Kasmet, artėjant sausio 13-ąjai, fašistuojantieji sukelia isteriją.
Lietuvos energetikos duobkasys Zigmas Vaišvila, aplink jį besisukantys ginkluoti vyrukai, „publicistai“ R. Varanauskas, R. Sadauskas-Kvietkevičius ir jų sėbrai, seimūnas Šedbaras (ką tik pasiūlęs teisti užsienio piliečius už kitą nuomonę apie sausio 13) ir dar gana daug asmenų – visa ši juodašimtininkų kompanija ima klykti, kad reikia „drausti, uždaryti, užčiaupti burną, šauti į“, žodžiu, „įvesti tvarka“ Lietuvoje. Jų „tvarką“.
Suprantama, nuo 1926 m. fašistinė mintis liko gyva. Ji nori uzurpuoti sausio 13 d. Spekuliuoti ja, persekiojant kitaminčius.
Kai kurie naivuoliai mano, kad tai „patriotai“. Kai jie pradės žygiuot su deglais ir deginti „neteisingas“ knygas, bus jau vėlu.
Tegul atsako ši brolija bent į vieną iš daugelio klausimų apie sausio 13.
Tarkime – kodėl prie bokšto tą naktį žuvęs Maciulevičius žuvo nuo II pasaulinio karo laikų Mosino šautuvo kulkos?
Ir tai ne vienintelis klausimas, į kurį reikės atsakyti.
Monopolijos įvedą fašizmą tada, kai nebegali suvaldyti kapitalistinės ekonomikos krizių. Tą reikia žinoti, tą reikia atminti.
Fašistams 1926 metais vartus atvėrė socdemų vyriausybė, nieko nepadariusi, o tik padėjusi padaryti perversmą…
No pasaran! Fašizmas nepraeis! Žmonės, būkite budrūs!
Algirdas Paleckis
