Teisingumas vėl pasibeldė į Tautos atstovybės duris. Praėjusį antradienį Generaliniam Prokurorui pavesta kreiptis į Seimą dėl trijų naujosios koalicijos narių imuniteto panaikinimo. Seimo sprendimas labai daug parodys ir apie patį Seimą.
Nuo 2006 m. kol kas be vaisių ir nuolat vilkinant procesus Darbo partijos dvigubos buhalterijos byloje įtariami naujieji Seimo nariai patys nerodo didelio noro išsklaidyti abejones dėl savo reputacijos. V. Uspaskicho politinio prieglobsčio Rusijoje paieškos ir metus trukęs slapstymąsis nuo teisėsaugos aiškumo tikrai nepridėjo. Nors ligoms ir darbams vis sutrukdant teismo posėdžius byla vos pasistūmėjo iki 2008 m., tada išrinktas Seimas, o po metų ir Europos Parlamentas balsavo už V. Uspaskicho ir V. Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimą. Naujajame Seime yra vienu šios bylos teisiamuoju daugiau ir visi jie priklauso koalicinei daugumai. Tad imuniteto klausimas iškyla su dar didesne intriga.
Ne paslaptis, jog parlamentas Temidei duris ir anksčiau atidarydavo ne visada – Seimo nario imunitetą Lietuvoje panaikinti dažniau atsisakoma, nei sutinkama. Sakytume, ir dabar nebus staigmenų, jei ne svarstomųjų narių statusas: jau dabar šešėliniu Premjeru spaudoje pavadinamas V. Uspaskichas ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys, kurio paskyrimas į šias pareigas, kaip prasitarė naujasis Premjeras, buvo būtina sąlyga išsaugant šią kriminalinės sudėties koaliciją. Pats jos sudėtyje esančių Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos patekimas į Seimą palydėtas skirtingo masto pažeidimų ir balsų pirkimų liudijimais. Būtent su Darbo partija susiję ir pirmąkart rengiami pakartotiniai rinkimai keliose vienmandatėse apygardose. Taigi tokios margos kilmės Seime bus svarstomas įtariamųjų kolegų teisinės neliečiamybės panaikinimas.
Kaip tai vyksta? Kad prašymas panaikinti teisinę neliečiamybę nebūtų priemonė susidorojimui, jį visada pirmiausia svarsto laikinosios tyrimo komisijos. Pastarųjų parengtos pažymos siūlo Seimui sutikti ar nesutikti naikinti imunitetą. Galų gale šiuo klausimu vyksta balsavimas, kurio metu imuniteto panaikinimui būtinas pusės visų Seimo narių palaikymas.
Pats imunitetas skirtas apsaugoti tautos atstovus nuo persekiojimo ir susidorojimo dėl jų politinės veiklos. Tai įprastas reiškinys istorijoje (Anglijoje net nuo XVII a.) ir žiūrint į kitų šalių teisės sistemas. Mūsų posovietinėje erdvėje, kur interesų skaidrumas dažnai itin miglotas, sovietinė patirtis gyva, o susidorojimo galimybė visai ne teorinė, imunitetas ypač svarbus. Vakarų Europoje jis ne toks absoliutus. Dvylikoje šalių imunitetas negalioja esant kaltinimams dėl su parlamentine veikla akivaizdžiai nesusijusių nusikaltimų ar yra netaikomas užklupus parlamentarą nusikaltimo vietoje. Skirtingose šalyse, skirtingi ir apribojimai.
Lietuvoje parlamentarų kaip ir teisėjų imunitetas įtvirtintas Konstitucijoje. Tai pakeisti sunkiai įmanoma, o ir nereikalinga. Tačiau galima dėti pastangas supaprastinti imuniteto panaikinimą. Dar svarbiau perkelti liūto dalį moralinės atsakomybės už sprendimą ant paties įtariamojo parlamentaro, o ne viso Seimo pečių. Kolektyvinė atsakomybė dažnai nereiškia jokios atsakomybės.
Vertingų teisininkų pasiūlymų gausu. Prasminga ir realu būtų keisti Seimo statutą, kad imunitetą naikintų paprastoji Seimo narių dauguma, skaičiuojama nuo susirinkusiųjų į posėdį, o ne nuo viso parlamentarų skaičiaus. Ne mažiau svarbu išreikalauti iš išvadas teikiančių komisijų solidžios sprendimų argumentacijos. Iki šiol to ne kartą pasigesta. Pagaliau galbūt svarbiausia – suteikti galimybę pačiam parlamentarui atsisakyti imuniteto, tuo pademonstruojant norą ir inciatyvą atsikratyti abejonių dėl jo veiklos ir greičiau apginti savo reputaciją.
Tačiau tai klausimai, kuriuos būtina įtraukti į darbotvarkę ateityje. Galiausiai po 2011 m. Seimo priimtų Baudžiamojo proceso kodekso pataisų net ir nutraukus baudžiamąjį procesą Seimo nario atžvilgiu dėl to, kad Seimas nesutiko leisti traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis gali būti atnaujinamas pasibaigus kadencijai. Toli nuo įstatymo nepabėgsi.
Tuo tarpu dabartinėje darbotvarkėje netruks atsidurti esamų parlamentarų imuniteto panaikinimas. Nėra jokių įtikinamų signalų, jog asmenys, kuriuos tai tiesiogiai liečia, norėtų greičiau pabaigti bylą ir išsklaidyti abejones. Priešingai, garsiai skamba priminimai apie nekaltumo prezumpciją, kuri, pasirodo, leidžia eiti bet kokias pareigas. Skaidri reputacija ir moralinis autoritetas – Vakaruose savaime suprantami tautos atstovų atributai – tuo tarpu gali palaukti kiek tik reikės. Jei apskritai kam nors šalyje yra reikalingi.
Griežtą priesaką Tautos atstovybei neseniai spaudoje pateikė teisės profesorius V. Sinkevičius, pasakęs, jog „jeigu generalinio prokuroro prašymas grindžiamas teisiniais argumentais (prašymas yra pagrįstas), Seimas privalo panaikinti Seimo nario imunitetą. Seimo narių pareiga balsuoti už imuniteto panaikinimą kyla iš jų duotos priesaikos gerbti Konstituciją ir įstatymus, iš Seimo nario konstitucinės pareigos Seimo nario mandatą naudoti tik Tautos, valstybės ir visuomenės interesais.“
Imuniteto korta sužaisti planuoja ir pozicija, ir opozicija opozicijoje. Visų svarstomų asmenų bylas bandoma pateikti kaip politinį susidorojimą, ašarą spaudžiančios istorijos buvo pasakojamos net Europos Parlamente, ten pat antrinant ir būsimų koalicijos partnerių lyderiams. Ir Rytai, ir Vakarai dabar „žino“, kaip politikai persekiojami Lietuvoje. Žinoma, tokios kalbos, niekaip nederančios su bėgimais į Rusiją ir Lietuvą juodinančiomis konferencijomis Maskvoje ir pareiškimais Briuselyje, gali įtikinti ne visada blaivų rinkėją, tačiau ne visą situaciją mačiusius Seimo narius.
Bet kurio parlamentaro imuniteto panaikinimą lydės atitinkamos visuomenės dalies pasipiktinimas susidorojimu. To tikėtis leidžia ir krentantys Prezidentės bei kylantys naujojo Premjero reitingai – žmonės akivaizdžiai renkasi, kuo pasitikėti. Iš jų pasirinkimo galima suprasti, kad sąžiningumas ir apskritai moralė politikoje, kiek jos buvo ir mėginta išsaugoti, yra visai nepopuliari. O populiarumas Lietuvos politikoje, regis, daugeliui yra viskas, tad ir Seimo nariai signalą girdi ir priima – moralė išspiriama viešai, pro paradines Seimo duris. Bilietus į spektaklį visi nusipirkome balsuodami, dabar belieka mėgautis pelnytu reginiu.
Seimo narė Agnė Bilotaitė
