„Reglamentuodama ir taikydama asmens sulaikymą ir suėmimą Lietuva privalo laikytis europinių standartų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvai tik pradėjus stojimo į Europos Sąjungos procesą, vienas iš esminių Europos Komisijos priekaištų Lietuvos teisėsaugai buvo susijęs būtent su žmogaus teises pažeidžiančiu kardomosios priemonės taikymu. Tai, kad problema išlieka, Lietuvai skaičiuojant jau dešimtus narystės Europos Sąjungoje metus, yra nepriimtina.
Manau, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai antrąjį šių metų pusmetį kontekste būtų kilnu ir garbinga žmogaus teisių atžvilgiu, jei Lietuva imtųsi spręsti šią problemą iš esmės,“ – vasario 21 d. Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje apie asmenų sulaikymo ir suėmimo reglamentavimą ir taikymą Lietuvoje tvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Asmeniškai gaunu laiškų iš sulaikytųjų asmenų, esančių tardymo izoliatoriuje. Tenka manyti, kad dažnai jie pagrįstai kelia šio pobūdžio klausimus. Suėmimas ir sulaikymas yra žmogaus teisesvaržančiosprocesinės prievartos priemonės. Ar nevertėtų dažniau taikyti švelnesnes suėmimo priemones, siekiant mažiau apriboti asmens laisvę ir atskirtį nuo artimųjų, ypač jei nusikaltimai nėra smurtiniai? Tai yra itin aktualu, turint galvoje ir tai, kad dalis visuomenės nelabai gerai išmano savo teises ir dėl to nesugeba jomis pasinaudoti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai ne visada linkę padėti žmonėms tai padaryti. Tai yra ir elementaraus teisėtvarkos pareigūnų žmogiško dėmesio stokos suimtiesiems ir sulaikytiesiems klausimas,“ – sakė G. Kirkilas.
Apskritojo stalo diskusiją Seime surengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra. Renginyje dalyvavo ir pasisakė teisėsaugos institucijų, kurios prašo skirti (ar naikinti) suėmimus arba juos skiria (ar naikina), atstovai, politikai, mokslininkai ir visuomenės veikėjai.
2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas parengė ir paskelbė tyrimą „Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje“, kurio ataskaitoje Lietuvos teisėsaugos institucijos kritikuojamos už tai, kad per dažnai skiria kardomąją priemonę – suėmimą, nepakankamai taikydamos alternatyvias priemones, ir tokiu būdu nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos.