Savo rašiniuose Jasenevas Saidovą, Surikovą ir kitus sieja su jų ankstesne tarnyba narkotikų krovinius Afganistane perėminėjusioje grupėje, kuriai vadovavo Leonidas Kosiakovas, 2004 metais buvęs ir visos kompanijos „Far West Ltd“ vadovu. Pastarąjį Jasenevas taip apibūdina: „Leonidas Leonidovičius Kosiakovas, gimęs 1955 metais, Ukrainos pilietis. Iki 2005 metų gyveno Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Šveicarijoje. Nuo 1993 metų gegužės mėnesio atsistatydino iš narkodilerių rezidento pareigų tose šalyse. Dabar yra narkobiznio grupės „Far West Ltd.“ Prezidentas.
1983-1985 metais Kosiakovas vadovavo specialiai grupei Šindando mieste (Afganistanas), kurios paskirtis – perimti narkotikus gabenančius karavanus. Atskirais laikotarpiais jam teko betarpiškai vadovauti tokiems veikėjams kaip Filinui, Lunevui, Likchvincevui, Surikovui, Petrovui, o ir pačiam Saidovui.”
Jasenevas taip pat pateikia įrodymų, jog ši grupė tolydžio išsirutuliojo į rusų „OPS“ (organizuotą nusikalstamą draugiją), atsakingą už masišką narkotikų gabenimą. Savo įrodymuose jis remiasi Ukrainos pagrindinio žvalgybos direktorato buvusio karininko Sergejaus Petrovo (jis taip pat Prancūzijos pilietybę turintis Seržas Rodinas) parodymais. Juose teigiama: „Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios organizuota nusikalstama draugija vertėsi narkotikų transportavimu. Nuo 1995 metų rusų OPS Afganistane pagamintą heroiną per Tadžikistaną ir Rusiją gabendavo į Europos šalis, o nusikaltėlių veiklą dangstė atskiri Rusijos gynybos ministerijos darbuotojai.
Nuo 2000 metų OPS dar labiau išplečia savo veiklą. Per Novorosijsko ir Sankt Peterburgo uostus į Rusija gabenamas Kolumbijos kokainas, kuris maskuojamas kaip kitos iš Lotynų Amerikos gabenamos prekės. OPS ryšininkas Novorosijske yra Saidovas, o Sankt Peterburge – Romanas Cepovas.
Iš gauto pelno OPS lyderiai vis labiau turtėja, jie moka „otkatą“ ir Gynybos ministerijai, kuri aprūpina juos „stogu“, o taip pat finansuoja kai kurių ekstremistų grupei teikiamas paslaugas.
2003 metų lapkričio mėnesį Prancūzijos pilietybę įsigijęs Seržas Rodinas užmezgė ryšius su Vokietijos ir Prancūzijos žvalgybos tarnybomis. Tie ryšiai OPS, matyt, buvo naudingi, o tokiems veikėjams, kaip Filinas, Likchvincevas bei kitiems partneriais, jie nepadarė žalos. Tragiškai gyvenimą baigė tik Seržas Rodinas, kurį Pietų Afrikoje kažkas susprogdino jo paties automobilyje.
Beje, Jasenevas nebuvo pirmasis, atskleidęs Filino vadovaujamos narkobiznierių grupės veiklą. Metais anksčiau tai padarė rusų žurnalistas Nikita Kaldinas. Jis rašė: „Veikia galinga organizuoto nusikalstamumo bendrija, kuri nuo 1992 metų iki šių dienų kontroliuoja milžiniškus narkotikų srautus, iš Afganistano gabenamus į Rusiją ir Europą. Ši bendrija taip pat užsiima „nešvarių“ pinigų plovimu ir aktyviai dalyvauja Rusijos politiniame gyvenime. Bendrijos veiklą kontroliuoja buvę žvalgybos karininkai, Afganistano karo veteranai ir narkobaronai – Vova Filinas ir Lioša Pribaltas. Abu dažnai lankosi Maskvoje, Dušanbė, Nazrane ir Chankaloje”.
Filinas ir Pribaltas tiesiog užtvindė Rusiją heroinu. Daugiau nebegalėdamas toleruoti tokios nusikalstamos veikos, Kremlius suorganizavo didelės apimties „čekistų reidą“ prieš narkobaronus, t.y. FSF įsakė nutraukti kvaišalų gabenimo operacijas. Tačiau sklinda gandai, kad iš didelio debesio buvęs mažas lietus: šalys, susitarusios dėl „otkato“ ir atlygio už „stogą“, nutarė surengti Čečėnijoje taikų referendumą konstitucijos klausimu, sutvarkyti narkotikų rinkos veiklą ir „užversti“ kai kuriuos nepaklusnius etninius lyderius. Įgyvendindamas pastarąjį nutarimą, Surikovas 2001 metais įtakingo tadžikų heroino kartelio lyderius nušalino nuo valdžios, iš to skaičiaus pareigų neteko ir Dušanbė meras (iki tol tadžikai dominavo mafijos grupuotėse, pervežančiose Afganistano heroiną į Rusiją).
Far West Ltd, Halliburton Diligence LLC, New Bridge ir Neil Bush
Tai, kad Filino, Likchvinskio, Surikovo ir Saidovo (drauge su Alfonsu Davidovičiumi) “Far West Ltd.” bendradarbiauja su kitomis pasaulio narkobiznio grupuotėmis, buvo visai netikėtai patvirtinta „Pravda – info website“ tinklalapyje (2005 m. gegužės 3 d.), pranešant apie Kosiakovo atsistatydinimą iš “Far West Ltd.” vadovų. Tinklalapyje pranešama: „Dubajuje, viešbutyje „Ritz Carlton“ gegužės 2 dieną įvykusiame akcininkų susirinkime “Far West Ltd.” priėmė prezidento Leonido Kosiakovo atsistatydinimą, kuris perėjo į valstybės tarnybą Ukrainoje. Naujuoju prezidentu buvo išrinktas Vladimiras Filinas, „Pravda-info“ redkolegijos narys, ir tuo pat metu jam ir toliau buvo patikėtos vykdančiojo direktoriaus pareigos.Remdamasis chartija, akcininkų susirinkimas išrinko naujus “Far West Ltd.” direktorių valdybos narius, kurių dabar iš viso bus 9. Be Vladimiro Filino, Anatolijaus Baranovo ir Antono Surikovo, ją sudarys keturi nauji „Pravda info“ redakcinės kolegijos nariai – Audrius Butkevičius, Aleksejus Likchvincevas, Natalija Rojeva, Ruslanas Saidovas, o taip pat ginkluotųjų pajėgų veteranas Valerijus Lunevas ir Venesuelos politologas Alfonsas Davidovičius”.
„Pravda-info website“ “Far West Ltd.” apibūdina kaip organizaciją, kuri „specializuojasi“ konsultacijose saugumo klausimais ir verslo vadyba nestabiliuose pasaulio regionuose, o taip pat verbuoja užsienio privačių karinių kompanijų narius. Jos pagrindinė būstinė veikia Šveicarijoje. Be to, agentūra (“Far West Ltd”) turi savo atstovų tinklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Afganistane, Kolumbijoje, Kosovo autonominėje provincijoje, Krymo autonominėje respublikoje, Gruzijoje ir Rusijos Federacijos Volgos federaliniame rajone.
2005 metų rugsėjo 2 dieną Filinas „Pravda-info“ pateikė kai kurių detalių apie „Far West Ltd.“ veiklą ir pranešė, kad šią firmą įkūręs vienos „plačiai žinomos Amerikos korporacijos padalinys“. Jis pakomentavo ir naująjį firmos kontraktą, kaip „…susijusį su saugiais komerciniais reisais iš Afganistano”. Tuo rūpinasi speciali “Far West Ltd.” įstaiga, kuri kontroliuoja dviejų Juodosios jūros uostų veiklą.
Pačiame Afganistane, Barame, veikia garsi Amerikos karinė oro bazė. Oro keliu ji palaiko ryšius su daugeliu kitų JAV karinio oro laivyno bazių. Pavyzdžiui, su viena didžiausių bazių Frankfurte prie Maino. Į šią Vokietijos bazę iš Afganistano skrendantys lėktuvai turi tarpinę nusileidimo stotį Maskvos regione esančiame Čkalovske. Tačiau komerciniu požiūriu pats patraukliausias maršrutas yra tas, kuriuo iš Baramo Afganistane pakilę lėktuvai leidžiasi Magase, Kirgizijoje esančioje JAV oro bazėje. Tarp kitko, visai arti yra Rusijos Kanto oro bazė.
Magase, Kirgizijoje, leidžiasi daug lėktuvų. Tai tikra komercinių pervežimų niša, į kurią ką nors gabenti iš Afganistano daug pigiau atsieina, negu tai daryti keliu, einančiu per Tadžikistaną. Štai kodėl „Far West Ltd.“ atsisakė komercinių reisų per Tadžikistano oro erdvę ir uždarė šioje šalyje veikusį savo filialą.
„Pravda-info“ korespondento klausimas „Far West Ltd.“ kompanijos atstovui:
– Kas jūsų partneriai?
– Tai komercinė paslaptis. Galiu pasakyti tik tiek, kad bendraujame su keturiomis privačiomis trijų šalių firmomis iš Turkijos, Rusijos ir JAV, kurios, be kita ko, gabena krovinius. Viena šių firmų – stambi Amerikos korporacijos padalinys. Ji yra viena iš „Far West Ltd.“ steigėjų.
Galima daryti prielaidą, kad „Pravda-info“ yra venas svarbesnių informacijos apie „Far West Ltd.“ skleidimo šaltinių, nes abi organizacijos galiausiai pavaldžios vienai finansinei grupei. Tarp „Far West Ltd.“ direktorių, stovinčių ir prie „Pravda-info“ vairo, yra pirmiausiai Antonas Surikovas, o jam talkina Anatolijus Baranovas, Aleksejus Likchvincevas, Ruslanas Saidovas, Vladimiras Filinas, Natalija Rojeva ir Audrius Butkevičius.
„Pravdos-info“ vadovybėje taip pat yra Borisas Kagarlickis, kuris, kaip rašėme šio esė pirmojoje dalyje, yra pagrindinis Pietų Prancūzijoje vykstančių „Far West Ltd.“ renginių ataskaitų rengėjų, o jam šiame darbe talkina Patrikas Cockburnas, Nafeezas Ahmedas ir Džonas Dunlopas.
Daugelis „Far West Ltd.“ direktorių, pirmiausiai Antonas Surikovas, buvo ar yra susiję su Kagarlickiu, su kuriuo palaiko ryšius per Maskvos globalinių studijų centrą.
Nors Filinas ir „Pravda-info“ nenurodo, su kuriomis užsienio privačiomis karinėmis kompanijomis „Far West Ltd.“ veikia išvien, Jasenevas yra daug atviresnis: „Filinas ir Likchvincevas daro biznį su tokiomis privačiomis karinėmis kompanijomis:
– Meteoric Tactical Solutions (Pietų Afrika)
– Angolos filialas;
– Kellog, Brown and Root, veikianti Kolomboje, Afganistane, Kosove, Gruzijoje ir Irake;
– Dilligence Iraq LLC (yra Kuveito valdovo Mohamedo al-Tagaro kontroliuojama), veikia Irake.
„Far West Ltd.“ metagrupė su minėtomis kompanijomis pradėjo bendradarbiauti 1994 metų pabaigoje Angoloje, o šią veiklą iniciavo Viktoras Bantas, kuris mainais už neapdirbtus deimantus tiekė tarybinius ginklus antivyriausybinei grupei „UNITA“. Bantą, matyt, sudomino Likchvincevo ryšiai (1986-1987 metais pastarasis gyveno Angoloje). Vėliau, 1998 metų spalio mėnesį, Filinas, Likchvincevo žmona Liudmila Rozkina (gimusi 1966 metais) ir Antonas Surikovas (tuo metu jis dirbo Rusijos vyriausybei) sukūrė kompaniją „Far West Ltd“ (centras – Lozana), kuri oficialiai konsultuoja bendras kelių šalių verslo įmones dėl jų saugios veiklos šalyse, kuriose nestabilūs režimai. Faktiškai tai yra legali samdinių verbavimo karinėms privačioms organizacijoms ir kitiems nešvariems darbeliams forma.
Dar daugiau – Jasenevas tvirtina, jog kai kurie bendri „Far West“ darbai su Halliburtono kompanija yra CŽV remiami dėl geopolitinių tikslų. Pavyzdžiui, 2003-2004 metais Filinas ir Likchvincevas rengė paramos Gruzijai projektą, kurį, CŽV pritariama, matyt, finansavo Halliburtono kompanija. Projekto tikslas buvo susilpninti Halliburtono konkurentus naftos gavybos srityje, o platesne prasme – padėti Jungtinėms Valstijoms sėkmingiau siekti geopolitinių tikslų Kaukaze. Organizuotų nusikaltimų grupei Gruzijoje vadovauja Audrius Butkevičius, buvęs Lietuvos gynybos ministras, vėliau tapęs vieno didžiausių šalies turtuolių Badrio Patarkatsišvilio patarėju.
Verta dėmesio ir Jasenevo pateikta informacija apie organizaciją „Diligence Iraq“, dagiausia sukaupta iš pačių šios organizacijos šaltinių. Privati karinė organizacija „Diligence LLC“ gali būti apibūdinta kaip suktukas CŽV rankose. Straipsnyje „Myths and mistery“ („Asia Times“, 2004 metų gegužės 20 d. Nr.) Deividas Aisenbergas rašo: „Diligence“ įkūrė Viljamas Vebsteris, vienintelis žmogus, vadovavęs tiek CŽV, tiek FTB. Vienas iš pagrindinių šio žmogaus pavaldinių karininkas Maiklas Beikeris 14 metų specializavosi CŽV kaip slaptas kovotojas prieš terorizmą ir maištus. Maiklo Beikerio pavaldinys, pagrindinis Bagdade veikiančios CŽV tarnybos operatyvininkas, prieš kiek laiko pats buvo CŽV rezidentas Bagdade”.
„Diligence“ žvalgybos Artimųjų Rytų padalinio „Diligence Midde East“ partneris buvo „New Bridge Strategies“, kurio politinį „įdarą“ aprašė „Financial Times“ (2003 m. gruodžio 11 d. numeris): „New Bridge“ buvo įkurtas 2003 metų gegužės mėnesį ir visuomenės dėmesį patraukė todėl, kad tarp jo bendradarbių buvo Respublikonų partijos sunkiasvorių, susijusių arba su Bušo administracijos valdininkais, arba su paties Bušo šeimos nariais. Iš tokių paminėtinas Joe Allbaugh, Džordžo W.Bušo prezidentų rinkimų kompanijos vadovas, Ed Rodger ir Lanny Grififfith, buvę Džordžo W.Bušo pagalbininkai.
„New Bridge Strategies“ kompanijos prezidentas Joe Allbaugh rugsėjo antpuolių dienomis buvo Federalinės ekstremalių įvykių valdymo agentūros (Federal Emergency Management Agency (FEMA) vadovas ir vykdė tas pareigas tol, kol 2003 metų kovo mėnesį JAV vadovaujama koalicija įsiveržė į Iraką.
„Financial Times” minėtame straipsnyje pažymėjo, jog, sudarinėdama kontraktus, „New Bridge“ sėkmingai rėmėsi savo partnerio, prezidento jaunesniojo brolio Neilo Bušo parama (pagrindinis Neilo Bušo vadovaujamos profesinio lavinimo kompanijos „Ignite“ investitorius yra Borisas Berezovskis).
JAV įnašas į Afganistano – Kosovo narkobiznį
Apie metagrupę „Far West Ltd“, jos darbuotojus ir ją įkurti padėjusią Amerikos firmą dar daug galima pasakyti. Skelbiama, jog ši metagrupė buvo įkurta 1998 metais, o atvykę į jos vadovų susitikimą Hašoggio viloje 1999 metų liepos mėnesį Surikovas ir Saidovas jau buvo šios kompanijos direktoriai.
Manyčiau, kad minėto susitikimo dalyviams labiausiai rūpėjo narkobiznio plėtra, o tik po to – glaudesni ryšiai su Kremliumi. Mano supratimu, susitikimo dalyviai taip pat aptarė rusų karinių dalinių dislokavimą Kosove ir žymiai didesnio Afganistano narkotikų kiekio gabenimą į Kosovą.
Daugelis stebėtojų pastebi, kad į Kosovą plūstelėjo žymiai didesnis kvaišalų kiekis. Pasak Rusijos šaltinių, 1991-2003 metų laikotarpiu metagrupė „Far West Ltd.“ į Vakarų Europą atgabeno daugiau kaip 300 tonų heroino ir pardavė jį urmu prekiaujantiems Kosovo albanų tautybės dileriams. Tuo pačiu laikotarpiu daugiau kaip 60 tonų heroino grupė pardavė Rusijos Vologdos ir Uralo regionų čigonams ir kitiems urmu prekiaujantiems dileriams. 1991-2003 metų laikotarpiu metagrupė, kaip apskaičiuojama, realizavo heroino už 5 milijardus dolerių.
Teigiama, jog svarbiausias grupės narkobaronas yra Vladimiras Filinas, kuris taip pat yra „Far West Ltd.“ vadovas. Žinoma, kad Filinas savo narkobiznio patyrimą perduodavo verslo bendradarbiams. Yra duomenų, leidžiančių teigti, kad jo narkobiznio ryšiai su CŽV Afganistane prasidėjo dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Netenka abejoti, kad Bleiro ir Bušo administracija, dar 2001 metais kurdama strategiją, kaip išguiti Talibaną iš Afganistano, sulošė ir narkotikų korta. Pagrindiniu narkobiznio partneriu Vašingtonas po ilgų dvejonių pasirinko Armadą Šachą Masudą, kuris vėliau tapo didžiausiu talibų priešu ir Vašingtono sąjungininku.
Dar atviresnis JAV narkobiznio sąjungininkas buvęs Hadais Zamanas iš Džalalabado. Žurnalistas Filipas Smakeris 2004 metais apie jį rašė: „Kai Talibanas pareikalavo Džalalabado, Zamanas paspruko iš Afganistano, kad pasimėgautų gyvenimu Prancūzijos Dižono mieste”.
Keliolika metu Džažalabade heroinu prekiavęs narkobaronas, pramintas „ponu 10 procentų“, ir toliau neapleido narkobiznyje iškovotų pozicijų. 2001 metų rugsėjo pabaigoje britų ir amerikiečių valdininkai, ieškodami opozicinės atsvaros Talibano galiai pakirsti, susitiko su Zamanu ir jį įtikino vėl sugrįžti į Afganistaną ir imtis senojo biznio.
Pasak Azijos šaltinių, tarp kurių yra ir gerai informuotas Indijos apžvalgininkas B.Ramanas, maždaug tuo pačiu metu iš Pakistano kalėjimo buvo paleistas ir ilgametis Zamano narkobiznio partneris Pakistane Hadais Ayubas Afridis. Rašoma, kad taip pasielgti Pakistaną privertusi CŽV. Tuo būdu Zamanas vėl galėjo naudotis seno bičiulio paslaugomis.
Vis dėlto į tėvynę sugrįžusiam Ramanui šį kartą sunkiau sekėsi pažaboti narkobiznio konkurentus, iš to skaičiaus ir dirbančius Talibano naudai. Dėl to jis kaltino CŽV: organizacija, kuri TSRS kariuomenei įžengus į Afganistaną, darė viską, kad įpratintų tarybinius karius vartoti heroiną, dabar trukdo savo parankinių narkobizniui, nes, naudodamasi jų ryšiais ir vietos gyvenimo pažinimu, verčia juos ieškoti Osamos bin Ladeno ir kitų gyvais likusių „Al-Qaeda“ narių.
Kita CŽV pavaldžių Pakistano narkobaronų ir jų afganistaniečių talkininkų veiklos kryptis – padėti amerikiečių statytiniui prezidentui Hamidui Karzajui prasibrauti į puštumų genčių valdomas teritorijas ir tolydžio išstumti iš jų talibus. Atsilygindama talkininkams už paslaugas, JAV kariuomenė stengiasi nepastebėti aguonų pasėlių ir heroino gamybos įmonių.
Narkobaronas Ramanas tuo nepatenkintas, nes dėl CŽV politinių tikslų tenka dalytis pelnu su to paties biznio konkurentais.
Anot Ramano, CŽV naudojasi dar vieno narkobarono – Hadžio Abdulo Kvadiro paslaugomis.
Ramanas rašo: „Hadžį Abdulą Kvadirą CŽV 2001 metais pasirinko kaip gubernatorių Nangarharo provincijos, kuriai priklauso Džalalabadas…
…Devintojo dešimtmečio pabaigoje, kuomet Afganistane vyko pirmasis karas prieš tarybinę kariuomenę, jis, CŽV ir Krašto užsienio apsaugos generalinio direktorato (DGES), o tai pat Prancūzijos užsienio žvalgybos kontroliuojamas, atliko svarbų vaidmenį, organizuodamas heroino gabenimą į tarybinės kariuomenės užimtas teritorijas iš heroino rafinavimo fabrikų Pakistano teritorijoje, kuriuos valdė Hadais Ayuba Afridis, Pakistano narkobaronas, devintajame dešimtmetyje CŽV laikytas pasižymėjusiu narkobiznio operatyvininku. Abidulas Kvadiras ir Ayubas Afridis glaudžiai bendradarbiavo, tvarkydami narkobiznio reikalus, kuriuos laimino pati CŽV. Kiti svarbiausi tokios veiklos bendrininkai buvo Hadais Mohamedas Zamanas ir Hazratas Alis.
Jei Ramanas teisus, CŽV narkotikų srautą, iš Afridžio, Zamano ir Abdulo Kvadiro šaltinių sruvusį į tarybinių karininkų, tokių kaip Vladimiras Filinas ir Aleksejus Likchvincevas rankas, ne tik laimino, bet ir padėdavo jam pasiekti paskirties taškus.
Išeitų, kad kai kurių tarybinių karininkų korupcija buvo politinis ginklas, naudojamas Tarybų sąjungai griauti ir žlugdyti.
Dr.Peter Dale Scott,
“Nexus magazine”
“Karšto komentaro” vertimas
