Šiuo metu intensyviai ruošiamasi Ūkio banko perėmimui. Ūkio banką padalijus į dvi dalis, geroji bus perduota Šiaulių bankui, kuris per kelias dienas pažadėjo atnaujinti indėlininkų teises disponuoti savo pinigais. Valstybė, vykdydama įsipareigojimus indėlininkams, savo ruožtu turės skolintis iki 800 mln. litų. Pasirinktas scenarijus yra pats optimaliausias ir reikalaujantis mažiausiai kaštų, todėl Ūkio banko istorijos poveikis ekonomikai bus minimalus.
Ūkio bankas buvo ketvirtas pagal dydį indėlių rinkoje, į kompensuojamą ribą pakliūnančių indėlių suma sudaro apie 2,7 mlrd. litų arba 2,4 proc. Lietuvos BVP. Tačiau finansų rinkų reakcija į naujienas apie Ūkio banką buvo daugiau nei ribota.
Tai paaiškinti galima dviem argumentais. Visų pirma, galimos šio banko paskolų portfelio problemos jau buvo žinomos, ir pastarieji Lietuvos centrinio banko veiksmai iš esmės nebuvo netikėti, ypatingai „Snoro“ bankroto kontekste. Kita vertus, tai nebuvo didelis bankinės rinkos žaidėjas, kurio griūtis galėtų reikšmingai paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą. Tačiau negalima neatkreipti dėmesio, kad tai turės tam tikrą neigiamą poveikį visuomenės lūkesčiams, dėl ko dalis indėlių gali išeiti į bankinės sistemos „užribį“.
Atsižvelgiant į ilgojo laikotarpio perspektyvą, pastaruosius Lietuvos banko veiksmus bei priimtus sprendimus galima vertinti teigiamai. Iš esmės tai prisidės prie spartesnio bankinės rinkos skaidrinimo proceso.
„Danske Bank“ analitikai sutinka su „Moody‘s“ analitikų pateikta nuomone, kad lietuviškiems bankams būdingas reikšmingas skolinimas su banku susijusiems asmenims, o tai didina tokių institucijų riziką bei mažina skaidrumą.
Kokio poveikio ekonomikai galime tikėtis trumpuoju laikotarpiu? Tai padidins prognozuojamos valstybės skolos ir BVP santykį. Tačiau rodiklis ir toliau išliks gerokai mažesnis nei Mastrichto riba. Didelio poveikio palūkanoms neprognozuojame – dėl šio įvykio rizika didėjo ribotai, todėl ir biudžeto deficitas dėl šio įvykio didės nereikšmingai.
Viena didžiausių grėsmių, kurią ekonomikai galėjo sukelti tokio pobūdžio įvykis finansų sektoriuje, tai reikšmingai pablogėjusi valstybės finansų padėtis. Prisiminkime Airijos atvejį, kai valstybei prireikus gelbėti bankų sistemą, biudžeto deficitas per vieną naktį padidėjo daugiau kaip 4 kartus. Tačiau Ūkio banko griūtis nepaveiks jau strateginiu tapusio Lietuvos tikslo – 2015 m. įsivesti eurą. Kita vertus, tam tikrą riziką ir toliau kelia infliacijos rodiklis.
Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
