2005 metų liepos mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prie VRM gavo anoniminį laišką, kuriame buvo teigiama, kad „birželio 30 d. 17.50 val., „Olympic“ kazino, Konstitucijos pr. 20, piliečio Viktor Valeiša vardu buvo užregistruotas laimėjimas 60 144 Lt, kurį laimėjo pastovus „Olympic“ kazino „deimantinis“ klientas Valerijus Makejevas, žaisdamas prie aparato Nr.475“.
Anonimas informavo, kad per paskutines tris dienas Valerijus Makejevas, žaisdamas prie aparato Nr.475, laimėjo 71 760 Lt, 20 500 Lt, 30 139 Lt, 20 100 Lt, 20 034 Lt, 62 760 Lt, 28 321 Lt ir 26 208 Lt sumas.
Kaip aiškinama anonimo laiške, visi laimėjimai, kurie yra didesni nei 3500 Lt, turi būti registruojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tai pagal įstatymą turi padaryti kazino. Tačiau V.Makejevo laimėjimai buvo registruoti trijų vyriškių vardu, iš kurių valstybė galėtų nebent kelnes atimti. Tokiu būdu nuo valstybės nuslepiami mokesčiai.
Gavusi laišką, FNTT „Olympic“ kazino patalpose atliko kratą ir paėmė vaizdo juostas, įrodančias, kad prie žaidimo aparato Nr.475 didžiules sumas laimėjo V.Makejevas, o prie kasos laimėjimą užregistravo kiti vyriškiai .
FNTT operatyviai sureagavo į anoniminį laišką ir V.Makejevas bei „Olympic“ kazino kasininkė netrukus buvo suimti. Kasininkė po apklausos buvo paleista, o V.Makejevas suimtas išbuvo kelias savaites.
Nuo šios bylos baigties priklausė „Olympic“ kazino milijoninis verslas Lietuvoje. Jei tyrėjai būtų nustatę, kad vengimas mokėti mokesčius valstybei kazino buvo nuolat veikianti sistema, ir kasininkė tai darė su „Olympic“ kazino vadovybės žinia, šis kazino tinklas būtų netekęs licencijos verstis lošimų verslu Lietuvoje. O tuo pačiu ir prarastų šimtamilijoninį pelną.
Tačiau, kaip teisingai supratote, Lietuvoje to negali būti. Todėl byla buvo ištirta taip, kaip reikia „Olympic“ kazino: FNTT ir prokuratūra nustatė, kad dėl nesumokėtų mokesčių valstybei yra kalta „gauja“ – Valerijus Makejevas ir retkarčiais į kazino jį lydėjusi žmona. Jiems gresia nuo trijų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu „Olympic“ kazino, kuris ir vykdė finansines machinacijas, iš šitos nešvarios balos išlindo sausas.
Supratęs ir savo kailiu patyręs, kas yra Lietuvos teisėsauga, Valerijus Makejevas atvyko į „Karšto komentaro“ redakciją ir atvirai papasakojo, kaip veikė mokesčių slėpimo sistema „Olympic“ kazino ir kaip teisėsauga dengė šį pinigingą monstrą.
Nepasitiki žiniasklaida
„Per visus tuos metus Lietuvos laikraščiai ir televizijos žurnalistai („Lietuvos ryto“, LNK) ateidavo pas mane ir imdavo interviu. Geriausiu atveju pasirodydavo vienas reportažas. Po to man skambindavo žurnalistai ir sakydavo: „Valerijau, jūs suprantate… Juk jūs puikiai suprantate, kodėl mes negalime to išleisti į eterį…“
Atsakydavau: „Ne, nesuprantu. O kodėl?“ „Na, kaipgi jūs nesuprantate? Juk jūs žinote, kur mes gyvename?“
Savaime suprantama, aš žinau, kur mes gyvename – Europoje, Europos valstybėje, kur, manau, kažkas per 20 metų pasikeitė.
„Ne“, – sako man žurnalistai, – „Niekas nepasikeitė! Viskas tik dar blogiau!”
“Tai jūs norite pasakyti, kad tie visi reportažai, kuriuos jūs padarėte, ką aš jums papasakojau, eteryje nepasirodys?“
„Ne“, – taip man atsakė televizijų ir vedančiųjų laikraščių žurnalistai.
Štai ir dabar mes su jumis kalbamės, ir kadangi mūsų šalyje viską lemia pinigai, o ypač dideli pinigai, aš nenustebčiau, jei po mūsų pokalbio pas jus ateitų iš „Olympic“ kazino, užsakytų reklamą, ir visi jūsų straipsniai šita tema baigtųsi…“, – prieš pasakodamas, Valerijus Makejevas bando pasitikrinti, kokie „Karšto komentaro“ ir „Olympic“ kazino santykiai.
„Na, dėl to galiu jus užtikrinti – čia „Olympic“ kazino berniukai tikrai neatbėgs, o reklamą mes jiems, aišku, padarysime – tik nemokamą“, – nusijuokiu.
„Na, taip, skaičiau aš jūsų ankstesnius straipsnius…“, – nusišypso lošėjas.
Per tuos ketverius metus, kol tęsėsi šitos bylos tyrimas, jis puikiai suprato, kas yra „didžioji“ Lietuvos žiniasklaida.
„Tai negalima rašyti dėl to, kad reklamą užsakė, tai reikia parašyti, nes prokuroras paprašė…“ – sako V.Makejevas. Ir paaiškina paskutinį teiginį: „Prokuroras periodiškai atsiveda į teismo posėdį kažkokius žurnalistus. Aš jų klausiu: „Jus prokuroras atsivedė?“ „Na, paprašė…“ „O ką jūs rašysite?“ „Nežinome…“
Byla ar anekdotų šou?
Prisipažinsiu, tas kelias valandas, kol Valerijus Makejevas pasakojo apie savo bylą, ne kartą kvatojau iki ašarų – iš šalies žiūrint, tai atrodė iš tiesų labai juokinga. „Žinot, dabar jums reikėtų rengti humoro vakarus ir pasakoti šitą istoriją – uždirbtumėte tikrai daugiau, nei išlošdavote kazino“, – išsakiau savo nuomonę V.Makejevui.
„Ir paskutinis teismo posėdis buvo labai linksmas – visi juokėsi“, – labai rimtai atsakė V.Makejevas. – „Aš net pajuokavau, teismo sekretorei pasakiau: „Reikėtų jums, teisėjui, man pasikeisti adresais ir pradėti draugauti šeimomis. Juk mes jau tiek laiko bendraujame, o paskutiniai teismo posėdžiai nepanašūs į jokį teismą – tai tiesiog anekdotas“.
Kaip, beje, pats didžiausias anekdotas buvo ir V.Makejevo suėmimas. Taigi, apie viską – nuo pradžių.
Kaip FNTT V.Makejevą sulaikė
„Tos dienos aš niekada nepamiršiu – tai buvo taip įspūdinga!“, – pradeda savo pasakojimą V.Makejevas.
„Tą dieną mes kaip tik grįžome iš atostogų ir atėjomeį kazino. Prie manęs priėjo FNTT atstovas ir paklausė: „Jūs Makejevas?“ „Taip“, – atsakiau. „Jums reikės nuvažiuoti į FNTT“. „Gerai“, – sakau. „Tik, žinote, visa problema ta, kad pas mus problema su benzinu, nėra mašinos“.
Aš sakau: „Kokios problemos? Aš jus pavešiu“.
Mes su žmona ir FNTT darbuotoju sėdame į mano automobilį ir važiuojame į FNTT. Vos tik įeinu, išbėga tyrėjas ir sušunka: „Papuolei!“
Aš baisiausiai nustebęs paklausiu: „Kas?“
Jis atsako: „Jūs papuolėte“.
Aš atsakau: „Atsiprašau, bet aš pats pas jus atvažiavau ir dar atvežiau jūsų darbuotoją, nes jūs neturite benzino“.
„Na, ką, pasakok, kaip jūs ten su „Olympic“ iš kasos pinigus išėminėjot?“
Aš gi ne kazino darbuotojas, iš kur man žinoti, kaip kas iš kasos nuiminėja pinigus?
„Ne, ne, jūs viską kartu darėte“.
„Ir ko jūs iš manęs norite?“ – paklausiu.
„Nieko, tuoj važiuosite į kalėjimą“.
Galite įsivaizduoti mano savijautą. Žmonai leido atvežti man rūbus, aš persirengiau, uždeda man antrankius ir išveža į areštinę Kostiuškos gatvėje.
Praeina para, antra, manęs niekas nekviečia. Trečią dieną man uždeda antrankius ir veža į FNTT. Per tą laiką man neleidžia net pabendrauti su advokatu. O FNTT man pareiškia: „Už dviejų valandų teismas, greitai pasirašyk visus dokumentus ir į teismą“.
„Žinot“, – sakau, – „gal kada nors mano giminėje ir buvo protinių atsilikėlių, bet aš dar neišprotėjau, nepaisant to, kad tris dienas praleidau jūsų pakankamai nešvariame kalėjime. Kodėl aš turiu tai pasirašyti?“
„Jūs ką? Nesutinkat?“
„O su kuo aš turiu sutikti?“
„Kad jūs kartu su „Olympic“ vogėt pinigus!“.
Sakau: „Ne, aš su tuo nesutinku“.
Ir tyrėjas toks nustebęs pasako: „Betgi mūsų teisėjas laukia…Mes su jau dėl visko susitarėm…“
Aš sakau: „Atsiprašau, o kodėl aš čia?“
„Jūsų visa gauja bus čia!” – atsako.
Ir čia įeina mano advokatas, kurį skubiai pasamdė. Aš pareiškiau, kad nieko nepasirašysiu. Tyrėjas pasiskundė, kad dirba sunkiomis sąlygomis, kad žmonės, matot, nesupranta, kad jo darbo laikas – ribotas, kad penktą valandą jo darbo laikas baigiasi, ir aš iki to laiko jau turiu į kalėjimą išvažiuoti… Kitaip sakant, visi turi būti patenkinti. Ir jis man paduoda popieriaus lapą ir sako: „Greitai skaitykite, ką jūs parašėte“.
O ten klausimas: „Ar jūs vogėte pinigus?“
Atsakymas: „Taip, vogiau“.
Klausimas: „Ar jūs pavogėte 500 tūkstančių?“
Atsakymas: „Taip, pavogiau“.
Aš sakau: „Atsiprašau, bet tai – ne mano atsakymai“.
„Koks jums skirtumas? Mes skubame į teismą“.
Aš pareiškiau, kad to nepasirašysiu. Tada man tyrėjas numeta popieriaus lapą ir sako: „Rašykite, su kuriais klausimais jūs nesutinkate“.
Kadangi esu baigęs mokyklą ir dar kai ką, sėdau rašyti: „Aš toks ir toks, perskaitęs tokį protokolą, surašytą tokio ir tokio tyrėjo, noriu pareikšti, jog tai yra ne mano atsakymai. Į pateiktus klausimus galiu atsakyti taip…“ Ten buvo dvidešimt klausimų. Tačiau man pavyko pasiekti tik šeštą klausimą, kaip tyrėjas atėmė iš manęs popierių ir pasakė: „Viskas, mes nespėsime pas teisėją, ir tada jus reikės paleisti“.
Aš klausiu: „Tai kas dabar?“
Atsakė: „Skubame į teismą“.
Absurdo teatras teisme
„Pasirodo, benzino tą dieną FNTT vėl nebuvo. Tai buvo 17 valanda, t.y. toks metas, kai visi eina iš darbo. Man liepia uždėti antrankius („Uždėkite greičiau šitam nusikaltėliui antrankius – jis dar priešinasi, nenori nieko pasirašyti!“) ir mane liepos 25 dieną, 17 valandą, iš FNTT su antrankiais veda per miestą pėsčiomis į teismą…
Aš bandžiau kreiptis į tuos, kurie mane vedė: „Suprantate, 1937 metais, kai veždavo žmones šaudyti, tai dažniausiai veždavo naktimis – kad kaimynai nematytų. Nuveždavo ir sušaudydavo. O jūs mane, nieko neapkaltintą, vedate miesto gatvėmis su antrankiais, pėsčiomis, dieną?“ Į tai jie atsakė: „Tylėkite, jūsų dainelė sudainuota“.
Einu, tyliu. Perėjome Lukiškių aikštę. Žmonės į mane žiūri… (Vėliau iš Briuselio žmogaus teisių gynėjų sužinojau, kad toks dalykas neįmanomas jokioje Europos šalyje) Mane atveda į teismą. Laikrodis rodė jau beveik penkias. Mes ilgai vaikščiojome po teismą, tačiau visur buvo tuščia. Tyrėjas labai susinervino ir skambina telefonu: „Kur mūsų teisėjas?“
„Ar teisėjas irgi dirba FNTT?“ – paklausiau. Nes jeigu „mūsų“, tai supratau, kad FNTT.
„Koks jūsų reikalas“, – atšovė tyrėjas.
Galiausiai mes surandame teisėją. Teisėjas sėdi dviese su prokuroru – taip pat labai įdomus vaizdelis.
Teisėjas atsisuka: „Tai dėl jo jūs man skambinot?“
„Taip, taip, teisėjau,“ – atsako tyrėjas.
„Gerai, tada greitai“. Teisėjas paima bylą. „A, tai čia ta gauja iš „Olympic“!”
Tyrėjas: „Taip, mes jums skambinome, aiškinome“.
Teisėjas klausia: „Ko jūs dėl jo norite?“
Tyrėjas: „Byla jau baigta, viskas ištirta, visa gauja išaiškinta, dabar pravesime areštus… Prašome jį leisti suimti dviem mėnesiams – jis juk pavojingas, jis juk rusas, gali į Rusiją pabėgti“.
Teisėjas į mane pasižiūri ir paklausia: „Jūs turite ką nors pasakyti?“
Atsakau: „Taip“.
Tačiau teisėjas mane pertraukia: „Nereikia, manęs žmona namie laukia, o dabar jau darbo laiko pabaiga. Todėl aš sutinku, kad jus reikia uždaryti dviem mėnesiams“.
Aš sakau: „Betgi aš turiu teises, kažką pasakyti…“
Bet teisėjas neleidžia man net prasižioti: „Ką jūs galite pasakyti, jei tyrėjas teigia, kad jūs kaltas? Jūs – pavojingas!“
Paskui, matyt, teisėjas suprato, kad nors formaliai privalo išeiti iš kabineto – apgalvoti, kokį priimti sprendimą, ir sako: „Na, gerai, greitai išeikite, parūkykite“.
Mes išėjome. Aš ir pusės cigaretės nespėjau surūkyti, kaip sprendimas jau atspausdintas. Vadinasi, viskas buvo paruošta iš anksto. Ir paskelbiama, kad pagal FNTT surinktą medžiagą matosi, kad žmogus ypatingai pavojingas visuomenei ir jį nedelsiant reikia izoliuoti nuo visuomenės – uždaryti į kalėjimą.
Išėjome lauk, tyrėjas ir sako: „Na, ką, sakiau, kad taip ir bus?“
Aš visiškai apstulbęs. Man uždeda antrankius ir nuveža į Lukiškių tardymo izoliatorių“.
Kalėjime
„Kalėjime mane sutiko labai gerai. Aš anksčiau niekada nebuvau buvęs kalėjime. Kažkoks prižiūrėtojas, mane pamatęs, pasakė: „A, čia tas, kuris pralošė savo pinigus ir už tai dar atsisėdo į kalėjimą“.
Sakau: „Taip, tai aš“.
„Užjaučiu“, – atsakė prižiūrėtojas. – „Betgi jūs suprantate, kur mes gyvename?“
Tada pirmą kartą aš išgirdau, kai žmogus, einantis pareigas, man pasakė: „Jūs suprantate, kur mes gyvename?“
Kadangi aš anksčiau nebuvau teistas, tai advokatas man sakė, kad manęs nepasodins į kamerą su anksčiau teistais asmenimis ir recidyvistais. Ir kaip aš nustebau, kai mane, FNTT prašymu, pasodino į kamerą su žmogumi, kuris tik ką kirviu užmušė moterį, kitas jau buvo keturis kartus teistas…
Bet šitame kalėjime, žinot, aš sutikau žmones, kurie turėjo sąžinės jausmą…“ – prisipažįsta V.Makejevas.
„Turite omenyje kamerą?“ – pasitikslinu.
„Taip, kameroje. Nes, kaip supratau, ten mane turėjo fiziškai kankinti. Bet nekankino. Tada, matyt, tyrėjui perdavė, kad fiziškai manęs niekas nekankina – o tai turbūt neįėjo į tyrėjų planus, todėl po dviejų dienų mane perkėlė į kitą kamerą. Bet ir ten niekas manęs fiziškai nekankino… Žinot, kalėjime informacija labai greitai pasklinda – kai mane atvedė į kitą kamerą, apie mane jau visi viską žinojo… Ir niekas manęs nekankino, nežemino. Matyt, turėjo daugiau sąžinės nei tie, kurie visa tai sugalvojo. O paskui mane pervedė į trečią kamerą, o tada pradėjo dirbti mano advokatai…“, – mįslingai nusišypso V.Makejevas.
„Ką reiškia „pradėjo dirbti advokatai“?“ – noriu pasitikslinti, nes iš šypsenos matau, kad ši vieta turėtų būti labai įdomi.
Kaip teisėją aplankė „apvaizda“
„Šitos dalies aš nekomentuosiu, tačiau… Po dviejų savaičių teisėją turbūt aplankė kažkokia apvaizda, ir jis nusprendė, kad tas tekstas, kur jis parašė, jog manęs negalima laikyti laisvėje, nes vienareikšmiškai aš pabėgsiu, neatitinka tikrovės, ir tas pats teisėjas priėmė visiškai priešingą sprendimą: pakeisti suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nes Makejevas – padorus žmogus, sąžiningas, geras šeimos žmogus, turintis tvirtus ryšius Lietuvoje…“ – šypsosi V.Makejevas.
„Tas pats teisėjas?“ – negaliu patikėti tuo, ką girdžiu.
„Tas pats teisėjas!” – juokiasi V.Makejevas. – „Aš, aišku, nekomentuosiu, kodėl jis taip staiga pakeitė savo nuomonę…“
„Aš supratau, kokią „apvaizdą“ jūs turite omenyje… Ir turbūt „Karšto komentaro“ skaitytojai suprato, kas yra ta „apvaizda“, – linktelėjau, jog viską supratau.
„Įsivaizduojate? Tas pats teisėjas! Nors būtų teisėją pakeitę, kad ne tokia gėda būtų…Tai rodo, iki kiek mūsų teisėsauga yra supuvusi, kokioje esame stadijoje – visiškoje degradacijoje…“, – sako V.Makejevas. – „Ir aš sutinku su D.Grybauskaite, kuri pasakė, kad jeigu mes neįveiksime korupcijos, mūsų valstybė pati savaime sugrius“.
„Vadinasi, teisėjas gali priimti ir tokią nutartį, ir kitokią, tai priklauso nuo… Na, mes suprantame nuo ko priklauso, ar ne?“ – pasitikslinu.
„Taip, mes suprantame, nuo ko tai priklauso. Na, o oficialiai galime pasakyti, kad „teisėjas įsigilino į reikalą…“ Nes kaip kitaip paaiškinti tai, kad prieš dvi savaites teisėjas šaukė, kad „jį tiktai į kalėjimą reikia sodinti“, o po dviejų savaičių sako: „Ką jūs! Juk tai nuostabus žmogus!“?“
„Čia po to, kai jūs supratote, kur mes gyvename?“
„Kai pradėjau suprasti… Tada dar ne iki galo supratau“, – sako V.Makejevas.
Vieną dieną – prieš „Olympic“ kazino, kitą – prieš lošėją
„Dešimtą dieną, kai aš buvau kalėjime, pas mane atvažiavo advokatai ir sako: „Pas tave nori ateiti tyrėjas“. Aš sakau: „O ką aš jam pasakysiu? Aš neturiu, ką pridurti“.
Tačiau pas mane vis tiek ateina tyrėjas Lubauskas ir sako: „Valerijau, jūs suprantate, kad ši byla ne prieš jus – ji prieš „Olympic“.
„O kodėl tada aš sėdžiu?“ – paklausiau.
„Betgi kažkas tai turi sėdėti! Bylą išpūtė, žiniasklaida pranešė, mes negalime juk likti idiotais – kažkas juk turi būti kaltas?“
„Tai ko jūs iš manęs norite?“
„Tegul jūsų giminaičiai už jus sumoka oficialiai į FNTT sąskaitą 65 tūkstančius litų ir mes pakreipsime tą bylą taip, kad jūs taip norite padėti tyrimui ir leidžiate sau manyti, kad, mokėdamas mokesčius, jūs galėjote neprimokėti, ir šitą sumą įmokate kaip ginčijamą sumą, tuo pačiu parodydami, kad jūs nuo valstybės nieko nenorite slėpti…“ – pasakoja lošėjas.
„Nesupratau?“ – pasitikslinu.
„Aš irgi iš pradžių nesupratau. Man pasiūlė sumokėti 65 tūkst., kad parodyčiau, jog mano tikslai – geri, kad tada atseit visi supras, kad aš realiai nieko neslepiu. Ir tai buvo mano pirma klaida – mano žmona, surinkusi iš giminių pinigus, tuos 65 tūkstančius sumokėjo. Ir ką jūs galvojate? Po ketverių metų prokuroras parašė savo kaltinamajame akte: vienas iš pagrindinių faktų, įrodančių Makejevo kaltę, yra tai, kad jis sumokėjo 65 tūkstančius, tuo pripažindamas, kad jis kaltas“.
„O ko tyrėjas iš jūsų norėjo?“
„Kad aš pakalbėčiau su „Olympic“ kazino generaliniu direktoriumi, kur dingdavo nuimami pinigai“.
„Ir?“
„Su manimi, aišku, niekas apie tai nekalbėjo. Tada aš nuėjau pas tyrėją Lukauską ir pasakiau, kad pagal jo prašymą buvau nuėjęs į „Olympic“, bet su manimi niekas nekalba. Tai buvo trumpas pokalbis, bet aš jį įrašiau ir išsaugojau. Ir kai prieš mėnesį prokuroras Lubauską iškvietė liudyti teisme kaip pirmą tyrėją, aš neišlaikiau ir pasakiau, jog turiu įrašą. Po šito mano pasakymo Lubauskas teisme neliudijo, o į kitą teismo posėdį neatėjo. Nes jeigu jis būtų liudijęs, aš būčiau turėjęs teismui pateikti šitą įrašą ir parodyti, kad tyrėjas kalba netiesą…“ – sako V.Makejevas.
„Palaukit, tai byla iš pradžių buvo prieš kazino, ne prieš jus?“ – pasiteirauju.
„Maždaug pusę metų aš buvau reikalingas, kad duočiau parodymus prieš „Olympic“ kazino. Tačiau tada iš darbo FNTT paslaptingai dingo šitą bylą kuravęs pareigūnas Petrauskas, tyrėjas Lubauskas, byla buvo perduota kitiems tyrėjams ir nuo tada pakrypo visai kita linkme – „Olympic“ kazino šitoje byloje jau nefigūravo, o aš tapau „gauja“, – bylos tyrimo peripetijas atskleidė V.Makejevas.
Prokuroras: „Aš taip manau“
„Kai per paskutinį teismo posėdį, kuris įvyko rugsėjo 11-ąją, teisėjas paklausė prokuroro: „Tai sakykite, kuo yra kalti šitie žmonės?“, prokuroras, kuris per keturis metus taip ir nesugebėjo pasakyti, ką mes pažeidėme, atsakė: „Aš taip manau“.
Žinote, 1937 metais SSSR generalinis prokuroras Višinskis taip pasakė: „Jeigu aš kaip prokuroras manau, jog šituos žmones reikia sušaudyti, juos reikia sušaudyti. Nes aš taip manau“.
Toks įspūdis, kad ir prokuroras Motiejūnas mokosi pagal tokius vadovėlius: „Aš taip manau…“, – išsako savo nuomonę V.Makejevas.
Prokuroras E.Motiejūnas – tai vienas iš tų pareigūnų, kurie visus tuos ketverius metus „nematė“ „Olympic“ kazino šitoje garsioje mokesčių slėpimo byloje. Jeigu iki 2006 m. FNTT dar stengėsi „prigriebti“ „Olympic“ kazino, tai maždaug nuo 2006 metų pradžios „plokštelė“ apsivertė: prokuratūra „Olympic“ kazino visiškai nelietė.
Tačiau kai mes liudininkais į teismą pakvietėme kitus „Olympic“ kazino VIP klientus, kurie paliudijo, kokia „Olympic“ kazino buvo netvarka, kaip buvo slepiami pinigai, kaip neišduodavo čekių lošėjams – paprasčiausiai lošėjams neišduodavo čekių, kai mes pridavinėdavom į kasą pinigus, prokuroras, atrodo, pamatė kažkokį apsireiškimą, atsistojo ir teisėjui pasakė: „Jūs girdėjote, buvo paminėtas Laimės vardas? O ji – buvusi kazino direktorė. Ją būtinai reikia iškviesti į teismą!“
Tada man iš karto kilo klausimas: o kodėl jūs, gerbiamas prokurore, keturis metus jos neapklausinėjote, nekvietėte? Kodėl nebuvo apklaustas kazino finansų direktorius? Kodėl nebuvo apklausti kazino darbuotojai, kasininkės? Kur jie visi dingo?
Pasirodo, viso to nereikėjo. Nes kaltinamajame akte parašyta, kad, pasirodo, lošėjai – kiekvienas iš mūsų – turi kažkokių mistinių savybių, ir mes, priėję prie kasos, padarydavome magišką įtaką kasininkėms…“, – pasakojo V.Makejevas.
Čia aš jau neišlaikiau ir pradėjau garsiai juoktis.
„Jūs nesijuokite – taip parašyta byloje!… Mes, pasirodo, darydavome magišką įtaką visiems kazino darbuotojams, o jie, visiškai nesuprasdami savo veiksmų, – jūs vėl ir juokiatės, bet aš tai kalbu rimtai – viskas paimta iš bylos, – ėjo ir dėjo parašus, kad viskas čia teisėta…
Prokuroras ilgai galvojo, nes negalėjo suprasti, kaip suformuoti visa tai taip, kad jo neišsiųstų į psichiatrinę ligoninę, todėl parašė: „kaltinamieji privertė kazino darbuotojus – kasininkes, aptarnaujantį personalą – apgaulės įtakoje išmokėti pinigus“.
Jūs suvokiate, iki ko nusirito mūsų teisėsauga, gelbėdama „Olympic“ kazino kailį?“ – retoriškai paklausė V.Makejevas.
Ilga kaip Antrasis Pasaulinis karas byla
Taigi iš šalies, atrodytų, elementari mokesčių byla tapo sunkiau įveikiama, nei fašistai per Antrąjį Pasaulinį karą.
„Per visą tą laiką tyrėjų pasikeitė labai daug – jie periodiškai išeidavo iš darbo FNTT, išeidavo į dekretą, sugrįždavo iš dekreto, gimė vaikai… Pats tyrimas truko ilgiau, nei tęsėsi Antrasis Pasaulinis karas. Tuomet per tą laikotarpį sugebėjo fašizmą nugalėti, Hitlerį nugalėti, o čia… Na, niekaip nepavyksta baigti tos bylos, nors tu ką!“ – stebisi V.Makejevas.
Ir kai vienintelis prokuroro įrodymas – vaizdo įrašas, kad V.Makejevas su kitais vyrais prieina prie kasos ir keičia žetonus į pinigus, – Teismo ekspertizės instituto buvo pripažintas kaip netinkamas įrodymas, prokuroras, tai išgirdęs, iš karto atsistojo ir pareiškė: „Noriu pakeisti kaltinamą į sunkesnį“.
Dabar prokuroro pasiūlytas straipsnis jau nenumato piniginės baudos, lygtinės bausmės – minimali bausmė yra treji metai laisvės atėmimo“, – sako V.Makejevas.
„Už ką?“ – pasitikslinu.
„Už tariamą nusikalstamą grupuotę“, – atsako lošėjas. Jis nesupratęs bandė paklausti prokuroro: „Jeigu mes esame nusikalstama grupuotė, tai kur prapuolė antra gaujos dalis – iš „Olympic“ kazino?“
„O prokuroras man atsakė: „Dėl jų nebuvo tokio nurodymo“, – pasakoja V.Makejevas.
„Aš tokio prokuroro atsakymo nesupratau, todėl paklausiau: „Tai jūs, matydamas pažeidimus, kaip prokuroras dar turite gauti nurodymą, kad patrauktumėte juos atsakomybėn?“ „Šito aš nekomentuosiu“, – atsakė man prokuroras.
Taigi aš dar kartą pakartosiu tai, ką ir teisme ne kartą sakiau: mes gyvename baisioje korumpuotoje valstybėje, kur išleidžiami didžiuliai pinigai aukštų pareigūnų papirkimui, turint tik vieną tikslą – kad organizacija, kuri valstybei nesumokėjo milijonų mokesčių, išliktų „švari“, o atpirkimo ožiais būtų padaryti lošėjai“, – sako V.Makejevas.
Kaltinamųjų suole – ir žmona
„Prieš trejus metus kartą prokurorui pasakiau: „Jūs turbūt dar galite patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir mano žmoną? Mes dar turime du vaikus – ir vaikus? Dar turime ir šunį – galite patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir mūsų šunį, nes teoriškai jūs turbūt ir mūsų šunį galite kuo nors apkaltinti?“
Jis, žiūrėdamas man į akis, labai ramiai pasakė: „Jeigu jūs neįvykdysite mano sąlygų ir nepasirašysite to, kuo aš jus kaltinu, mes ir jūsų žmoną už ką nors patrauksime baudžiamojon atsakomybėn“.
Ir, įsivaizduokite, koks man buvo šokas, kai po trijų metų trukusio tyrimo staiga ir mano žmonai pateikiami tokie patys įtarimai!“ – pasakoja V.Makejevas.
„Ji taip pat buvo lošėja?“ – paklausiu.
„Ne, ji tik retkarčiais mane palydėdavo į kazino. Tačiau to užteko, kad ir jai būtų pateikti tie patys kaltinimai ir kad ji būtų padaryta „gaujos nare“!
Kai aš paklausiau, kokiu pagrindu, man atsakė: „Ji – jūsų žmona“. Ir viskas – ji teisiama kartu su manimi. Nė vieno liudininko prieš ją, nė vieno įrodymo. Bet ir jai gresia tas pats BK straipsnis – nuo trijų iki aštuonių metų nelaisvės…
Aš labai puikiai suprantu, kad, deja, pinigai pas mus labai daug ką reiškia. Taip jau yra. Bet aš įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau aš išvysiu prokurorą kaltinamųjų suole. Nes jeigu jis galvoja, kad galima eiti į kompromisą su sąžine ir, vykdant užsakovo užsakymą, penkis žmones pabandyti uždaryti į kalėjimą, tai anksčiau ar vėliau atpildas ateis“, – įsitikinęs V.Makejevas.
Ne byla, o gėda
Ir kuo galiausiai visa ši istorija baigėsi?
„FNTT pareigūnas Petrauskas, kuris kuravo šitą tyrimą, ir FNTT tyrėjas Lubauskas, kuris buvo šitos bylos pirmasis tyrėjas, praėjus pusei metų nuo tyrimo pradžios iš FNTT dingo. Kita tyrėja į bet kokį mano klausimą atsakydavo: „Oi, Valerijau, neuždavinėkite man klausimų, kodėl tai vyksta. Aš greitai išeisiu į dekretą ir aš galvoju tik apie viena – kad šitas purvas neatsilieptų mano vaikeliui“. O paskutinė tyrėja, iškvietusi mane su žmona, pažiūrėjo į mus ir pasakė: „Be abejonės, prokuratūra mus spaudžia – prokuratūra privalo parodyti rezultatą, ką ji darė visus tuos keturis metus. Kur kaltinamieji? Kur rezultatas? Man gėda už kiekvieną šitos baudžiamosios bylos eilutę“.
Aš jos paklausiau: „Jūs esate tyrėja, nejaugi jūs negalite prokurorui pasakyti, „kad šita baudžiamoji byla suklastota? Kad bandome išgelbėti nusikaltėlių gaują ir pakišti nekaltus asmenis“?“ Ir jinai pasakė stebuklingą frazę: „Kai aš atėjau dirbti, aš irgi taip maniau – kad sodinsiu nusikaltėlius, o nekalti vaikščios laisvėje. Ir labai greitai man leido suprasti, ką aš privalau daryti“.
O per tą laiką, kol vyko šis tyrimas, nuo 2005 metų pasikeitė beveik visi „Olympic“ kazino darbuotojai. Visus tyliai pakeitė: kas išėjo, su kuo susitarė… O dabartiniai šituo klausimu nieko negali pasakyti. Tiesa, kai kas dar liko – tai dabartinis „Olympic“ kazino generalinis direktorius, kuris 2005 m. buvo generalinio direktoriaus pavaduotoju finansams ir žino viską. Bet jo niekada nekvietė nei prokuratūra, nei FNTT…“, – kaip teisėsauga gelbėjo „Olympic“ kazino kailį, atskleidė V.Makejevas.
Beje, dabartinis „Olympic“ kazino generalinis direktorius S.Petravičius, „Karšto komentaro“ duomenimis, taip pat netrukus dings iš Lietuvos – jį „Olympic“ kazino generalinė vadovybė rengiasi išsiųsti vadovauti „Olympic“ kazino tinklui Baltarusijoje. Taigi, paskutinis svarbus liudytojas išsiunčiamas iš Lietuvos.
„O kaip kazino vadovė Laimė Noreikienė?“ – pasiteirauju. Apie ją „Karštas komentaras“ ne kartą rašė – ji Liberalų ir centro sąjungos sąraše, kaip „Olympic“ kazino Vilniaus salono vadovė, bandė patekti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą…
„Iš pradžių ją pakvietė į apklausą, po to, aišku, ją pamiršo, – turbūt taip reikėjo. Ir tuomet ji išvyko į Ameriką… Ir aš tikrai nemanau, kad ji skubės sugrįžti į Lietuvą…“, – sako V.Makejevas. Ir staiga kažką prisimena labai svarbaus: „Tiesa, ji telefonu patvirtino mano žodžius „Lietuvos ryto“ televizijai, kuri apie šitą istoriją parodė vienintelį reportažą. Kai buvo filmuojama, aš paskambinau Laimei – ji tada dar buvo Vilniuje (žurnalistai įjungė garsiakalbį ir viską įrašė, ir tai buvo parodyta per televiziją) ir paklausiau: „Laime, gal jūs ateisite į teismą ir papasakosite, kaip iš tiesų viskas buvo? Kokia buvo situacija? Kuo dėti čia mes, kurie savo pinigus pralošėme?“, ji atsakė: „Valerijau, atleisk, aš iki šiandien meldžiuosi, kad man pavyko iš tos gaujos, iš to purvo ištrūkti, ir man šitame gyvenime daugiau nieko nereikia“.
O prokuroras tvirtina, kad neturi pagrindo, apklausti kazino darbuotojų…
„Tai jūs galvojate, kad prokuroras „nupirktas“?“ – paklausiu.
„Aš negaliu sakyti, kad Motiejūnas ima kyšius. Tokių įrodymų aš neturiu. Bet šitoje istorijoje yra tiktai du variantai: arba prokuroras yra neprofesionalas ir visiškai nesupranta, ką jis daro, arba čia kvepia labai rimtu terminu, kuris vadinasi korupcija“, – išsako savo nuomonę V.Makejevas.
Viltis – Prezidentė
„Kai vyko Lietuvos prezidento rinkimai, Dalios Grybauskaitės vienas iš priešrinkiminės programos punktų buvo kova su korupcija. Tai šiandien aš manau, kad reikėtų pradėti nuo „Olympic“ byla – nes „Olympic“ tai yra didžiulis valstybę apraizgęs aštuonkojis“, – sako V.Makejevas.
Jis įsitikinęs, kad Prezidentė ir dabartinė valdančioji Seimo dauguma galėtų šitą korupcijos aštuonkojį sugriauti.
„Tos partijos ir tie politikai, kurie jį dengė, per praėjusius Seimo rinkimus į Seimą, laimei, nepateko – jie rinkimus pralaimėjo. Iš tiesų laimei.
Kiek aš žinau, dabartinė valdančioji koalicija nėra susipynusi su „Olympic“ kazino. Bent jau vedančiosios šitos koalicijos jėgos. Ir tai suteikia viltį, kad šita Vyriausybė ir Prezidentė nepabijos galų gale šito aštuonkojo , kuris aprėpęs labai daug ką, čiuptuvus nukirsti. Nes visi „Olympic“ kazino globėjai liko už Seimo borto. Arba geriausiu atveju opozicijoje Seime“, – sako V.Makejevas.
Kaip vieną iš pagrindinių vadinamų „Olympic“ kazino globėjų V.Makejevas įvardina Artūrą Paulauską.
„Šią pavardę mini visi kazino lošėjai – tai „Olympic“ kazino ne paslaptis“, – sako senas „Olympic“ kazino klientas.
„Dar daugiau – „Olympic“ kazino pačioje pradžioje, kai kūrė schemą, kaip dirbs, pradėjo pervedinėti pinigus į Almos Adamkienės fondą. Paskui prezidentui Valdui Adamkui buvo išduota VIP kliento „briliantinė“ kortelė… Sakykite, o dar kokioje nors šalyje tai galėtų būti?“ – klausia V.Makejevas.
Čia aš prisiminiau savo kelionę praėjusią žiemą į Briuselį. Ten, žurnalistų ir leidėjų konferencijoje, man papasakojus apie korupciją Lietuvoje, Europos Komisijos atstovams tada mūsų šalis atrodė tarsi Birma…
Ir pagal tai, kas vyksta Lietuvoje, galima drąsiai pasakyti, kad: taip, pagal korupcijos lygį esame tikrų tikriausia Birma, nes…
„Turbūt esu naivus, tačiau galvoju, kad kaltieji bei tie, kurie dengė „Olympic“ kazino, įskaitant prokuratūrą, vieną dieną atsisės į teisiamųjų suolą. Nes tai, esu įsitikinęs, yra nusikaltimas ne vien prieš mane – tai nusikaltimas prieš valstybę: yra atimama iš žmonių viltis rasti teisingumą, ir Lietuva paverčiama Afrikos valstybe, kurioje neegzistuoja įstatymai – egzistuoja vien tik pinigai, kurie viską ir sprendžia“, – įsitikinęs V.Makejevas.
Kur ieškoti „juodų“ „Olympic“ kazino pinigų?
Lošėjas stebisi, kodėl šiandien niekas nesidomi, kur iš „Olympic“ kazino dingo dešimtys milijonų?
„Teismas oficialiai užklausė „Olympic“ kazino, ar 2004-2005 metais nors vienam asmeniui buvo išrašyta sąskaita-faktūra už sumos, didesnės nei 3500 Lt, pinigų įnešimą.
„Olympic“ kazino atsakė, kad nė vienam PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta.
Jūs įsivaizduojate? Nė vienas lošėjas 2004-2005 neįnešė į kazino kasą sumos, didesnės negu 3500 Lt! Du metus kazino vien tiktai išmokėdavo laimėjimus!
Didesnės nesąmonės sumąstyti tikriausiai jau negalima. Nes tai tie metai, kai apyvarta buvo milijoninė – apie tai žino ir buvęs „Olympic“ kazino apsaugos vadovas. O kazino aiškina, kad nė vienas lošėjas neįnešė į kasą sumos, didesnės negu 3500 Lt. Atseit kazino iš lošėjų daugiau, negu 3500 Lt, nepriimdavo! O štai laimėjimai buvo dideli… Kazino, suprantat, vos ne labdara užsiiminėdavo… „Man reikia 100 tūkstančių“ – „Prašome į kasą“… Tiesiog tu magiškai juos paveiki, ir jie tau išmoka 100 tūkstančių ar kiek nori…
Pagal prokurorą reikia suprasti, kad būtent taip viskas ir buvo“, – ironizuoja prokuratūros atliktą tyrimą V.Makejevas.
„O kaip ne pagal prokurorą?“ – paprašau šitą aferą paaiškinti smulkiau.
„Pagal įstatymą, „Olympic“ kazino privalėjo įrašyti į žurnalą kiekvieną, kuris kasoje keitėsi didesnę sumą, negu 3500 Lt. O ką jie darė?
Jie paėmė, pavyzdžiui, iš lošėjų 50 tūkstančių litų, ir į kasą mušė sumas, neviršijančias 3500 Lt. Ir lošėjams duodavo tokią eilę čekių : 3500 Lt, 3500 Lt, 3500 Lt, 3500 Lt… Ir tada, pagal įstatymą, jie jau neturėjo įrašyti į kasos žurnalą, kad gauta, pvz., 50 tūkstančių.
Lygiai taip pat kasininkė išmušdavo čekius ir atsiimant laimėtus pinigus – lošėjas gaudavo eilę čekių: 3500 Lt, 3500 Lt, 3500 Lt… Ir tokiu būdu vėl neįrašydavo lošėjo į žurnalą“, – „Olympic“ kazino vykusias finansines machinacijas atskleidė V.Makejevas.
„Taip viskas ir buvo?“ – pasitikslinu.
„Taip. Ir būtent tokiu būdu pinigai pavirsdavo „juodais“, kuriuos ramiai būdavo galima išvežti šeimininkams“, – atsako „deimantinis“ „Olympic“ kazino klientas.
„O jei „Olympic“ būtų rodęs didesnes įneštas sumas, negu 3500 Lt, kazino nuo tų sumų būtų turėjęs mokėti mokesčius valstybei?“
„Taip. Todėl ir atėjo oficialus atsakymas į teismą iš „Olympic“ kazino, kur rašoma, kad 2004-2005 metais nebuvo nė vieno lošėjo, kuris būtų išleidęs daugiau, negu 3500 Lt. Realybėje sumos į kasą būdavo mokamos daug kartų didesnės.
Taigi, faktų pakanka bet kokiai prokuratūrai, kad nedelsiant būtų pradėtas tyrimas‘, – teigia V.Makejevas.
„Pradėti tyrimą prieš „Olympic“ kazino?“
„Žinoma. Juk visi lošėjai – gyvi ir sveiki. Jie visi gali būti liudytojais. Tačiau prokuroras Egidijus Motiejūnas sako: „Man nebuvo tokio nurodymo“.
O kas, atleiskit, jam turi nurodyti? Dalia Grybauskaitė? Andrius Kubilius? Šito aš nesuprantu. Nes, mano supratimu, prokuratūra neturi laukti nurodymo – jei nusižengta įstatymui, turi būti pradėtas tyrimas“, – sako V.Makejevas.
„Beje, kazino žurnaluose nėra įrašų, kad aš įnešdavau pinigus. Dėl to, pasirodo, kaltas taip pat aš. Pagal prokuratūros logiką, žmogus, atėjęs į kazino, pirmiausia, pasirodo, turi nueiti į buhalteriją, paprašyti visų dokumentų – žurnalų, sąskaitų, prakontroliuoti (įsivaizduojate?), kad kazino jo pinigų nepavogtų, o įrašytų į žurnalą, paskui nueiti į kasą ir patikrinti, kaip dirba kasos aparatas. Nes dabar prokuroras sako: „O kuo čia dėti mes? Juk kasos čekiuose tai nėra jūsų pavardės?“ Tokio absurdo gyvenime nemačiau“, – teigia lošėjas.
Galėjo sumokėti kyšį
„Tai gal ir jūs galėjote už pinigus viską susitvarkyti, kadangi žinote, kur mes gyvename?“ – paklausiu V.Makejevo.
„Taip, mano advokatai man sakė: „Valerijau, sumokam 50 tūkstančių, ir tavo byla taps nuliu“, tik neviešinsiu dabar pavardės…“, – prisipažįsta V.Makejevas.
„Prokurorui?“ – aš smalsi.
„Ne, vienos įstaigos vadovui, pavardės neminėsiu, bet, jeigu išspausdinsite, visi supras, apie ką kalbama – jis kyšius ima tik pirtyje…“ – prasitaria lošėjas.
„Kaip tai pirtyje?“ – pasitikslinu.
„Paprastai, pirtyje – kad asmuo neturėtų paslėpęs įrašymo įrangos…“ – V.Makejevo Lietuvoje jau niekas nestebina.
„50 tūkstančių?“
„Taip, sakė advokatai: „Duok 50 tūkstančių, ir tavo byla taps nuliu“.
„Ir ką jūs?“ – baisiai knieti sužinoti V.Makejevo atsakymą.
„O už ką aš turiu mokėti? Aš jokio nusikaltimo nepadariau. Jei „Olympic“ kazino prisidirbo, „Olympic“ kazino ir „sodinkite“. Kuo čia dėtas aš?“ – atsakė V.Makejevas.
„Tai to kyšio nesumokėjote?“ – neatlyžtu.
„Mes juk ne milijonierių šeima! Aišku, kad ne.“
„Ir ką tada advokatas?“
„Pasakė: „Na, žiūrėk, nes viskas gali tęstis metų metus…“ Taip ir atsitiko – procesas jau penkti metai eina…“
„Tai šiandien turbūt jau gailitės, kad nesumokėjote tam, kuris kyšius ima tik pirtyje, 50 tūkstančių litų?“ – klausiu V.Makejevo.
„Aš mačiau kalėjime vieną žmogų, kuris ten sėdėjo daugiau nei metus be teismo. Man susidarė padoraus žmogaus įspūdis. Į kalėjimą pateko pirmą kartą. Jis net advokato neturėjo, nors buvo gana pasiturintis. Jis man pasakė: „Žinai, Valerijau, ką aš supratau? Jeigu aš pasisamdysiu advokatą, jam reikia mokėti pinigus. Paskui reikės mokėti policijai kyšius. Visiems reikės duoti pinigų. O dabar? Net jeigu ir nuteis, išeisiu po metų. Tačiau niekam nieko nebūsiu davęs. Aš turiu šeimą, vaikus, anūkų…“
Žinot, ir dabar, kai aš atsuku „juostą“ atgal, man atrodo, kad man nereikėjo nieko bandyti įrodyti, o paprastai pasakyti: „Norite „sodinti“? „Sodinkite“. Ir niekam nemokėti. Būtų nuteisę? Ir ką – prieš dvejus metus jau būčiau išėjęs. Nei nervai būtų sugadinti, nei sveikata, nei žmonos sveikata, nei mamos sveikata – kuri sirgo vėžiu ir dėl mano bylos turėjo didžiulį psichinį sukrėtimą – dabar serga Alzhaimerio liga, ir kurią reikia prižiūrėti…
O dabar… Dabar reikia eiti iki galo. Nes tai yra tokia situacija, kurioje kelio atgal nėra. Tai ne vien kas dvi savaites vykstantys teismo posėdžiai, į kuriuos eini ir nežinai, „pasodins“ dabar tave, ar dar ne?
Yra dar vienas labai didelis pavojus – tie žmonės iš „Olympic“ kazino, kurie visas tas machinacijas darė, yra labai turtingi žmonės. Ką jiems reiškia nušauti tą patį Makejevą? Aš labai gerai prisimenu, kas buvo „Olympic“ kazino buvusiam apsaugos vadovui – jam atvirai grasino susidoroti. Jis tada buvo priverstas rašyti pareiškimą į policiją ir t.t. Tie žmonės – tai banditai. Tikrų tikriausi banditai“, – galiausiai priežastį, kodėl ryžosi viską atvirai papasakoti „Karštam komentarui“, atskleidė V.Makejevas.
„O jums grasino?“
„Jie pasuko kitu keliu. Jie man pasakė: „Valerijau, tu svarbiausia nieko nekalbėk prieš „Olympic“ kazino – mes tau padengsime visas išlaidas, visus mokesčius, kuriuos tu sumokėjai valstybei, visas tavo išlaidas advokatams“ ir t.t.“, – prisipažino „Olympic“ kazino byloje atpirkimo ožiu tapęs lošėjas.
„Jie jums žadėjo?“
„Taip.“
„Kas?“
„Visi. Iš pradžių atvažiavo šeimininkai iš Estijos. Paskui – generalinis direktorius Lietuvoje. Bet tuo metu aš jau buvau pakankamai protiškai sustiprėjęs ir todėl visus tuos pokalbius įrašiau“, – meta kozirį ant korumpuotos Lietuvos teisėsaugos stalo Valerijus Makejevas.
„Tai leidžiame „Karšto komentaro“ skaitytojams su tais įrašais susipažinti?“
„Be jokios abejonės!” – Valerijaus Makejevo veidą pirmą kartą per visą mūsų pokalbį nušviečia didžiulė šypsena.
Laukite tęsinio
„Karštas komentaras” Nr.19, 2009 m. rugsėjo 18 – spalio 2 d.
