnaudos leis gerokai sutaupytų lėšų pastatams išlaikyti.
Investicijom – kuo palankesnį klimatą
Parengtas naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymas turėtų plačiau atverti duris užsienio investuotojams bei mūsų verslininkų iniciatyvoms (pagal tiesioginių investicijų santykį su BVP taip pat esame ES šalių sąrašo pabaigoje). Bus atsisakyta perteklinių biurokratinių procedūrų, kurios įnešdavo painiavos ir neretai „priklausomybę“ nuo valdininko ar tikrintojo malonės, sutrumpės planavimo procesas.
Gyventojams ar verslininkams pakaks parengti statybų projektą ir gauti leidimą statybai, o savivaldybėms teks pareiga rengti užstatymo planus. Atsisakysime ir nepasiteisinusio padriko sklypinio planavimo. Mažiausiu planuojamos teritorijos vienetu taps kvartalas. Visuomenei bus sudarytos galimybės elektroninėje erdvėje stebėti ir prižiūrėti planavimo procesus.
Deja, per praėjusios Vyriausybės kadenciją buvo vėluojama įsavinti lėšas Mokslo, studijų ir verslo slėniuose. Čia įgyvendinami projektai siejami su aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu, naujomis darbo vietomis tyrėjams, įvairių technologinių sričių specialistams. Kai kuriuose slėniuose įsavinta vos 15 proc. skiriamų pinigų, todėl rizikuojame prarasti dalį ES finansavimo. Suvokdami slėnių svarbą valstybės pažangai, nutarėme sudaryti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginę tarybą, kuri nacionaliniu lygiu prižiūrės ir koordinuos mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą.
Sudaryta ekspertų darbo grupė gegužės mėnesį teiks pasiūlymus, kaip pakoreguoti mokesčių sistemą, kad ji būtų paprastesnė, teisingesnė. Jiems pavesta įsigilinti, kaip sumažinti darbo pajamų apmokestinimo naštą, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.
Draugiškesnės aplinkos poveikį netolimoje ateityje turėtų pajusti smulkus verslas, ypač regionuose. Bus supaprastinta įvairių licencijų ir leidimų išdavimo tvarka, mažinami biurokratiniai suvaržymai, sudarytos palankesnės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Regionų ekonominę plėtrą turėtų paskatinti dėmesys žemės ūkio projektams, tokiems kaip gyvulininkystės atgaivinimas, parama konkurencingiems, ypač vidutiniams ir smulkiems ūkiams. Taip pat visų lygių susitikimuose su ES pareigūnais ir ES valstybių atstovais sieksime, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams būtų suvienodintos su mokamomis ES.
Palikimas energetikoje – problemų portfelis, aukštos kainos ir įklimpęs elektrinės vežimas
Per ketverius metus Lietuva tapo viena labiausiai nuo trečiųjų šalių energetiškai priklausoma šalimi – dujų iš Rusijos suvartojame daugiau negu bet kada anksčiau ir už jas mokame vieną didžiausių kainų Europoje. Neradome buvusios Vyriausybės kryptingo ir rezultatyvaus įdirbio, kuris galėtų duoti naudą vartotojui – garantuotų mažesnes ir konkurencingas šilumos, dujų ir elektros kainas.
Vienas pirmųjų Šešioliktosios Vyriausybės sprendimų buvo sumažinti neracionalų elektros gamybos kiekį Elektrėnuose. Lietuvos elektrinė dėl sumažintų elektros gamybos kvotų nupirks mažiau brangių dujų. Tai leido sutaupyti iki 140 mln. Lt ir 1,5 ct sumažinti elektros energijos kainų augimą, kartu išlaikant reikalingą energetikos sistemos saugumo lygį.
Įsipareigojame kasmet įvertinti būtiną Lietuvos elektrinės kvotą, kad vartotojams nebūtų užkraunami nereikalingos veiklos padengimo kaštai ir nepagrįstai didinama elektros energijos kaina.
Sustabdėme nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų nešusi didelius pelnus, o elektros vartotojams – išaugusią kainą. Buvo pateikta 15 tūkst. paraiškų įrengti beveik 500 MW saulės šviesos energijos elektrinių. Tai kasmet būtų pareikalavę per 500 mln. litų subsidijų, kurios elektros energiją pabrangintų iki 5 ct už kWh.
Dveji metai buvo sugaišta, įgyvendinant Suskystintųjų dujų terminalo statybą. Šiuo metu jau būtume galėję importuoti pigesnes dujas rinkos kainomis. Girdėjome nemažai mūsų pirmtakų savigyros, nors spėta sudaryti tik vieną kontraktą dėl laivo pirkimo. Pasirašėme akvatorijos gilinimo sutartį ir jau pradėti darbai, o praėjusią savaitę sudarytas kontraktas dėl krantinės statybos. Dėsime visas pastangas, kad terminalo atidarymas daugiau nevėluotų, ir pradėtų veikti, kaip numatyta, 2014 metais.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – nesėkmės istorija, liudijanti apie buvusių aukštų valdžios pareigūnų nekompetenciją, neveiklumą, prastą valdymą ir lėšų švaistymą. Ketveri metai vilkinimo ir teisinių ginčų su projektų rangovais kaip pelkė susiurbė dešimtis milijonų litų. Ir jokio rezultato – tik prarasta tarptautinė reputacija. Svarbiausi projektai vėluoja daugiau nei ketverius metus. Prie nuostolių dar pridėkime per 100 mln. Lt, pradangintų bankrutavusiuose Snoro ir Ūkio bankuose.
Lietuvos ateitis – mišri energetika. Dar neatsakytas klausimas – su atomine elektrine ar be jos
Šiuo metu peržiūrima Lietuvos nacionalinė energetikos strategija. Darbo grupė, kurioje dirba autoritetingi energetikos specialistai, visapusiškai įvertinusi Visagino atominės elektrinės finansinius, ekonominius ir energetinius aspektus, Vyriausybei iki gegužės mėnesio pateiks kelis ilgalaikius energetikos sektoriaus raidos scenarijus – su nauja atomine elektrine ar be jos. Svarbiausias tikslas – užtikrinti vartotojams palankiausias sąlygas apsirūpinti elektros energija ir kitais energijos ištekliais.
Jau dabar nedelsdami priimame būtinus sprendimus, kad vartotojams sumažėtų kainos už šildymą. Pradedame šilumos sektoriaus pertvarką. Netrukus bus paskelbtas šiam tikslui nepanaudotų ES lėšų konkursas modernizuoti tų savivaldybių šilumos ūkius, kuriuose didžiausia šilumos kaina.
Per ateinančius dvejus – ketverius metus šilumos ūkio pertvarka bus orientuojama į platesnį biokuro panaudojimą šilumos gamyboje ir kogeneracijos būdu kartu gaminant elektrą. Tam planuojame skirti ženklią dalį ES paramos naujoje ES finansinėje perspektyvoje. Atskirai vertinsime kiekvienos savivaldybės šilumos ūkį, kur yra didžiausias biokuro panaudojimo ekonominis potencialas ir galimybė labiausiai sumažinti šilumos kainą.
Taip pat tikiuosi, kad Energetikos strategijos projekte bus suformuluotas skirsnis naujai kuro rūšiai – skalūnams. Aptikti galimai perspektyvūs naudingųjų iškasenų klodai sukėlė daug aistrų dėl planuojamos geologinės žvalgybos. Vyriausybė, įvertinusi mokslininkų išvadas ir galimybę saugiai, nekenkiant aplinkai tirti gelmes, tars savo žodį. Priimsime sprendimą, kurį palaikytų Lietuvos žmonės ir kuris būtų naudingiausias Lietuvos energetinei ateičiai.
Susisiekimo projektai – pigiau ir efektyviau
Pereidamas prie susisiekimo projektų, noriu pasidžiaugti, kad pradedame įgyvendinti šiai Vyriausybei paliktą pirmą viešo ir privataus sektorių partnerystės projektą – Palangos aplinkkelio tiesimą ir priežiūrą. Tikimės, kad tokių projektų ateityje bus daugiau.
Beveik toje pačioje vietoje po ketverių metų radę „Rail Baltica“ projektą, pakartotinai paskelbėme viešųjų pirkimų konkursus rekonstrukcijos darbams atkarpoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Mockava bei dar trijuose ruožuose. Pavyko ženkliai sumažinti kainas, kurias pernai buvo siūlę rangovai europinės vėžės tiesimo darbams.
Oro transporto srityje priimsime sprendimą dėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų veiklos optimizavimo, patobulinsime šios sistemos valdymą, pritaikydami Europos ir pasaulinio oro transporto praktiką.
Sveikatos apsaugos pertvarka – kokybiškos gydymo paslaugos, pigesni vaistai, dėmesys profilaktikai
Pastaruoju metu daug diskusijų ir nesusikalbėjimo būta dėl siūlomų pertvarkų sveikatos apsaugoje. Noriu užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms apie neva kuriamus planus kaip nors diskriminuoti ar varžyti privačios medicinos veiklą. Tiek su privačių, tiek su valstybės sveikatos įstaigų vadovais sutarėme, jog bendromis pastangomis kursime skaidresnę ir aiškesnę medicinos įstaigų finansavimo, įrangos įsigijimo, vaistų kainodaros bei atsiskaitymo už paslaugas tvarką.
Tai padarysime be priešpriešos tarp privačių ir valstybės medicinos įstaigų, o visų pirma užtikrindami kiekvieno piliečio teisę jas rinktis savo nuožiūra, siekdami kokybiškų paslaugų ir skaičiuodami šalies finansinius išteklius.
Svarbiausia sieksime, kad nebūtų dubliuojamos medicininės paslaugos, kad nepirktume perteklinės brangios medicininės įrangos, kad stabdytume kompensuojamųjų vaistų kainų augimą. Turime žinoti ir aiškiai pasakyti, kiek lėšų investuosime į valstybines medicinos įstaigas ir kiek lėšų gali tikėtis privati medicina, kad pacientas galėtų rinktis ir gauti jam būtinas paslaugas.
Norime pradėti šalinti pagrindinę sveikatos apsaugos sistemos ydą – netinkamą ir neperspektyvų materialinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei prioritetų paskirstymą. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ligos gydymui, bet ne susirgimų profilaktikai. Tai vaizdžiai iliustruoja lėšų paskirstymas: asmens sveikatos priežiūrai iš įvairių šaltinių tenka apie 4 mlrd., o visuomenės sveikatai – tik per 100 mln. Lt. Todėl sieksime daugiau sveikatos apsaugos išteklių nukreipti visuomenės sveikatai stiprinti, žmogaus sveikatai išsaugoti, kartu garantuojant kokybiškas ir savalaikes paslaugas ligos atveju.
Artimiausiu metu turime rasti būdų, kaip išspręsti gydytojų stygiaus problemą regionuose. Ši problema netolimoje ateityje bus dar skaudesnė, nes pastaraisiais metais jauni specialistai arba nevažiuodavo dirbti į kaimiškas vietoves, arba nuvažiavę neužsibūdavo. Valstybei per didelė prabanga už 200 tūkst. Lt parengti gydytoją rezidentą ir lengva ranka išleisti jį išvažiuoti dirbti į užsienį.
Įvertinę poreikį racionaliai paskirstyti biudžeto lėšas, šiemet suformulavome aiškesnį valstybės užsakymą aukštosiomis mokykloms, kokių reikia paruošti trūkstamų specialistų: inžinierių, agronomų, policininkų ir kt.
Euras 2015 – pamatas valstybės finansiniam stabilumui, bendros valiutos erdvės privalumai verslui ir žmonėms
Tai – strateginis mūsų siekis. Pasirengimas sklandžiam euro įvedimui koordinuojamas Vyriausybės lygiu. Patvirtinome valdymo schemą, kurioje nustatytos institucijų pareigos ir atsakomybė.
Ilgai laukta Lietuvos narystė euro erdvėje sudarys palankesnes sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui, dėl ko sparčiau augs ir realios gyventojų pajamos.
Užsienio politika – tęstinumas, ES pirmininkavimo iššūkis
Užsienio politikos srityje laikydamiesi tęstinumo ryžtingai siekiame gerinti santykius su kaimynais. Pirmieji Ministro Pirmininko ir užsienio reikalų ministro vizitai įvyko Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse. Iš naujo atveriame duris politiniams kontaktams Lenkijoje: pastaruoju metu mūsų dialogas reguliarus ir konstruktyvus.
Kryptingai dirbama ginant mūsų šalies ekonominius ir verslo interesus.
Didžiausias šių metų iššūkis – pasiruošti pirmininkavimui ES Tarybai. Vyriausybė patvirtino atnaujintą klausimų sąvadą, kuris brėžia prioritetines pirmininkavimo sritis, tarp jų Rytų Partnerystės. Neseniai įvykę vizitai Moldovoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje – svarbūs žingsniai, užtikrinant lapkritį įvyksiančio aukščiausio lygio susitikimo sėkmę.
Vilniuje įvyksiančiame ES viršūnių susitikime – Lietuvai rūpimos saugumo ir gynybos temos
Labai atsakingas šių metų krašto apsaugos sistemos projektas – užbaigti devynerius metus trukusią Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą ir perduoti provincijos kontrolę Afganistano administracinėms ir saugumo pajėgoms. Lietuva buvo viena iš tų šalių, kuri nepabijojo prisiimti atsakomybės padėti kurti saugumą vienoje iš atokių provincijų. Tapome pavyzdžiu kitiems. NATO partneriai aukščiausiu balu įvertino Lietuvos kariuomenės vykdytas užduotis Goro provincijoje.
Afganistanas išlieka mūsų prioritetiniu operacijos regionu – atidžiai sekame bei dalyvaujame NATO diskusijose dėl misijos pobūdžio ir ateities po 2014 m.
NATO valstybėms, dalyvaujančioms operacijoje Afganistane ir planuojančioms išvesti savo pajėgas, aktyviai siūlome naudotis Šiauriniu keliu, kurio viena iš atšakų driekiasi link Lietuvos, ir gabenti savo krovinius per Klaipėdos jūrų uostą arba Šiaulių ar Kauno oro uostus.
Vyriausybė, įgyvendinama Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, patvirtino įsipareigojimą laipsniškai didinti gynybos finansavimą, kad 2016 m. jis siektų 1 proc. nuo BVP.
Peržiūrėję krašto apsaugos sistemos prioritetus ir svarbiausius šių metų darbus, skyrėme papildomų asignavimų ginkluotei įsigyti, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro veiklai užtikrinti, pilietiniam patriotiniam ugdymui bei kitoms reikmėms.
Gerbiamieji,
Baigdamas trumpą svarbesnių darbų ir iniciatyvų apžvalgą, noriu priminti oponentams, jau pasigendantiems didesnių pertvarkų ar aktyvių judesių, – dirbame tik šimtą dienų. Labai vertiname Lietuvos žmonių parodytą pasitikėjimą mūsų Vyriausybe ir stengsimės jį sutvirtinti.
Savo kalboje vardijau krašto problemas ne tam, kad siekčiau suskaičiuoti buvusios Vyriausybės nesėkmes. Perimame ne tik jūsų nuveiktus darbus, bet ir visas problemas. Dabar mes būsime už jas atsakingi.
Atsigaunanti ekonomika nepradėjo tirpdyti milijardinių biudžeto skolų ir labai šykščiai seikėja papildomas pajamas. Prieš akis mūsų visų – Vyriausybės ir Seimo darbo laukas. Kviečiu visus į bendro darbo barą Lietuvos ateičiai. Ačiū už dėmesį.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
