Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siūlo įvesti privalomas kvotas moterims įmonių valdybų nevykdomose pareigose. Dėl šio Komisijos pasiūlymo, dar jo nepatvirtinus, kilo aistros pačioje Komisijoje. Šio pasiūlymo iniciatorė, Komisijos vice-pirmininkė Viviane Reding, sulaukė ženklų iš valstybes nares atstovaujančios Tarybos, kad 8 šalys, tame tarpe ir Lietuva, šio pasiūlymo kol kas nepalaiko. Reikia tikėtis, kad naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimo Europos reikalų komitetas dar kartą atsakingai išnagrinės šią iniciatyvą.
Taigi, ar iš tikrųjų vilkas toks baisus? Mano manymu, tiems, kurie Komisijos pasiūlymą perskaitys, V. Reding idėja, pasirodys pakankamai pagrįsta. Šį pasiūlymą nuo pat pradžių remia ir Europos Parlamentas.
Ką siūlo Komisija? Visų pirma, tai, kad direktyva būtų taikoma tik bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje. Tokių bendrovių visoje ES – tik apie 5 tūkstančiai. Nebiržinėms bendrovėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms ši direktyva nebus taikoma. O nurodytos kvotos – kad bent 40% biržinių bendrovių direktorių konsultantų būtų moterys – turės būti pasiekta iki 2020 m.
Kandidatų atrankų vykdymui keliami reikalavimai siekiant užtikrinti lyčių lygybę, mano manymu yra minimalūs ir išties teisingi – tais atvejais, kai nurodytose įmonėse moterų skaičius įmonių valdybose nesieks 40 nurodytų procentų, ir į bendrovių direktorių konsultantų poziciją pretenduos lygiavertės kvalifikacijos bei patirties vyras ir moteris, pirmenybė turės būti teikiama moteriai. Taigi, tikrai nėra pagrindo nerimauti, kad bendrovių valdybose dirbs nekvalifikuoti žmonės.
Kaip matome, Komisijos pasiūlymas nėra toks šokiruojantis, tačiau, kodėl jo apskritai reikėjo? Vienas iš 2010 m. Komisijos inicijuotos Europos moterų chartijos tikslų – skatinti didesnę lygybę sprendimų priėmimo srityje. Šių tikslų siekimui Komisija tais pačiais metais priėmė penkiametę lyčių lygybės strategiją. Visgi šių metų kovo mėn. priimta Komisijos ataskaita parodė, kad visoje Europos Sąjungoje bendrovių valdybose dominuoja vyrai – 85% nevykdomąsias pareigas ir net 91,1% vykdomąsias pareigas užimančių valdybų narių yra vyrai. Tokie skaičiai, įvertinus faktą, kad būtent moterys sudaro 60 proc. visų universitetų absolventų, atrodo itin įdomiai.
Šio teisėkūros pasiūlymo autorė Komisijos Vice-pirmininkė V. Reding dar 2011 m. kovo mėn. buvo paraginusi biržines bendroves Europoje savanoriškai padidinti moterų skaičių valdybose, pasirašant Europos bendrovės įsipareigojimą dėl moterų skaičiaus valdybose didinimo. Tačiau savanoriškos priemonės laukiamų rezultatų nedavė. Per metus visoje Europoje šį įsipareigojimą pasirašė tik 24 bendrovės. Apskritai, pažanga yra matoma tik tose šalyse, kurios priėmė bendrovių valdyboms teisiškai privalomus aktus. Tokių valstybių Europos Sąjungoje yra vienuolika, – tai Belgija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Danija, Suomija, Graikija, Austrija ir Slovėnija. Aštuoniose iš šių šalių teisės aktai apima valstybines įmones. Praėjusią savaitę priimtas Komisijos pasiūlymas taip pat turės būti taikomas valstybinėms biržinėms įmonėms ir joms yra numatytas trumpesnis būsimos direktyvos įgyvendinimo terminas, nei privačioms biržinėms įmonėms – iki 2018 m.
Lietuva, vertinant Komisijos ataskaitoje pateiktus duomenis, galėtų būti priskiriama prie pažangesnių Europos Sąjungos valstybių narių (nevykdomąsias pareigas einančios moterys Lietuvoje sudaro 17,5%), o nuo 2010 m. mūsų šalyje buvo pastebimas nežymus, bet vis dėlto augimas. Vis dėlto, pasitempti Lietuvai dar yra kur, štai kaimyninėje Latvijoje nevykdomąsias pareigal užimančios moterys jau dabar sudaro 25,9% valdybos narių, Suomijoje bei Švedijoje šie skaičiai yra dar aukštesni.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
