Praėjusią savaitę Briuselyje lankęsis ir su trijų eurokomisarų (Europos Komisijos narių) – Joakim Almunia, Andris Piebalgs ir Dalios Grybauskaitės – kabinetų vadovais susitikęs „Fronto“ partijos pirmininkas Algirdas Paleckis įsitikino, kad laikas pradėti realias, o ne apsimestines derybas su Europos Sąjunga dėl galimo Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
„Jeigu Lietuva tikrai nori elektrinės darbo pratęsimo, lemiami bus ateinantys du-trys mėnesiai“, – teigė A. Paleckis. – „Tai laikas, per kurį turime ne tik dėlioti techninius skaičiukus, bet pareikšti tvirtą Lietuvos politinę valią pratęsti elektrinės darbą, kaip esminį argumentą iškeldami ypač pasunkėsiančią šalies ekonomikos padėtį greito ir iš esmės neparuošto elektrinės uždarymo atveju. Kadangi Lietuva pavėlavo pasiruošti elektrinės uždarymui ir neužsitikrino alternatyvių elektros šaltinių, elektros kaina jau nuo 2010 m. sausio šoktels iki 58 cnt už k/Wh, t.y. padidės 80 procentų.“
A.Paleckis įsitikinęs, kad sėkmingų derybų atveju pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą visiškai realu. Tam gali pasitarnauti ir sėkmingi referendumo šiuo klausimu rezultatai.
A.Paleckis nustebo ir pasipiktino, kad iki šios dienos Vyriausybė nepateikė oficialios rašytinės paraiškos Europos Komisijai dėl elektrinės darbo pratęsimo, todėl visai natūralu, kad ir Europos Komisija iki šiol nepateikia jokio atsakymo.
Pokalbyje su komisaro J. Almunia kabineto vadovu H. Thomas A. Paleckis aiškinosi, kokios yra Europos Sąjungos galimybės padėti sunkiausiai gyvenantiems žmonėms kylant degalų, šildymo ir maisto kainoms. Pašnekovai sutarė, kad tai turėtų būti nacionalinių vyriausybių prioritetas, nes Europos Komisija šioje srityje neturi įgaliojimų nurodinėti, tik pataria vyriausybėms tai daryti.
Šiuo metu Komisija ruošia specialią studiją ir pateiks ją rudenį ES vadovams. Studijoje bus pateiktos priežastys, kodėl kyla kainos, ir rekomendacijos.
Viena iš priežasčių yra aiški – maisto sektoriuje ne visada sąžiningai elgiasi perdirbėjai ir prekybininkai.
Pasak A. Paleckio, tokioje situacijoje Lietuvos Vyriausybė galėtų lygiuotis į Italijos Vyriausybę, kuri, savo ruožtu, iš JAV nori perkelti ten taikomą praktiką į Italiją ir vargingiausiai gyvenantiems žmonėms išdalinti specialias elektronines maisto korteles, už kurias jie galėtų gerokai žemesnėmis kainomis arba nemokamai įsigyti būtiniausių maisto prekių. Tokios kortelės galiotų įsigyjant tik maisto prekes, tuo būdu išvengiant galimo piktnaudžiavimo.
Pokalbyje su A.Paleckiu, H.Thomas paminėjo Belgiją, kurioje Vyriausybė dalina minėtai gyventojų kategorijai specialius čekius šildymo kaštams padengti.
Kalbant apie degalų kainas, H. Thomas pažymėjo, kad kitos ES šalys nepalaikė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy siūlymo sumažinti degalų akcizą ir PVM, nes tuomet sumažėtų įplaukos į biudžetus.
A. Paleckis pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė iš esmės nekėlė algų socialiai svarbiuose sektoriuose jau kelerius metus, o dabar, kai jau priversta kelti, susiduria su augančia infliacija.
H. Thomas tokioje situacijoje nepatarė kelti algų, kad dar labiau nedidėtų infliacija, ir taip pat atkreipė dėmesį į sąlyginai mažą darbo našumą Lietuvoje, kaip dar vieną priežastį neskubėti kelti algų.
A. Paleckis pažymėjo, kad Vyriausybė privalo kelti algas mažiausiai uždirbantiems, antraip Lietuva neteks paskutinių specialistų, o darbo našumas yra sąlyginis dydis tokiose srityse kaip, tarkime, vaikų auklėjimas darželiuose ar mokyklose.
Pokalbyje su D. Grybauskaitės kabineto vadovu Stephen Queen, A. Paleckis piktinosi neteisingu ES pinigų paskirstymu Lietuvos žemės ūkiui, dėl kurio atsakomybę turi prisiimti Žemės ūkio ministerija. Net 95 procentai šių lėšų atitenka 5 procentams Lietuvos ūkių – patiems stambiausiems, o 95 procentai Lietuvos ūkių – vidutiniai ir mažieji – priversti tenkintis 5 procentais likusių lėšų. S. Queen pažadėjo pasidomėti ir išsiaiškinti padėtį.
Po dviejų dienų vizito Briuselyje A. Paleckis aplankė Dubline gyvenančius ir dirbančius lietuvius bei susitiko su „Fronto“ partijos iniciatyvine grupe.
frontas.eu inf.
2008-07-21
