2012 metais rugsėjo mėnesį Vokietijos centrinis bankas Bundesbankas pareikalavo Prancūzijos sugrąžinti 374 tonas aukso liejinių, saugomų “Prancūzijos Banke” Paryžiuje, ir 300 tonų iš 1 500 tonų, laikomų Niujorko Federaliniame Rezervų Banke (sutr. Fed).
Šis Vokietijos sprendimas buvo priimtas po to, kai Vokietijos Audito Teismas savo atsakaitos pranešime sukritikavo Bundesbanko valdymą dėl nesugebėjo valdyti savo aukso atsargas, kurios niekada nebuvo “fiziškai patvirtintos”.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas neleido Vokietijai patikrinti jai priklausančių Vokietijos aukso atsargų, laikomų Fed’e.
Šiek tiek istorijos: 1920 metų viduryje Vokietijos Centrinio Banko valdytojas Herr Hjalmar Schachtas nuvyko į Niujorką pasižiūrėti Amerkoje laikomo Vokietijos aukso. Deja, Niujorko Federalinio Rezervo Banko atstovai negalėjo rasti Vokietijos aukso luitų paletės.
Fed valdytojas Benjaminas Strongas jautėsi nemaloniai, tačiau Vokietijos Centrinio Banko valdytojas Herras Schachtas atsisuko į Strongą ir pasakė: “Nepergyvenk, aš tikiu, kai sakai, kad ten yra aukso. Netgi jei jo ir nebūtų, tu esi geras, kad jį galėtum pakeisti.“
Vokietija yra antra pasaulyje pagal turimų aukso luitų atsargų kiekį 270 tūkstančių aukso luitų vienetų, kurių dabartinė vertė 177.5 milijardai JAV dolerių.
Vokietijos aukso atsargos buvo pervežtos į užsienį “Šaltojo Karo” metu, baiminantis Tarybų Sąjungos invazijos į Vokietiją. Todėl dabar nėra priežasties Vokietijai toliau laikyti aukso atsargas užsienyje. Bundesbanko atstovai pranešė, kad nuo dabar Vokietija užsienyje laikys tik mažą kiekį aukso atsargų reikalingų prekybos tikslams.
„Dabar politinė saugumo situacija pasikeitė todėl, kad baigėsi Rytų-Vakarų konfliktas. Buvo peržiūrėtas anksčiau priimtas sprendimas laikyti auksą toli nuo Vakarų ir toli nuo “Geležinės Uždangos”. Auksas buvo svarbus išteklis kuriant valiutos patikimumą ir ekonomikos galią mūsų šalyje”, – sakė Bundesbanko tarybos narys Carl-Ludwig Thiele.
Vokietija nėra vienintelė šalis, siekianti susigrąžinti savo aukso atsargas.
Rumunija jau daug metų reikalauja, kad Rusija grąžintų jos auksą, kuris buvo išvežtas iš Rumunijos į carinę Rusiją dar I-ojo Pasaulinio karo metu, baiminantis, kad per karą jo neišvežtų Vokietija.
2012 metais Venesuela pareikalavo gražinti jai priklausančias 90 tonų aukso iš „Anglijos Banko“.
Kaip pranešė laikraštis Bloomberg, Ekvadoro vyriausybės Nacionalinis bankas taip pat pareiškė norą susigrąžinti apie 1/3 užsienio bankuose laikomų aukso atsargų, kurių vertė apie 1.7 milijardai JAV dolerių, kad palaikytų nacionalinį ekonomikos augimą.
Keturi Šveicarijos Parlamento nariai, sekdami Vokietijos banko pavyzdžiu, 2012 liepos mėnesį pareiškė norą susigrąžinti Šveicarijos aukso atsargas, laikomas JAV Fed banke.
2012 rugsėjo mėnesį apie 300 susirūpinusių Nyderlandų (Olandijos) piliečių, įkvėpti Vokietijos banko veiksmais, parašė peticiją, reikalaujančią susigrąžinti Nyderlandų banko aukso atsargas.
Nyderlandai taip pat susiduria su panašia, kaip Vokietijos centrinis bankas, problema – 612 tūkstančiai kilogramų aukso, kurių vertė apie 25 milijardai eurų – dalis aukso yra saugoma „De Nederlandse Bank“ Amsterdame (apie 10 proc. viso kiekio), kita dalis saugoma Niujorko Federaliniame Rezervų Banke Otavoje (Kanada) ir Londone, kurio jau seniai niekas nematė iš Nyderlandų Centrinio banko atstovų. Nuo 1990 metų Nyderlandai (Olandija) pardavė beveik 1,1 milijoną kilogramų savo aukso rezervų.
Kinija tampa aukso atsargų supervalstybe, kuri jau seniai keitė savo nacionalinę valiutą juanį į auksą.
Žurnalas „Forbes“ pažymėjo, kad Iranas ir Libija neseniai susigrąžino savo aukso atsargas.
Pasaulio centriniai bankai praeitais 2012 metais pirko daugiausiai aukso liejinių, palyginus su visu praėjusiu pusės amžiaus laikotarpiu: viso 536 tonas aukso luitų, kad galėtų atskirti naujas valiutų – aukso atsargas nuo keturių pagrindinių valiutų: dolerio, euro, Britanijos svaro ir Kinijos juanio.
Manoma, kad JAV Federalinis Rezervų Bankas jau neturi Vokietijos laikytų aukso atsargų. Dokumentai rodo, kad Federalinis Reservų Bankas (Fed) išnuomavo savo aukso rezervus dideliems privatiems bankams,
Taip pat gali būti, kad ir Europos Centrinis Bankas jau neturi aukso atsargų, o tai reiškia didelę ekonominę krizę eurozonoje.
Iranas neseniai paskelbė, kad Europos Sąjungos valstybėms naftą parduos tik už auksą. Indija, Kinija dar praeitais metais suderėjo, kad už Irano naftą atsiskaitys tik auksu. Tad galima tikėtis, kad dėl to Amerika dar labiau smaugs Iraną.
Taigi, tikrasis Vokietijos Banko ir kitų pasaulio šalių bankų sprendimas susigrąžinti aukso atsargas reiškia dolerio, kaip valiutos rezervo atsargos, pabaigą, tolesnę dolerio, kaip valiutos, krizę, Britanijos svaro ir euro silpnėjimą ir perėjimą prie atsiskaitymo trečia valiuta – naujais aukso standartais.
Pabaigoje vertėtų paminėti, kad šis valiutų karas, manoma, susijęs ir su Malyje vykstančia JAV/NATO karine intervencija: Malis yra viena iš didžiausių pasaulyje aukso gamintojų. Kartu su kaimynine valstybe Gana jos pagamina 7-8 proc. išgaunamo aukso. Tad šios šalys yra turtingos toms šalims, kurioms desperatiškai trūksta tikrųjų aukso atsargų.
Taigi, kai Vokietija pareikalavo grąžinti savo auksą iš „Prancūzijos Banko“ Prancūzijoje ir JAV Federalinio rezervų banko, Prancūzija, padedant JAV, nusprendė įsiveržti į Malį tariamai „kovoti su islamistais“, bendradarbiaujančiais su Al-Qaeda. Taigi, atsirado pateisinimas žudyti „islamistus“ kaip Al-Qaedos džihadistus tam, kad juos pašalinus būtų galima Prancūzijai, Britanijai ir JAV okupuoti turtingą auksu Malį. O kovotojai, kuriuos bombarduoja Prancūzija, Britanijos ir JAV padedama, yra ne Al-Qaeda kovotojai, o paprasčiausios Tuaregų gentys, kurios už savo nepriklausomybę nuo JAV ir Europos kolonizatorių kovoja jau 150 metų, dar prieš tai, kai CŽV sukūrė Al-Qaeda, kurią iki šiol remia tam, kad Afrikoje išprovokuotų neo-kolonijinius karus. Tačiau baiminamasi, kad Tuaregų gentys, atgavusios nepriklausomybę, gali auksą pardavinėti ne Prancūzijai, Britanijai ar JAV, bet Kinijai.
