IŠRAŠAS IŠ PABALTIJO KARINĖS APYGARDOS VADO NUTARIMO
Visiškai slaptai.Egzempliorius vienintelis
Tiktai: Vilniaus 107 motorizuotos šaulių divizijos Vadui
Šio išrašo pagrindu Vilniaus 107 divizijos vadas (gen. majoras Vl.N.Uschopčikas) paruošė darbinį divizijos dalių panaudojimo planą, skirtą užgniaužti ekstremistinį judėjimą ir užtikrinti ekonominį spaudimą savo divizijos atsakomybės zonoje, kuris numatytas (opredelionyj -?) (Pabaltijo – ?) karinės apygardos vado.
Administracinės sienos kontrolę Lietuvos-Latvijos ruože vykdo tankų divizija, dislokuota Duobelėje, visuose keliuose, einančiuose iš Latvijos į Vilnių pastatydama pasienio postus.
Sienos ruožas, sutampantis su upe Memele kontroliuojamas patruliuojant malūnsparnių grandžiai.
Ignalinos Atominės elektrinės gyvybingumą ir saugų darbą apsiausties būdu užtikrina Baltarusijos karinės apygardos tankų ar motorizuotas šaulių pulkas, kuris įeina į Lietuvos teritoriją keliu Minskas-Apsa-Sniečkus.
Oro erdvės virš atominės elektrinės priešlėktuvinę apsaugą vykdo Priešlėktuvinės gynybos divizijono zenitinės-raketų brigados pajėgos (dislokacijos vieta – Vilnius, Visoriai, polit. dalies vadas buvo pulkininkas V.Šurupovas – buvęs M.Burokevičiaus vadovaujamo LKP CK narys, dėjęs daug pastangų balotiruotis į Lietuvos respublikos aukščiausiąją Tarybą).
Administracinės Baltarusijos-Lietuvos sienos uždarymą vykdo Baltarusijos karinės apygardos dalys, patruliuojančios su “broneobjektais” ir sudarydamos užkardas visuose iš Baltarusijos į Lietuvą vedančiuose keliuose, tame tarpe ir geležinkelio. Valstybinę TSRS sieną su Lenkija kontroliuoja pastoviu rezimu TSRS Valstybės saugumo komiteto daliniai, sustiprinant radijo elektroninę oro (?) žvalgybą ir aktyviai pritaikant radijo-elektroninius trukdžius Lenkijos pasienyje.
Nemuno vandens ruožą nuo Sovietsko iki Kauno kasdien kontroliavo malūnsparniais Mi-6 120-ties metrų aukštyje nuo 7 val. ryto iki 18 val kasdien kontroliavo.
Administracinę Lietuvos sieną su Kaliningrado sritimi dengė 11 Kaliningrado gvardijos armija.
Dėveniškių, Šalčininkų, Jašiūnų, Kurmelių, Tabariškių, Mikantonių, Benekonių priešpasienio teritorijos kontrolę prisiėmė vietiniai Šalčininkų gyventojai savo pajėgomis (reikėjo didelių pastangų, kad nebūtų provokacijų, kurios galėtų iššaukti tautinės nesantaikos veiksmus, į kuriuos tuojau būtų įsikišusios TSRS karinės pajėgos. Daug prisidėjo taikiai sureguliuojant santykius Lenkų sąjunga ir Lietuvos ateities Forumas).
Panevėžį, Krekenavą, Dotnuvą, Kėdainius, Ramygalą ir kt. aplinkinę teritoriją kontroliuoja Panevėžyje dislokuotos aviacijos divizijos dalys.
76-oji oro-desantinė divizija, kuri buvo laikoma rezerve “nenumatytiems atvejams”, transporto aviacijos lėktuvais Iš Pskovo perkerta oro sieną maršrutu Pskovas-Juodupė- Rokiškis- Kupiškis-Kėdainiai ir išsilaipina Kėdainiuose. Po to, savo ruožtu, automobiliais arba kovinėmis-desantinėmis mašinomis ( tai – lengvieji tankai –V.J.), maršrutu Kėdainiai-Kaunas-Elektrėnai-Vilnius, turėjo susitelkti Vilniuje kariniame Šiaurės miestelyje ir pereiti tiesioginiam gen. Ovčiarovo valdymui. Dėl tos divizijos panaudojimo Vilniaus mieste buvo ir pats betarpiškai vadovavo gen. Chalilovas (kuris puikiai pažinojo Vilnių ir Lietuvą, kadangi gimė, mokėsi ir baigė geležinkelio technikumą Vilniuje – V.J.).
Pagrindinė šios divizijos paskirtis buvo “neutralizuoti nacionalistinį-šovinistinį ekstremizmą“ visose valstybinėse įstaigose.
Strategiškai svarbūs pramoniniai rajonai Kaune, Jonavoje, Žiežmariuose, Alytuje, Simne, Kalvarijoje, Kapsuke, Ežerėlyje, Kazlų Rūdoje blokuojami ir kontroliuojami Kauno 7-osios oro desantinės divizijos.
Galimas “ginkluotų ekstremistinių gaujų” formavimas miškuose rytinėje Kauno pusėje kontroliuojamas (borožirovannym-?) žvalgybinės aviacijos skrydžiais 1000-2000 m. aukštyje nuo 13 iki 17 val. kasdien, fotografuojant stebimą rajoną ir stebint pokyčius.
Pabradės 153 motorizuota šaulių divizija kontroliuoja administracinės sienos ruožą Švenčionys-Švenčionėliai ir Adutiškį imtinai.
Vilniaus 107 motorizuota šaulių divizija naudojama ekstremizmo sunaikinimui ir ekonominei blokadai Vilniuje, jo apylinkėse, Ukmergėje, o taip pat kontroliuoja bei “saugo” Elektrėnų šiluminę elektrinę.
Į šiaurės rytus nuo Vilniaus Nemenčinė rajonas, Antaviliai, Mickūnai, Bezdonys, Pulžionys visų karinių pajėgų ir priemonių buvo laikomi ypatingo dėmesio rajonu, kadangi šią zoną sudaro sunkiai praeinamas miškingas plotas, kuriame daug sodų, daržų, bei įvairių ūkinės paskirties “bunkerių” ir tai galėjo tapti ekstremistiškai nusiteikusių prieš tarybų valdžią žmonių susitelkimo bei rinkimosi vieta.
Karinės vadovybės Maskvoje štabo buvo nuspręsta Karinio komisariato Naujininkuose pastatus, kadangi ten buvo aikštelė karinių malūnsparnių nusileidimui, panaudoti operatyvinės grupės iš Maskvos bei jos naudojamų ryšių priemonių patalpinimui, tačiau pagal susiklosčiusią tolesnę įvykių eigą to nebereikėjo.
Lanksčiam ir nepavojingam karinių dalinių valdymui ir ryšio su Generaliniu štabu, TSRS Vidaus reikalų ministerija, Centriniu Valstybės saugumo aparatu užtikrinimui, sausumos armijos vyriausio vado, armijos generolo Varenikovo įsakymu, į Vilnių buvo perkelti 3 (trys) kosminio ryšio objektai (visi pokalbiai vyko tik uždaro ręžimo sistemoje per Gynybos ministerijos ir TSRS vadovybės palydovus. Praktiškai visa informacija, gaunama iš Maskvos ir siunčiama iš Vilniaus, užsienio techninės žvalgybos priemonių tapo nebekontroliuojama).
Išrašas tikras: Apygardos štabo I-o skyriaus operatyvinės dalies pulkininkas A. Plochotinas (parašas), Ryga.
