Praėjusių metų pabaigoje buvo daug kalbama apie tai, jog Airija jau netrukus gali atsisakyti savo griežtos politikos prieš abortus ir moterų legalizuoti apsisprendimą negimdyti. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo atvejai, kuomet moterys miršta dėl nelegalių abortų ar kitaip bandydamos atsikratyti kūdikių, taip pat statistika, jog nemaža dalis moterų tvirtai apsisprendusių negimdyti vyksta į kaiminystėje esančią Jungtinę Karalystę. Paskutiniu skandalu privertusiu pasaulį vėl kalbėti apie šią problemą buvo indų kilmės dantistės mirtis dėl nėštumo komplikacijų, nors moteris kelis kartus prašė daktarų atlikti jai abortą. Įstatymas dar nėra pakeistas, tačiau šalies premjeras jau žada pokyčius, rizikuodamas netgi savo autoritetu katalikiškoje valstybėje. Abortų klausimas valstybei toks svarbus, jog į antrą planą nugrimzta viskas kitas, net ir ekonominė krizė.
Kiekvienais metais Didžiąją Britaniją keliauja per 4000 abortus norinčių pasidaryti moterų. Sakoma, jog airiškoms problemoms yra britiškas sprendimas. Taigi griežta politika neišgelbėja daugybės gyvybių, o gimdyti priverstos tos moterys, kurios neturi galimybių išvykti į užsienį.
Prie temos nuolat grįžtama įvykus skandalams. Visgi net ir be šių incidentų Europos žmonių teisių teismas jau prieš tris metus prašė šalies išaiškinti savo prieš abortus nustatytą teisę, jog bent jau būtų aiškiau, kada yra suteikiama teisė pašalinti vaisių. Šiuo metu prieš du dešimtmečius išleistas įstatymas numato, jog abortus galima atlikti, jei moteriai yra iškilęs realus pavojus dėl jos sveikatos. Vėliau įstatymas buvo papildytas punktu, kad abortus galima atlikti ir moterims patyrusioms seksualinę prievartą bei nepilnametėms.
Tačiau dabartinė kairiųjų vyriausybė žada išplėsti galimų atvejų abortams ribas. Toks vyriausybės vadovo Enda Kenny pažadas sukiršino netgi jo paties partijos narius bei įplieskė visuomenės diskusijas. Bendrapartiečiai jaudinasi, jog po sprendimo neteks daugybės religingųjų airių balsų. Pats Enda Kenny sako, jog 2013 m. bus padaryta, tai kas turėjo būti padaryta jau prieš 20 metų. Vyriausybės vadovas taip pat apgailestavo, jog dėl savo pažado yra tiesiog malamas į miltų labiau nei bet kada anksčiau. Katalikų vyskupas tokią politiką vertino griežtai – „tai pirmas žingsnis į mirties kultūrą“.
Debatai taip pat atvėrė dar vieną problemą – tamprius, ir gal netgi pernelyg tamprius, valdžios santykius su Katalikų Bažnyčia. Kyla klausimas, kiek ši institucija gali kištis į šalies sprendimus? Būtent E. Kennio valdymo laikais prasidėjo aiški trintis tarp šių dviejų institucijų.
Nemaža dalis gyventojų norėtų, jog valstybė toliau remtųsi katalikiškomis vertybėmis. Dėl to sausį buvo surengtas neįtikėtinai didelis mitingas „Susivieniję gyvenimui“, kuriame dalyvavo per 25 000 dalyvių. Nepaisydama itin šalto oro žmonės rinkosi ne tik iš Dublino rajonų, tačiau ir iš visos Airijos. Labiausiai jie kaltina leiboristus, kurie abortų legalizavimą laikytų pergale. Mitingo dalyviai įsitikinę, jog bus išklausyti. „Jie nesitikėjo, jog mūsų susirinks tiek daug“, – kalbėjo viena organizatorių.
Daugybė Airijos gyventojų nori identifikuoti save ir savo šalį naudodamiesi būtent katalikiškomis vertybėmis. Praėjusių metų pabaigoje kairiųjų valdžios populiarumas nenumaldomai smuko žemyn. Dėl to kalta prasta valstybės finansinė padėtis, griežta taupymo politika, didelė skola ir skolinimasis iš Europos. Tačiau atsinaujinus debatams dėl abortų legalizavimo ekonominis sunkumas tapo mažiausiai svarbus. Šis klausimas pasiglemžė visą dėmesį.
Šalyje daugybė dievobaimingų katalikų, bet ne ką mažiau ir liberalių pažiūrų rinkėjų, todėl neaišku kuo visa tai baigsis ir ar dabartinė vyriausybė nuskandins savęs pamindama tradicijas. Abi pusės jaučiasi teisios ir vadina vieni kitus viduramžiškų pažiūrų. Enda Kenny pripažįsta, kad gyvybės klausimas yra labai sunkus, o jis pats nėra už abortus, tačiau jaučia pareigą sutvarkyti pernelyg griežtą sistemą.
