Europos lyderiai jau kurį laiką laukė Didžiosios Britanijos premjero mėnesio pabaigoje numatyto pasisakymo dėl tolimesnės valstybės ateities Bendrijoje. Vienos iš stipriausių ekonomikų praradimas Bendrijai smogtų ne tik ekonomiškai, tačiau ir priverstų dar labiau abejoti Europos Sąjungos vienybe bei prestižu. BBC laidoje kalbėjęs D. Cameronas išreiškė pradinę poziciją. Pagaliau prabilęs premjeras nebuvo itin konkretus, tačiau jo pareiškimas, kad D. Britanija neprapuls išstojusi iš ES, nuskambėjo visoje Europoje ir nenuteikė optimistiškai.
Nors D. Britanija visada laikėsi atokiau ES ir joje dažniausiai vyraudavo eurospektinės nuotaikos, tačiau pasitraukimas vis vien atrodo gąsdinantis. Euroskepticizmu ypač pasižymėjo dabar valdžioje esantys konservatoriai. Žymiausią ir daugiausiai aistrų sukėlusį interesų išsiskyrimą sukėlė fiskalinis paktas, kuriuo buvo norėta harmonizuoti narių mokestines sistemas. Šio pakto iki šiol nepasirašė tik D. Britanija ir Čekija. Taigi vienas iš britų reikalavimų – atsisakyti visoms valstybėms privalomų sutarčių.
Tokių žinių ypač nelaukia Vokietija, besiimanti Bendrijos ir euro zonos gelbėtojos vaidmens. Apskritai D. Britanijos ir Vokietijos ekonominiai ryšiai itin tamprūs. Skaičiuojama, jog D. Britanija Vokietijoje samdo 200 000 darbuotojų, kurie dirbtų su šalies įmonėmis. Tuo tarpu pačioje D. Britanijoje dirba per 400 000 žmonių dirbančių su Vokietijos įmonėmis. Savo pozicija išreiškė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. B. Obamos administracija pranešė, nenorį, jog D. Britanija paliktų ES, kadangi JAV tebenori turėti tvirtą ir vieningą Vakarietiškos kultūros partnerį už Atlanto.
D. Camerono pareiškimai buvo garsiai pavadinti šantažavimu, tačiau D. Britanijos premjeras ginasi neturįs intencijų šantažuoti Angela Merkel ar kitus ES valstybių vadovus. Anot jo, tai tik sveikas ir reikalingas diskutavimas dėl ES nuostatų tobulinimo. „Mes tikime, jog pasieksime norimų pakeitimų“, – tvirtino D. Cameronas. Kiek anksčiau D. Camerono bendrapartietis G. Osborne pranešė, jog ES turi pasikeisti, jei nori išlaikyti savo gretose D. Britaniją. Pasigirdo ir Vokietijos atsakymas: „Mes nekursime naujos Sąjungos pagal D. Britanijos pageidavimus“.
Taigi kas yra Europos Sąjunga be D. Britanijos ir D. Britanija be Europos Sąjungos? ES pirmiausiai pajustų ženkliai sumažėjusį biudžetą, kirstų jos prestižas viso pasaulio akyse. Tačiau ir D. Britanija nėra tokia priklausoma, kaip galbūt įsivaizduoja. Apie tai kalba ir kai kurie anglų dienraščiai – pasirodo, jog ne visi šalyje nusiteikę prieš Bendriją. Tokia nuomonė buvo išreikšta ir didžiausiame šalies laikraštyje The Guardian. Čia buvo kritikuojamas anglų politikų įsivaizdavimas, jog jie gali išgyventi vieni vien todėl, jog didžioji jų prekybos dalis yra už ES ribų. Tame pačiame The Guardian pasirodė straipsnis su antrašte „Jei Britanija paliks ES, mes tapsime išdavikais be ekonominės jėgos“.
Iš tiesų, 2012 m. už ES ribų buvo eksportuojama didžiausia dalis prekių lyginant pastarųjų 40 metų rodiklius. Trečiosiose šalyse randasi gausus vidurinysis sluoksnis, kuriam reikia didžiulių kiekių automobilių ir buitinės technikos – tokie Indijos, Kinijos ar Pietų Amerikos pirkėjai tikras saldainiukas anglų gamintojams. Šie prekybos rodikliai leidžia D. Britanijos politikus manyti, jog buvimas ES nebėra toks svarbus, jog vertėtų taikytis su Bendrijos sąlygomis. Ir čia ekonomistai įspėja, jog išėję iš Bendrijos britai taps tik maža Vakarų salele, kuri nebebus tokia įdomi tam pačiam Deliui ar Pekinui šiame super didelių rinkų amžiuje.
Be to, visiškai persiorientavus prie prekybos su kylančiomis pasaulio šalimis įmonės, ko gero, gerokai pakeistų savo tikslus. Būtų gaminami paprastos konstrukcijos automobiliai ir technika, atitinkantys trečiųjų šalių pirkėjų poreikius ir mažiau investuojama į pažangias technologijas. Ši strategija pasiteisintų dabartiniu momentu, tačiau būtų trumparegiška ir grėsminga.
Kokia Europos Sąjunga būtų be D. Britanijos? Tikriausiai netikslinga būtų išreikšti šios netekties reikšmę ekonominiais rodikliais ir sumažėjusiu Bendrijos biudžetu. Didžiausią žalą padarytų Bendrijos diskreditavimas pasaulio akyse bei galimas kitų valstybių maištavimas.
Vienas iš galimų ir ES lyderių tikrai nepageidaujamų variantų – referendumas dėl išstojimo iš Bendrijos. Labiausiai tikėtina, jog savimi patenkinti britai savo balsais panorėtų išstoti iš Bendrijos ir jaustis visiškai nepriklausomi. Jau dabar girdėti šūkiai – „susigrąžinkime iš Briuselio suverenitetą“. Manoma, jog tokį referendumą šalis galėtų surengti 2015 m. Visgi kol kas D. Cameronas, nors ir užsiminęs, jog D. Britanija neprapultų be ES, paneigė norįs tokio scenarijaus.
Parengta pagal užsienio spaudą.
