Sausio 13 d. dėl Lietuvos nepriklausomybės kovojo ne tik tie Lietuvos žmonės, kurie laiko save etniniais lietuviais, katalikais ar dešiniaisiais, bet ir Lietuvos lenkai, rusai, žydai, karaimai, romai ir kitos mūsų šalyje gyvenančios tautos bei įvairių religijų ir skirtingų krikščioniškųjų denominacijų atstovai, taip pat ir kairiųjų, liberalių ar kitų demokratinių politinių įsitikinimų gyventojai. Išsivadavimo iš sovietinio režimo tema Lietuvoje iki šiol pernelyg ritualizuojama. 1979 m. Pabaltijo memorandumas ir 1983 m. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltijos valstybėse buvo milžiniška pergalė kelyje Lietuvos nepriklausomybės link.
Tai buvo pabrėžta 2013 m. sausio 10 d. Seime vykusiose Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos organizuotoje spaudos konferencijoje, skirtoje Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir 1991 m. sausio 13-osios naktį žuvusiųjų atminimui. Taip pat paminėta Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuri buvo priimta prieš 30 metų, t.y., 1983 m. sausio 13 d., kaip atsakas į vadinamąjį Pabaltijo memorandumą, kurį 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 45 Lietuvos, Latvijos ir Estijos disidentai. Tarp jų buvo Lietuvos sovietmečio disidentai Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, kunigas Julius Sasnauskas ir kt.
„Sausio 13 d., Justino Marcinkevičiaus žodžiais, yra diena atrištomis akimis, kuri lydi mus iki šiol. Tai ne tik Lietuvos diena – tai solidarumo diena visose buvusiose sovietinėse respublikose ir visame pasaulyje. Nepamirškime, kad už nepriklausomą humanistinę ir demokratinę Lietuvą 1990 m. vasario mėn. plebiscite pasisakė daugiau nei 90 proc. Lietuvos piliečių, visų tautų, religijų ir politinių įsitikinimų,“ – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir sovietmečio disidentas Vytenis Povilas Andriukaitis, kurio tėvas Alfonsas Andriukaitis buvo vienas iš Pabaltijo memorandumo signatarų.
EP rezoliuciją ir Pabaltijo memorandumą V. P. Andriukaitis įvardijo kaip milžinišką demokratijos pergalę ir smūgį SSRS užsienio politikai, nes memorandumas, pasirašytas SSRS okupuotose teritorijose, buvo labai aiški tų tautų valios išraiška siekti nepriklausomybės, o už EP rezoliuciją balsavo daugybės Europos valstybių atstovai: „Simboliškas datų žaismas – 1983 m., o po 20 metų, 2003 m. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) buvo čia pat, o 2013 m. sausį Lietuva kartu su Airija ir Graikija pradeda darbą pirmininkavimo ES Tarybai trejete.“
Pasak istoriko ir politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus dr. Šarūno Liekio, „Sausio 13-osios ir apskritai Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tema yra pernelyg ritualizuojama. Tai irgi reikalinga, tačiau jau atėjo laikas apie tai kalbėti konceptualiau ir kritiškiau, daugiau analizuojant pačią sovietinę okupaciją ir disidentinį judėjimą. Tai visiems Lietuvos piliečiams svarbi diena, ir nė vienai nei etninei, nei religinei grupei nereikėtų savintis Sausio 13 d. ir kovos už nepriklausomybę. Tai turi būti platesnio konteksto dalis, juo labiau, kad, pavyzdžiui, ta pati Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika už Lietuvos ribų buvo platinama žmonių, kurie nei kalbėjo lietuviškai, nei patys buvo Romos katalikai.“
Seimo narys Domas Petrulis, kuriam 1991 m. buvo tik devyneri, sausio 13 d. įvykius siūlė įvertinti iš skirtingų kartų perspektyvos: „Tie, kurie gimė nepriklausomoje Lietuvoje kaip savaime suprantamą dalyką dabar vertina tai, kad jie gali keliauti, kur nori, garsiai kalbėti, ką galvoja. Tačiau kažkada tai buvo baimės, nepasitikėjimo ir vienas kito įtarinėjimo atmosfera. Todėl dabar švenčiame didelę pergalę.“
Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja bei Sąjūdžio atsakingoji sekretorė Angonita Rupšytė pabrėžė istorinio atminimo įamžinimo svarbą, kad nebūtų pamirštas žmogus, stovėjęs tomis dienomis prie parlamento rūmų: „Reikia prisiminti, kad prie Seimo rūmų atvyko gynėjai iš Ukrainos, Lenkijos, kitų valstybių. Rusijos demokratinės jėgos savo šalyje organizavo mitingus Lietuvai palaikyti. Tai buvo kova ne tik už Lietuvos, bet ir kitų tautų laisvę.“
