Nors Konservatorių partija oficialiajame pavadinime turi žodį „Tėvynė“, apie vertybes ir Tėvynės meilę vertėtų pamiršti.
Tas paaiškėjo neoficialiame pristatyme – kas gi šiuo metu yra svarbiausia konservatoriams.
Taigi, svarbiausia ne kokie ten Seimo narių su KGB šešėlių šalinimai (kovoti už patriotines vertybes – nebe konservatorių „laukas“), o… pasenusio reaktoriaus stūmimas toliau. Net gėdingai sėdint opozicijoje.
Tiesa, susidaro įspūdis, jog gėdingai sėdėti opozicijoje – čia nieko tokio, nes egzistuoja dar viena „pozicija“ – vadinamoji „Hitachi koalicija“. O šiai koalicijai yra nesvarbu – laimėti, ar nelaimėti rinkimai – svarbiausia pastatyti pasenusios konstrukcijos reaktorių Lietuvoje.
O šiems planams be galo be krašto maišo Premjeras.
Jis, matote, prakalbo netgi apie visiškai kitokią – ne atominę energetiką.
Konservatoriai, be to, pasikonsultavę su „meta- teisininkais“ (tai tokie teisininkai, kurie padeda apversti teisinę situaciją aukštyn kojomis, išaiškinti „kaip nors kitaip, kad tik būtų naudingiau“), padarė dar vieną atradimą – nereikia vadovautis jokiu Referendumo įstatymu! Nors kelios politinės jėgos jau ruošia kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl Seimo vilkinimo veiksmų referendumo rezultatų aptarime – konservatoriams kažkas paaiškino, jog čia viskas teisėta. Taigi, jeigu čia viskas teisėta, tai A.Butkevičius, esą, veikia neteisėtai, kai tais rezultatais – kuriuose, priminsiu, išreikšta Tautos valia nestatyti naujos atominės elektrinės – vadovaujasi.
Konservatorių „vertybės“ pasiekė tą lygmenį, kuriame „vertybes“ reiškia „interesai ir pinigai“. Bet šis „lygmuo“ egzistuoja tam tikruose sluoksniuose. Taigi, akivaizdu, jog susiveda viskas į tuos „sluoksnius“.
Beje, konservatoriai džiaugiasi pralaimėję rinkimus – net ir dabar didžiuojasi, jog nepadėjo ir neparėmė savo kandidato Jono Šimėno Anykščių rinkimų apygardoje. Juk jis – „niekadėjas“: balsavo prieš Hitachi! Skaitė visokias paskaitas apie alternatyvią energetiką, taigi, nusikalto „Hitachi koalicijai“, ir, reikia suprasti, konservatoriai labai džiaugiasi, jog jo nėra Seime. Nesvarbu, jog kalba eina apie minus vieną konservatorių mandatą ir minus vieną balsą.
Juk Hitachi – pasenęs reaktorius, kuris, kaip praneša mokslininkai, tiesiogiai susijęs ir su Fukušimos tragedija. Ir toks reaktorius turi būti pastatytas – nes taip nusprendė „Hitachi koalicija“.
Ir, kaip reikia suprasti iš kai kurių konservatorių pranešimų, bus viskas daroma visus 4 metus, kad Lietuva pasistatytų atominį ginklą – nusenusį reaktorių. Nes, kaip reikėjo suprasti, to reaktoriaus statybai jau išleisti pinigai. Pirmiausia – per reklamas. Konservatorių atstovas netyčia išsidavė, jog „atominiais pinigais“ galėjo būti remiama ir visa politinė partijos reklama. Taigi, Jonas Šimėnas į tą „eilutę“ ir nepateko…Nes nepriklausė „Hitachi koalicijai“.
Beje, „Hitachi koalicija“ turėjo veikti taip: nukreipiamas dėmesys nuo atominės energetikos problemų „triuškinant“ Garliavą – visų akys į Prezidentę, visi rėkia, verkia, o tuo metu tyliai nubalsuojama Seime „kaip reikia“ – paskui „uždaroma“ Darbo partijos byla, ir suformuojama „Hitachi koalicija“, kuri gražiausiai visus ketverius metus gražiai sau stato branduolinį reaktorių.
Todėl konservatoriai ir tylėjo, kai KGB buvę nariai nepildė biografijos faktų anketose. Tylėjo – o dabar tik prakalbo – kad kaimo parduotuvėse buvo sąskaitos rinkiminės agitacijos metu apmokamos. Nes konservatoriai turbūt tikėjosi laimėti ir valdyti šalį kartu su Darbo partija, sudarydami „Hitachi koaliciją“.
Socialdemokratai valdžioje jiems – neregėtas netikėtas „nesusipratimas“.
Viskas verčiasi aukštyn kojomis – dar nepatvirtinti visų komitetų pirmininkai, ministrai, o per konservatorių valdymo metus užpūdyta teisėsauga pradedama valyti. Ir ne bet kaip – Vilniuje krito užsieniečių registracijos klausimus marinavę iki negalėjo Migracijos departamento pareigūnai, o Kaune „krito“ patys kontroversiškiausi prokurorai, kurie galėdavo bylas marinti metų metais, o nutarimuose rašyti nesąmones (kad išnagrinėję vieno žmogaus skundą, priima nutarimą kito žmogaus byloje). Vadinamoji užperkamoji žiniasklaida rėkia, jog tie Kauno prokurorai – be galo patyrę teisininkai. Matyt – jeigu patirtimi yra laikoma bylų marinavimas ir santykiai „iš po stalo“.
Kad „Hitachi koalicija“ gyvuotų, turėjo būti paralyžiuota prokuratūra, todėl pasipylė – tiek prieš rinkimus, tiek po rinkimų – užsakomųjų straipsnių apie neva pervargusius prokurorus, ir apie „baisų diktatorių D.Valį“.
Kad „Hitachi koalicija“ klestėtų, spaudos priemones, kurios rašo apie pasenusio reaktoriaus ydingumą, konservatoriai leido smaugti kišeninių prokurorų pajėgomis – neregėtais negirdėtais persekiojimais, kuriuos nukreipė net prieš Nepriklausomybės Akto signatarę! Aišku, buvo prisidengta ne kuo kitu,o Garliavos mergaite – neva rašyti apie ją – nusikaltimas. Nors iš tiesų Hitachi koalicija nusikaltimu laiko pasenusio reaktoriaus ydingumo atskleidimą.
Neformalioje aplinkoje vieno iš konservatorių atstovo buvo paklausta apie vertybes, kuriomis vadovaudamasi ši partija visuomet eidavo į rinkimus – tai šeimos vertybė, taip pat – patriotų gynimas. Kalbėta buvo apie Garliavos mergaitės atvejį ir Pociūno bylą. Kodėl tik profesorius V. Landsbergis šituose klausimuose dalyvavo? Išsisuko konservatorius nuo atsakymų, matyt, prieš tai labai gerai paruoštas „meta-teisininkų“. Paaiškino, jog jam Pociūno byloje taip aišku nuo pat pradžių, kad niekas nebus ištirta, jog jis net nesivargino rašyti nei vieno rašto. Štai atsakymas, vertas „vertybių“ – „poniatkių“, jog konservatoriai nesikiša į prokuratūroje marinuojamas politines bylas.
Dėl Garliavos mergaitės konservatorius pripažino, jog tikrai niekas nebuvo daroma, ir vaikas nebuvo ginamas. Ir pripažino, kai jau šaukštai po pietų – teismas, išeidamas iš kompetencijos ribų, ne kaltės klausimą sprendė, o už prokuratūrą, tyrėjus, psichologus, ir pačią auką, nustatė, jog matote, niekas nieko ten nedarė, niekas vaiko netvirkino (teismai sprendžia kaltės klausimą pagal prokuratūros surinktus įrodymus, o ne atlieka ikiteisminį tyrimą – čia prokurorai tikrina – buvo faktai, ar nebuvo, jeigu nebuvo, ikiteisminį tyrimą nutraukia. Šis tyrimas buvo baigtas kaltinamuoju aktu, ir teismas turėjo pasisakyti dėl kaltės klausimo mirusiojo atžvilgiu). Nors spaudos konferencijoje teisėjas pripažino, jog neįmanoma apklausti nukentėjusiosios, nes neva jos atmintis ištrinta. Keista, kai neapklausta nei auka, nei kaltinamasis – tačiau pastarojo „parodymai“ (kurių nėra) – vertesni ir tikresni.
Spauda pradeda mirgėti šia garsia byla tik tada, kai „Hitachi koalicija“ sprendžiasi savo klausimėlius. Šiuo metu yra laužomos galvos, kaip palaužti A.Butkevičių, kad jis ne apie turimos energetikos stiprinimą kalbėtų, o palūžęs prisijungtų prie „Hitachi koalicijos“ arba dar geriau – atsistatydintų ir praleistų „hitachininką“.
Beje, neseniai pasirodžiusios idėjos į žemės ūkio ministrus leisti konservatorių galėjo būti tiesiog „Hitachi koalicijos“ veikimo įrodymas – toje ministerijoje toliau turi sėdėti žmogus, kuris blokuotų alternatyvios energetikos projektus – kas buvo daroma ištisus 4 metus (žemės ūkio ministerija – rekordininkė, kurioje rekordiškai nebuvo įsisavintos struktūrinių fondų paramos lėšos – ypač energetikos projektuose).
Dar vienas įrodymas apie „Hitachi koaliciją“ yra Irenos Degutienės postas prie Seimo pirmininko. Vertybių šioje vietoje nebuvo parodyta jokių – nors protestuojant neva konservatoriai ėjo iš posėdžių salės. O vėliau apsikabinę su tuo pačiu, prieš ką protestavo, vaikščiojo po postų dalybų.
Galimai žmonės dabar bus kokį mėnesį atakuojami su pedofilijos byla (bus pavyzdžiui, pradedami persekioti liudytojai, gal prasidės išteisintojo žūties aplinkybių bylos atnaujinimo darbai – kad dar būtų galima ką nors apkaltinti), o per tą laiką gražiai bus toliau visais lygiais stumiamas Hitachi projektas.
Kaip, kokiais būdais sėdint opozicijoje – čia turbūt žino tik pati „Hitachi koalicija“.
Matyt, ne pačiais gražiausiais – bus narpliojamos Algirdo Butkevičiaus asmeninės savybės, bus vėl teigiama, jog tai, kad jis linkęs pripažinti klydęs rodo ne stiprų, o silpną charakterį ir panašiai.
Viena aišku – ši partija turėtų persivadinti į „Atominę sąjungą“ – tada visi suprastų „vertybes“ ir nesistebėtų, jog šioje partijoje didesne vertybe yra niekinti savo kandidatą į Seimą, kad priešininkų partijos kandidatas, galimai nuslėpęs tam tikrus biografijos faktus, laimėtų rinkimus.
Nebe vertybė ir tautos patriarcho Vytauto Landsbergio kova už tiesą, laimę ir laisvę – jis partijoje dabar laikomas kone „nukvakusiu“ – nes jis nesupranta „atominių vertybių“.
Vytautas Landsbergis dabar kone atvirai kaltinamas, kad gynė Garliavos mergaitę – taigi, savo veiksmais stabdė visokius ten šturmus ir atakas – o šturmai ir atakos buvo vieningų „atominių vertybių“ dalis.
Partija, kaip teigia vertybes išpažįstantys nariai, yra ties skilimo riba, iš partijos vienas po kito išeina jauni žmones, nes jiems svetimos „atominės vertybės“, o kitokių partija nebepropaguoja šiuo metu.
Tai yra jau iš viešų politinių diskusijų aptarimo tema, tik ši tema pakreipiama atvirkščiai – jog esą tai V.Landsbergis, gindamas Garliavos mergaitę, suskaldė partiją, o ne partija, negindama tos mergaitės, sukėlė nusivylimą ir skilimą.
Tiesa, tai jeigu taip kryžiumi už nusenusios konstrukcijos reaktorių gula „Hitachi koalicija“, gal tos koalicijos nariai galėtų iš karto įsirašyti savanoriais į galimos avarijos darbų likvidatorių sąrašą? Ar tos galimos avarijos likviduoti eitų tie patys „durneliai“, kurie už šią atominę koaliciją balsavo? O konservatoriai vėl liktų „ne prie ko“?
Jeigu vis tik bus statoma seniena, turi būti ir garantinis raštas – kad tie statytojai patys savo rankomis likviduotų avarijos padarinius. Juk atominės vertybės apima meilę atominėms atliekoms ir radiacijai, ar ne?
