Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius įregistravo AE įstatymo pataisas ir prašo Seimo pirmininko V.Muntiano jas svarstyti ypatingos skubos tvarka.
„Svarstant Lietuvos Respublikos Atominės elektrinės (toliau – AE) įstatymo projektą Seime, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau- NSGK) siūlė atsižvelgti į specialiųjų tarnybų dėl įstatymo projekto išsakytas rimtas pastabas ir AE įstatymą priimti tik kartu su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuris, siekiant apsaugoti esminius nacionalinio saugumo interesus, numatytų “saugiklius” – specialiąsias saugumo priemones investuotojams ir projekto įgyvendinimo bendrovei. Nors į NSGK siūlymus Seime nebuvo atsižvelgta, tačiau žlugdyti AE įstatymo priėmimą mums, Seimo nariams, tuomet atrodė tolygu prisipažinimui užsienio partneriams, kad būdama ES ir NATO nare mūsų šalis nesugeba susitvarkyti savo ekonominių reikalų.
Tačiau vėlesnė įvykių eiga parodė, kad tuomet buvome skubinami dėl kitų paskatų ir, drįstu teigti, jog nemaža dalis Seimo narių buvo tiesiog suklaidinti. Suklysti yra žmogiška, bet nepripažinti klydus ir netaisyti klaidų – tai jau neatleistinas aplaidumas.
Suprasdamas, kad šiais savo samprotavimais sukelsiu kai kurių valstybės vadovų, politikų ar verslo atstovų pasipiktinimo ir kritikos savo adresu audrą, vis dėlto negaliu pasielgti kitaip, todėl raginu ir kviečiu sutelkti visas valstybines bei pilietines pastangas ir stabtelti sprendimuose dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, nepriimti skubotų ir, matyt, žalingų mūsų valstybei sprendimų.
Abejoju nacionalinio investuotojo kūrimo proceso objektyvumu ir skaidrumu, nes, norint sumenkinti valstybės kapitalo dalį, visai neįvertinamos virš 2 milijardų kainuojančiuos Kauno ir Kruonio elektrinės, nes blaškomasi ir norima šį neaiškų projektą įgyvendinti bet kokia kaina, teigiant, kad gal būt Kauno ir Kruonio elektrinės nebus nacionalinio investuotojo dalimi. Tokie atsakingi sprendimai nepriimami per vieną dieną, todėl kyla klausimas: kas tai – užsispyrimas, ar sąmoningas visos šalies piliečių klaidinimas?
Seime registravau AE įstatymo pataisas (įstatymo projektas XP-2736), kurių tikslas – nacionalinio investuotojo kūrimą padaryti skaidrų ir aiškų. Būdamas tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės, manau, kad pirmajame jos kūrimo etape galima ir reikia kiek įmanoma greičiau įkurti tarptautinę naujos atominės elektrinės statybos bendrovę. Lietuvai joje pilnai gali atstovauti valstybės kontroliuojamos energetikos įmonės. Antrajame etape, t.y. jau statant naują atominę elektrinę, kur ir reikės tikrųjų finansinių resursų, iš anksto sutarus ir išdiskutavus skaidrų šio veiksmo modelį, būtina pritraukti ir privatų kapitalą.
Įvertinant šios problemos svarbą, prašau Jūsų pasinaudoti Seimo statuto Jums suteikta teise ir teikti svarstyti šio įstatymo pataisas ypatingos skubos tvarka”, – rašoma A.Matulevičiaus kreipimesi į Seimo pirmininką.
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO PREAMBULĖS, 3, 6, 10, 11 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Priimtame Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme (toliau – Įstatymas) nėra užtikrinti viešieji interesai, t. y. pažeidžiant valdžių padalijimo principą, įstatyme sprendžiami vykdomosios valdžios kompetencijai priklausantys klausimai, susiję su nacionalinio investuotojo kūrimu; pažeidžiant Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintą konkurencingumo kaip svarbiausio Lietuvos energetikos tikslo principą, įstatymu kuriamas nacionalinis investuotojas kaip vertikaliai integruota elektros energijos gamybos ir paskirstymo monopolija; nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale be konkurso suteikta teisė dalyvauti privačių juridinių asmenų kontroliuojamai bendrovei.
Įstatymo projektą pasiūlė, rengė ir tobulino Seimo narys dr. Algimantas Matulevičius.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siekiama užtikrinti:
1) viešųjų ir privačių interesų pusiausvyrą elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose;
2) kad Įstatyme nebūtų reglamentuojami vykdomosios valdžios kompetencijos sričiai priklausantys teisiniai santykiai;
3) konkurencingumo principo įgyvendinimą elektros energijos gamybos ir paskirstymo rinkose;
4) kad kuriamas nacionalinis investuotojas būtų visiškai kontroliuojamas Lietuvos Respublikos;
5) nediskriminacinį kitų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale;
6) sprendimų dėl nacionalinio investuotojo viešumą;
7) strateginio partnerio sąvokos aiškumą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Įstatyme, pažeidžiant valdžių padalijimo principą, pernelyg detaliai reglamentuojamas nacionalinio investuotojo kūrimo modelis. Nacionalinis investuotojas kuriamas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ pagrindu, į šios bendrovės kapitalą įtraukiant akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir privatiems asmenims priklausančios akcinės bendrovės „VST“ akcijas. Tokiu būdu be jokios viešos diskusijos siekiama sukurti vertikaliai integruotą elektros energijos gamybos ir paskirstymo monopoliją, prieštaraujančią nacionalinei energetikos strategijai ir jau atliktiems energetikos sektoriaus demonopolizavimo veiksmams. Klausimo dėl privatiems asmenims priklausančios akcinės bendrovės „VST“ dalyvavimo nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale sprendimas vyko be viešo konkurso. Įstatymu Lietuvos Respublikai sukuriama nepalanki derybinė aplinka, kadangi privačiai bendrovei taikomas autonomijos nuo viešosios valdžios principas, jai nėra privaloma vykdyti Įstatymo nuostatas, susijusias su nacionalinio investuotojo kūrimu. Įstatyme vartojama strateginio partnerio sąvoka pernelyg abstrakti, ji turėtų būti susijusi su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir/ar Lenkijos Respublikos dalyvavimu naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinime.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte siūloma atsisakyti pernelyg detalaus teisinių santykių, susijusių su nacionalinio investuotojo kūrimu, reglamentavimo, paliekant daugiau laisvės vykdomajai valdžiai. Siūloma leisti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pasirinkti vieną iš šių nacionalinio investuotojo kūrimo būdų. Pagal Projekte siūlomas 10 str. 1 d. nuostatas nacionaliniu investuotoju gali būti:
1) Lietuvos Respublika arba;
2) šio Įstatymo įsigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo – valstybės kontroliuojama bendrovė, veikianti energetikos srityje, arba;
3) naujai įsteigtas juridinis asmuo.
Projekte juridiniam asmeniui, vykdysiančiam nacionalinio investuotojo funkcijas, keliami šie reikalavimai:
1) juridinio asmens buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip ¾ juridinio asmens akcijų ir balsų juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
3) jei Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nusprendžia, jog dėl papildomų finansinių resursų poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo viešo konkurso būdu arba reguliuojamose rinkose viešai platinant nacionalinio investuotojo akcijas.
Projekte pabrėžiama, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
Projekte taip pat patikslinta strateginio partnerio sąvoką, pabrėžiant kad strateginiais partneriais gali būti tik Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir/ar Lenkijos Respublika ar šių valstybių įgalioti juridiniai asmenys.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Projekto neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas užtikrins skaidrų privačių asmenų dalyvavimą nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale, todėl sumažins korupciją.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms turės teigiamą įtaką.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu Vyriausybė jau turėjo pateikti Seimui Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimų projektus.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu Vyriausybė jau turėjo pateikti Seimui Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimų projektus.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Įstatymo projektas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto autorius ir iniciatorius Seimo narys dr. Algimantas Matulevičius.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „energetika“, „elektros energija“, nacionalinis saugumas“.
Teikia:
Seimo narys Algimantas Matulevičius
Lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO PREAMBULĖS, 3, 6, 10, 11 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
(Žin., 2007, Nr. 76-3004)
1 straipsnis. Preambulės pakeitimas
Įstatymo preambulėje išbraukti 7 pastraipą ir preambulę išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas,
įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos politikos strategiją;
siekdamas užtikrinti energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetančių energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą ateityje;
siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalinį saugumą;
pabrėždamas europinės ir transatlantinės integracijos principų įgyvendinimo svarbą plėtojant Lietuvos energetikos sektorius ir užtikrinant šalies energetinį saugumą;
įvertindamas patirtį, sukauptą daugelį metų saugiai ir patikimai eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę;
įvertindamas privačių juridinių asmenų iniciatyvą, kurios pagrindu gali būti rengiamas, vystomas ir įgyvendinamas regioninės atominės elektrinės projektas Lietuvoje;
siekdamas pakeisti prarandamus elektros energijos generuojančių šaltinių galingumus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir sudaryti teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, kurios galia bus nustatoma atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir investuotojų susitarimus;
atsižvelgdamas į palankią ekonominę aplinką atominei elektrinei statyti;
atsižvelgdamas į branduolinės saugos reikalavimus ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis,
priima šį Atominės elektrinės įstatymą.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublika arba jos kontroliuojamas privatus juridinis asmuo, nurodytas šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Strateginiai partneriai – Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir/ar Lenkijos Respublika ar šių valstybių įgalioti juridiniai asmenys, atitinkantys 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sudarę sutartis dėl dalyvavimo projekte su nacionaliniu investuotoju.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams.”
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas
1. Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, socialiai atsakingai siekiantis naudos sau ir visiems akcininkams. Nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, atitinkanti šio įstatymo reikalavimus.
2. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Kiti asmenys dalyvauti nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale, valdyti, naudotis bei disponuoti nacionalinio investuotojo akcijomis ir nacionalinio investuotojo akcijų suteikiamomis teisėmis gali Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka.
3. Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis yra nacionalinio investuotojo įmonių grupė. Pagrindinė nacionalinio investuotojo veikla turi būti nacionalinio investuotojo įmonių grupės patronuojančios bendrovės veikla. Nacionalinis investuotojas gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja nacionalinio investuotojo veiklos tikslui.
4. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonės vykdo teisės aktų nustatyta tvarka atskirtas elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, rinkos operatoriaus ir kitokią veiklą. Nacionalinio investuotojo įmonių grupės įmonė gali verstis ir kita veikla, kuri neprieštarauja tokios įmonės veiklos tikslui.
5. Nacionalinio investuotojo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės vadovas.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimami sprendimai dėl balsavimo nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime turi sudaryti reikiamas prielaidas viešai prekiauti nacionalinio investuotojo akcijomis reguliuojamoje rinkoje, kaip ją apibrėžia Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Ši nuostata neįpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimti sprendimą dėl nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo.
7. Su nacionalinio investuotojo valdybos nariais sudaromos sutartys, kuriose turi būti numatytos valdybos narių teisės, pareigos bei atsakomybė. Sutarties su kiekvienu valdybos nariu sąlygas nustato ir įgaliotą asmenį nacionalinio investuotojo vardu pasirašyti sutartis paskiria stebėtojų taryba.
10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas
1. Nacionaliniu investuotoju gali būti:
1) Lietuvos Respublika arba;
2) šio Įstatymo įsigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo – valstybės kontroliuojama bendrovė, veikianti energetikos srityje, arba;
3) naujai įsteigtas juridinis asmuo.
2. Nacionalinio investuotojo kūrimo būdą parenka Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jei nacionalinis investuotojas kuriamas šio straipsnio 2 ir 3 punkte nurodytais būdais, juridiniam asmeniui, vykdysiančiam nacionalinio investuotojo funkcijas, keliami šie reikalavimai:
1) juridinio asmens buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip ¾ juridinio asmens akcijų ir balsų juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
3) jei Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nusprendžia, jog dėl papildomų finansinių resursų poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo viešo konkurso būdu arba reguliuojamose rinkose viešai platinant nacionalinio investuotojo akcijas.
4. Jei nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvautų kiti juridiniai ir/ar fiziniai asmenys, įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo didinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi teisę investuoti atitinkamai akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijas, sudarančias daugiau kaip 1/2 kiekvienos bendrovės akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, į nacionalinio investuotojo – akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinį kapitalą.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę:
1) derėtis su akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „VST“ akcijų investavimo bei naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų įsigijimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje, ir, pasiekus tokį susitarimą, priimti atitinkamus šio bei kitų įstatymų numatytus sprendimus ir sudaryti atitinkamus sandorius;
2) priimti atitinkamus sprendimus dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų investavimo taip, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje.
3. Pasiekusi šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą susitarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti sprendimus dėl balsavimo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ visuotiniame akcininkų susirinkime, reikalingus įgyvendinant šio straipsnio nuostatas, taip pat dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais tokiomis sąlygomis:
1) naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų dalies, proporcingos visuotinio akcininkų susirinkimo dieną valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, emisijos kaina apmokama nepiniginiais įnašais – akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir akcinės bendrovės „VST“ akcijomis, sudarančiomis daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) teisė įsigyti likusias naujai išleidžiamas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas suteikiama kitiems akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcininkams proporcingai jiems visuotinio akcininkų susirinkimo dieną nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, emisijos kainą apmokant pinigais.
4. Naujai išleidžiamas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“, akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijos turi būti įvertintos nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka ir turi būti gauta finansų institucijos, kurios ilgalaikio skolinimosi reitingas yra ne mažesnis kaip „A-“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Fitch Ratings suteiktą reitingą, arba „A3“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Moody’s suteiktą reitingą, arba „A-“ pagal tarptautinės reitingų agentūros Standard & Poor‘s suteiktą reitingą, nuomonė apie akcijų įvertinimą. Akcijų įvertinimo, nuomonės apie akcijų įvertinimą pareiškimo ir kitų ekspertinių paslaugų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, apmokėdama iš Privatizavimo fondo lėšų.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų pardavimo kitiems asmenims ar valstybės pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas nacionalinio investuotojo akcijas perleidimo ar atsisakymo kitų asmenų naudai, visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.
6. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręstų parduoti dalį po šio įstatymo 11 straipsnyje numatyto akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo padidinimo valstybei priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų, pardavimas turi būti vykdomas viešai, sudarant nediskriminacines sąlygas jas įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims, visais atvejais užtikrinant, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Siekiant užtikrinti platesnį ir tinkamą Lietuvos Respublikos ir kitų nacionalinio investuotojo akcininkų atstovavimą nacionalinio investuotojo organuose, nacionalinio investuotojo stebėtojų tarybos narių skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta Akcinių bendrovių įstatyme, tačiau ne daugiau kaip 25.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Seimą apie šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų derybų eigą ir rezultatus. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti susitarimai yra nekonfidencialūs (vieši). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija visą šioje dalyje nurodytų susitarimų tekstą paskelbia Vyriausybės interneto tinklalapyje.
,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Seimą apie šio įstatymo 10 straipsnio įgyvendinimą ir priimtus sprendimus dėl nacionalinio investuotojo.“
6 straipsnis. 20 straipsnio papildymas
20 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) pasirinkti būdą, kuriuo kuriamas nacionalinis investuotojas, nuspręsti, ar nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale tikslinga dalyvauti kitiems asmenims ir nustatyti nediskriminacijos principą atitinkančią tokių asmenų parinkimo tvarką, prireikus įsteigti nacionalinio investuotojo funkcijas vykdysiantį juridinį asmenį.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia:
Seimo narys Algimantas Matulevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO PREAMBULĖS, 3, 6, 10, 11 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
(Žin., 2007, Nr. 76-3004)
1 straipsnis. Preambulės pakeitimas
Įstatymo preambulėje išbraukti 7 pastraipą ir preambulę išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas,
įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos politikos strategiją;
siekdamas užtikrinti energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetančių energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą ateityje;
siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalinį saugumą;
pabrėždamas europinės ir transatlantinės integracijos principų įgyvendinimo svarbą plėtojant Lietuvos energetikos sektorius ir užtikrinant šalies energetinį saugumą;
įvertindamas patirtį, sukauptą daugelį metų saugiai ir patikimai eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę;
siekdamas pakeisti prarandamus elektros energijos generuojančių šaltinių galingumus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir sudaryti teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, kurios galia bus nustatoma atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir investuotojų susitarimus;
atsižvelgdamas į palankią ekonominę aplinką atominei elektrinei statyti;
atsižvelgdamas į branduolinės saugos reikalavimus ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis,
priima šį Atominės elektrinės įstatymą.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublika arba jos kontroliuojamas juridinis asmuo, nurodytas šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Strateginiai partneriai – Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir/ar Lenkijos Respublika ar šių valstybių įgalioti juridiniai asmenys, atitinkantys 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sudarę sutartis dėl dalyvavimo projekte su nacionaliniu investuotoju.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams.”
4 straipsnis.10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Nacionalinis investuotojas
1. Nacionaliniu investuotoju gali būti:
1) Lietuvos Respublika arba;
2) šio Įstatymo įsigaliojimo metu veikiantis juridinis asmuo – valstybės kontroliuojama bendrovė, veikianti energetikos srityje, arba;
3) naujai įsteigtas juridinis asmuo.
2. Nacionalinio investuotojo kūrimo būdą parenka Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jei nacionalinis investuotojas kuriamas šio straipsnio 2 ir 3 punkte nurodytais būdais, juridiniam asmeniui, vykdysiančiam nacionalinio investuotojo funkcijas, keliami šie reikalavimai:
1) juridinio asmens buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip ¾ juridinio asmens akcijų ir balsų juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
3) jei Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nusprendžia, jog dėl papildomų finansinių resursų poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir/ar fiziniams asmenims, šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parenkami laikantis nediskriminacijos principo viešo konkurso būdu arba reguliuojamose rinkose viešai platinant nacionalinio investuotojo akcijas.
4. Jei nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvautų kiti juridiniai ir/ar fiziniai asmenys, įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.“
5 straipsnis.11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Seimą apie šio įstatymo 10 straipsnio įgyvendinimą ir priimtus sprendimus dėl nacionalinio investuotojo.“
6 straipsnis. 20 straipsnio papildymas
20 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) pasirinkti būdą, kuriuo kuriamas nacionalinis investuotojas, nuspręsti, ar nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale tikslinga dalyvauti kitiems asmenims ir nustatyti nediskriminacijos principą atitinkančią tokių asmenų parinkimo tvarką, prireikus įsteigti nacionalinio investuotojo funkcijas vykdysiantį juridinį asmenį.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia:
Seimo narys Algimantas Matulevičius
