Gegužės mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

(Kreditas jau senai sustojęs ir paskolų portfeliai mažėja. Bet skolinimo palūkanos vis dar klesti…)

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Gegužės mėn., kaip ir kovo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – pinigų junginys P3 (platieji pinigai), toliau reikšmingai mažėjo. Tai sąlygojo blogėjanti bankų klientų ekonominė padėtis ir, iš dalies – finansų rinkose atsiradę alternatyvios investavimo priemonės – taupymo lakštai, obligacijos, kurių pajamingumas ir patrauklumas kažkiek konkuruoja su indėlių palūkanomis bankuose.

Kaip ir ankstesniais mėnesiais, sparčiau didėjo pinigai užsienio valiutomis. Skolinimo nacionaline valiuta ir EUR palūkanų skirtumas nuo 1,68 % p. praėjusių metų spalio mėn. padidėjo iki 3,89 % p. š. m. gegužės mėn., t. y. +2,3 karto. O tai reikšmingai skatino nacionalinių pinigų ,,išstūmimą“ ir iš paskolų (vidaus kredito) portfelio. Galima teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje ir toliau vyksta ,,de fakto“ ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą.

Pinigų pasiūlos (vidaus kredito) šalies ekonomikai mažėjimą sąlygojo bankų kredito išteklių mažėjimas. Per penkis šių metų mėnesius bankų kreditiniai ištekliai sumažėjo 2,0 mlrd. Lt, arba -2,3 % ir tik dėl to, kad iš šalies ekonomikos pasitraukė motininių bankų lėšos -2,4 mlrd. Lt, arba – 5,1 %, kai rezidentų indėlių likutis, sudarantis beveik 44 % bankų kredito išteklių, sumažėjo per tą laikotarpį tik 421 mln. Lt, arba -1,1 %. Blogėjo kredito išteklių panaudojimo laipsnis.

Niekaip negalima sutikti su teiginiu, kad ,,… kreditavimo aplinką galinčios bloginti teisinės iniciatyvos leidžia teigti, kad artimiausioje ateityje kreditavimo procesas Lietuvoje nepagyvės“ (S.Kropas: „Kreditavimui pagyvėti artimiausioje ateityje nėra prielaidų“, ELTA ir lrytas.lt inf. 2009-06-30 17:46). Tai akivaizdus bankų šantažas ir grasinimas šalies ekonomikai bei Vyriausybei.

Nepagyvinant šalies ūkio kreditavimo artimiausioje ateityje ir bankų laukia gan rimtos ir sudėtingos problemos. Bent jau viena tikrai akivaizdi: mažės (ar bent jau ne didės) gaunamų pelnų sumos, kas tikrai nebus maloni žinia bankų savininkams.

Siekdami bet kokia kaina išlaikyti nesenkantį bankų pelnų upelį, skolinimo eurais pagrindui – EURIBOR’ui per spalio – gegužės mėn. mažėjant 71,4 %, bankų skolinimo marža padidinta 1,7 karto. Dėl to skolinimo eurais kaina per minimą laikotarpį sumažėjo tik 35,6 %. Be abejonės, kad skolinimo eurais pagrindo – EURIBOR‘o mažėjimas pastaraisiais mėnesiais yra ECB veiksmų, nukreiptų euro zonos ir ES ekonomikų skatinimui išdava bei pasekmės. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl šalyje veikiantys bankai ignoravo ir nevykdė ECB pinigų ir skolinimo skatinimo bei ekonomikos gaivinimo politikos? Kokie galėjo (o gal ir turėjo) būti LB veiksmai tam, kad sutelkti ir nukreipti šalies bankų veikimą ES (tame tarpe ir Lietuvos) ekonomikos atsigavimo skatinimui?

Gegužės mėn., kaip ir kovo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), toliau reikšmingai mažėjo. Ir šis mažėjimas, palyginti su mažėjimu balandžio mėn., buvo vos ne dešimteriopai spartesnis: – 527 mln. Lt, arba – 1,3 %.

Viso pinigų junginio P3 mažėjimą lėmė visų jo sudedamųjų dalių (išskyrus einamųjų sąskaitų ir vienadienius indėlius) mažėjimas. Ypač reikšmingai (- 446 mln. Lt arba -2,2 %) sumažėjo iki 2 m trukmės indėlių likučiai. Tai sąlygojo blogėjanti bankų klientų ekonominė padėtis ir, iš dalies – finansų rinkose atsiradę alternatyvios investavimo priemonės – taupymo lakštai, obligacijos, kurių pajamingumas konkuruoja su indėlių palūkanomis bankuose.

Kaip ir praėjusį mėnesį, indėlių likučiai nacionaline ir užsienio valiutomis kito skirtingai. Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 1,0 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo 5,1 %. Terminuotųjų iki 2 m. trukmės indėlių likučiai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 3,4 %, kai indėliai užsienio valiutomis sumažėji tik 0,1 %.

Galima teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje ir toliau vyksta ,,de fakto“ ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą.

Būsto paskolų refinansavimo mąstai nežymiai (-2,0 % p.) sumažėjo. Ar tai įvyko ir kitose skolinimo srityse – duomenų neturima. Paskolų refinansavimas – tai anksčiau suteiktų paskolų naujas įforminimas dėl skolinimo sąlygų keitimo tiek banko tiek skolininko iniciatyva (dėl paskolos valiutos, skolinimo užstato vertės, palūkanų normos keitimo bei kitų priežasčių).

,,Bankų specialistai teigia, kad verslas stengiasi grąžinti anksčiau paimtas paskolas ir refinansuoti turimas, tačiau vengia naujų įsipareigojimų, pažymima Bankų asociacijos prezidento S.Kropo parengtame komentare (S.Kropas: „Kreditavimui pagyvėti artimiausioje ateityje nėra prielaidų“, ELTA ir lrytas.lt inf. 2009-06-30).

Bankų skolinimo šaltinis – kredito ištekliai, gegužės mėn. mažėjo panašiai (- 0,7 %), kaip ir ankstesniais mėnesiais. Kaip ir ankstesniais mėn., tai sąlygojo bankų išorės įsipareigojimų mažėjimas (-270 mln. Lt, arba – 0,7 %), t. y. motininių bankų lėšų ,,išėjimas” iš šalies ekonomikos. Nors gegužės mėn. ir rezidentų indėliai, sudarantys virš 43 % kredito išteklių, jų sumą pamažino 476 mln. Lt., arba net -1,3 %. Ir tik bankų kapitalas ir atsargos, kaip ir ankstesniais mėn., stabiliai didėjo. Sutikime, kad tokiems veiksmams bankai tikrai turi pagrindo

Skirtingai nuo balandžio mėn. didėjimo, gegužės mėn. reikšmingai sumažėjo namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių. Mažėjo Sodros ir finansinių tarpininkų indėlių likučiai.

Taigi, galima teigti, kad šalies ekonomikos kreditavimas mažėja dėl bankų kredito išteklių, t. y. pinigų pasiūlos, mažėjimo. Per penkis šių metų mėnesius bankų kreditiniai ištekliai sumažėjo 2,2 mlrd. lt, arba -2,6 % ir tik dėl to, kad iš šalies ekonomikos pasitraukė (pabėgo?) motininių bankų lėšos -2,4 mlrd. Lt, arba – 5,1 %, kai rezidentų indėlių likutis, sudarantis beveik 44 % bankų kredito išteklių, sumažėjo per tą laikotarpį tik 421 mln. Lt, arba -1,1 %. Palyginimui: I-jo ketvirčio nominalus BVP sumažėjo palyginti su praėjusiu, 2008 m. IV –jų ketvirčiu 2,8 %, realus – 2,2 % (ir visiškai nebūtina gąsdintis metiniu 13,6 % BVP mažėjimu). Bankų kredito išteklių panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių santykis) sumažėjo nuo 85 % metų pradžioje iki 84,0 % gegužės pabaigoje.

Ir jei ekonomikos nuosmukis, kaip prognozuojama, ir toliau tęsis, tikėtis kreditavimo pagyvėjimo bei, tokiu būdų – ekonomikos gaivinimo, tikrai nėra pagrindo.

Bet čia labai keistai skamba Bankų asociacijos prezidento p. S. Kropo pranešimas, kad ,,Ne tik ekonomikos būklė, bet ir naujos patrauklios alternatyvios investavimo galimybės bei kreditavimo aplinką galinčios bloginti teisinės iniciatyvos leidžia teigti, kad artimiausioje ateityje kreditavimo procesas Lietuvoje nepagyvės“ (S.Kropas: „Kreditavimui pagyvėti artimiausioje ateityje nėra prielaidų“, ELTA ir lrytas.lt inf. 2009-06-30 17:46). Belieka sutikti su daugelio minėto pranešimo komentatorių nuomone, kad tai akivaizdus bankų atstovo šantažas ir grasinimas šalies ekonomikai bei Vyriausybei.

Nepagyvinant šalies ūkio kreditavimo artimiausioje ateityje ir bankų laukia gan rimtos ir sudėtingos problemos. Bent jau viena tikrai akivaizdi: mažės (ar bent jau ne didės) gaunamų pelnų sumos, kas tikrai nebus maloni žinia bankų savininkams.

O ką darys (o gal jau ir daro) bankai šiuo metu, kad pelnų ,,upeliai“, net ir smunkant ekonomikai, nesektų?

Skolinimo nacionaline valiuta ir EUR palūkanų skirtumas nuo 1,68 % p. praėjusių metų spalio mėn. padidėjo iki 3,89 % p. š. M. gegužės mėn., t. y. +2,3 karto. O tai reikšmingai skatino nacionalinių pinigų ,,išstūmimą“ iš paskolų (vidaus kredito) portfelio.

Žinant, kad beveik 66 % paskolų įmonėms ir namų ūkiams teikiamos eurais, svarbiu veiksniu jų palūkanų dydžių kaitai yra 6- mėn. trukmės EURIBOR‘o kaita bent per paskutinius pusantrų metų.

Reikšmingi paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų EUR pokyčiai prasidėjo praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėn., kada jų nustatymo pagrindas, 6-rių mėn. trukmės EURUBOR‘as, pradėjo mažėjimo (palyginti su spalio mėn.) ciklą ir per aštuonis mėnesius sumažėjo nuo 5,18 % spalio mėn. iki 1,48 % š. m. gegužės mėn., t. y. – 71,4 %. Skolinimo EUR ais maržą šalies bankai per tą laikotarpį padidino nuo 1,79 % spalio mėn. iki 3,29 % kovo mėn., t. y. + 1,8 karto; balandžio-gegužės mėn. ji sumažėjo iki 3,01 %. Taigi, skolinimo pagrindui – EURIBOR’ui mažėjant 71,4 %, bankų skolinimo marža padidinta 1,7 karto. Dėl to skolinimo eurais kaina per minimą laikotarpį sumažėjo tik 35,6 %. Paskolų, indėlių ir EURIBOR’o sąntykių kaitą matome šioje lentelėje:

Be abejonės, kad skolinimo eurais pagrindo – EURIBOR‘o mažėjimas pastaraisiais mėnesiais yra ECB veiksmų, nukreiptų euro zonos ir ES ekonomikų skatinimui išdava bei pasekmės. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl šalyje veikiantys bankai ignoravo ir nevykdė ECB pinigų ir skolinimo skatinimo bei ekonomikos gaivinimo politikos? Kokie galėjo (o gal ir turėjo) būti LB veiksmai tam, kad sutelkti ir nukreipti šalies bankų veikimą ES (tame tarpe ir Lietuvos) ekonomikos atsigavimo skatinimui?

Įmonių ir namų ūkių indėlių EUR palūkanos sumažėjo nuo 3,83 % spalio mėn. iki 2,55 % š. m. gegužės mėn., t. y. -33,4 %.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanos (suteiktoms naujoms paskoloms įmonėms ir namų ūkiams) gegužės mėn. padidėjo iki 8,38 %, t. y. + 7,7 %, kai balandžio mėn. jos mažėjo 5,1 %. Dar ,,įspūdingiau“ atrodo VILIBOR‘o ir skolinimo nacionaline valiuta palūkanų kaita:

Turime visiškai keistą reiškinį: skolinimo LT palūkanos susilygino su jų nustatymo ,,pagrindu” – 6 mėn. VILI’u ir jį net pralenkė, t. y. paskolų palūkanos vasario- balandžio mėn. tapo net 0,3 – 0,6 procentinio punkto mažesnės už patį jų nustatymo pagrindą – mistinį VILĮ !!! Galima teigti, kad, skolinant nacionaline valiuta, paskolos teikimo kaina jau nustatoma kaip ir visame versle: išteklių kaina (indėlių palūkanos) + banko pelno marža. Ir 6 – rių mėn. trukmės VILIBOR‘as tam jau neturi jokios įtakos.

Vykstant intensyviam nacionalinės valiutos ,,išstūmimui‘ iš šalies pinigų rinkos ir užsienio valiutos (ir euro) dalies didėjimui šalies piniguose, atskiro dėmesio nusipelno pinigų kiekį bei jų pasiūlą apibūdinantys pinigų junginiai P3 (platieji pinigai) ir vidaus kreditas (VK). Per šių metų 5 mėn. pinigų P3 likutis sumažėjo 6,0 %, kai VK likutis sumažėjo tik 4,0 %, t. y. pinigai P3 mažėjo sparčiau, nei mažėjo VK. Galima teigti, kad tai vyksta dėl spartaus ir spartėjančio grynųjų nacionalinių pinigų ,,išstūmimo“ iš plačiųjų pinigų P3, kur grynieji pinigai užsienio valiutomis neapskaitomi.

Todėl kyla tam tikros abejonės pinigų junginio P3 (o ir P1 bei P2) pakankamu reprezantatyvumu pinigų kiekio ir jų pasiūlos apibūdinimui dėl grynųjų nacionalinių pinigų spartaus išstūmimo eurais ir kitomis užsienio valiutomis.

2009-07-21