Praėjusios kadencijos konservatorių tradicija bent kartą pareikalauti iš K. Komskio politinės atsakomybės už iš esmės išgalvotus prasižengimus persikėlė ir į šį Seimą. Esu jau prie to pripratęs ir žiūriu į tai kaip į šiokį tokį konservatorių ritualą, nereikalaujantį reakcijos iš šalies. Tačiau šį kartą negaliu palikti to be atsakymo.
Iš tiesų, per kiekvienus rinkimus pasitaiko balsų pirkimo atvejų. Pažeidimai per rinkimus yra sukrečiantys. Tai rodo milžiniškas ne tik jų organizavimo, bet ir įstatymų spragas. Turime situaciją, kai yra iškreipiami rinkimų rezultatai, kai suvaržomos galimybės žmonėms pareikšti savo valią. Nesiimu vertinti, ar šiemet tų pažeidimų yra daugiau, ar mažiau. Tačiau ketverius metus būdami valdžioje konservatoriai turėjo visas galimybes keisti įstatymus, imtis priemonių, kad tų pažeidimų nebūtų. Tačiau ar buvo kas padaryta?
Iš tiesų, iš konservatorių pusės nebuvo jokių konkrečių siūlymų. Ir dabar kolegų Agnės Bilotaitės ir Arvydo Anušausko raginimai man prisiimti politinę atsakomybę nėra konstruktyvūs, mat ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai, mano paties iniciatyva apklausę mane kaip galimą nusikalstamos veikos iniciatorių, nepateikė man jokių priekaištų, jokių oficialių kaltinimų.
Kai šaukštai po pietų, lengviausia permesti atsakomybę kitiems, ypač tiems, kurių galbūt prisibijoma arba trokštama keršto. Vis dėlto aš norėčiau pakviesti kolegas nesišvaistyti nepagrįstais kaltinimais, o dirbti kartu ir ieškoti problemos sprendimo.
Noriu atkreipti kolegų dėmesį ir į kitą šios problemos pusę – kaip, pasinaudojant juodosiomis technologijomis, gali būti metamas šešėlis ant politinių oponentų, nepaliekant jiems jokios galimybės apsiginti. Tokia teisinė praktika, kai prisipažinimas pirkus balsus kieno nors užsakymu yra pakankamas įrodymas, gali būti panaudotas ne tik prieš mane, bet ir prieš bet kurį politiką, net ir konservatorių. Todėl reikėtų vienytis ir ieškoti išeičių, imtis konkrečių priemonių, o ne skaldytis ir dergtis.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis
