Arba Ramūnas Karbauskis – Artūro Paulausko Trojos arklys į Prezidento rinkimus?
Giedrė Gorienė
Istorija,
kurią papasakojo į “Karšto komentaro” redakciją atėjęs buvęs AB
“Jonavos grūdai” komercijos direktorius Vladislovas Vatėnas, tiesą
sakant, nenustebino. Įmonė specialiai varoma į bankrotą, siekiant ją
kuo pigiau privatizuoti? Nieko naujo. Nes pas mus, Lietuvoje, taip jau
įprasta – prieš privatizuojant kokį nors objektą, reikia jį į kuo
didesnius nuostolius “įvaryti”, kiek įmanoma daugiau pinigų iš jo
išplauti. O paskui, pavyzdžiui, kaip kokį “Lietuvos kurą” galima ir už
vieną litą parduoti – atseit velkasi skolų “uodegos”.
Tuo
tarpu šioje istorijoje naujiena vis dėlto yra: atsirado, įsivaizduokit,
valstybinėje įmonėje toks komercijos direktorius, kuris už 3 tūkst. JAV
dolerių sau į kišenę nesutiko sukčiams grūdų už kelis milijonus litų
pakrauti, žinodamas, kad įmonė tų pinigų taip niekada ir neatgaus.
Finalas?
Logiškas, sakyčiau: nesutikęs pinigų iš AB “Jonavos grūdai” kartu su
aferistais plauti, šios įmonės komercijos direktorius V.Vatėnas iš
pareigų net su didžiausiu trenksmu buvo atleistas – “etatų mažinimas”.
Vienoj vieno etato – “komercijos direktoriaus”, įsteigiant du – gamybos
ir sandėlių vadovo bei pardavimo vadybininko.
Argi tai iš tiesų nenuostabu?
Kai valdė konservatoriai
Kaip
buvo valdoma AB “Jonavos grūdai” iki į valdžią ateinant konservatoriams
(1996 m.), redakcija duomenų neturi. Tuo tarpu jau konservatorių
valdymo laikais – tiek premjeraujant Gediminui Vagnoriui, tiek ir
dabartiniam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, AB “Jonavos
grūdai” sudarytos įmonės vadovų sutartys su “berniukų” firmomis byloja:
iš bendrovės buvo išplauta keliolika milijonų litų.
Schema,
kaip rodo dokumentai, veikė labai paprastai: UAB “Panora” direktorius
Olegas Lozoraitis Lenkijoje registruotos “Inter business” įmonės vardu
perka iš AB “Jonavos grūdai” grūdus, įsipareigodamas už juos apmokėti
vienos dienos banko dienos laikotarpyje, kroviniui patekus į
Kaliningrado srities Mamonovo muitinę; grūdai pakraunami, išvyksta iš
Lietuvos, o pinigai už grūdus – nepervedami.
Po
kurio laiko grūdai pagal tokią pačią schemą pakraunami jau ofšorinės
firmos “Ordinance Investments Corp.” vardu, ir AB “Jonavos grūdai” vėl
negauna už grūdus nė vieno JAV dolerio…
Ir
taip – pasaka be pabaigos. Pirkėjų skolos įmonei didėja, galiausiai jos
„nurašomos“ kaip beviltiškos, ir per 10 metų nei FNTT, nei STT, gavę
skundus apie AB „Jonavos grūdai“ plaunamus pinigus, net nematė reikalo
dėl to pradėti ikiteisminio tyrimo. Ką ten „kažkokie“ milijonai?!…
“Kai
atėjau dirbti į AB “Jonavos grūdai” 1999 metais, iš bendrovės buvo
iššvaistyta 16 milijonų litų. Vien tik mokesčių buvo nesumokėta 4
milijonai litų”, – Vladislovo Vatėno veide pasirodo tokia ironiška,
ironiška šypsena: štai kaip buvo valdoma valstybė.
Tačiau,
pasikeitus valdžiai, t.y. konservatorius pakeitus socialdemokratams,
požiūris į valstybinių įmonių valdymą nelabai ir pasikeitė.
Nauja sukčiavimo schema
Jei
valdant konservatoriams buvo įprasta plauti pinigus per „ofšorkes“, tai
į valdžią atėjus socialdemokratams įmonėje prasidėjo niekam
nereikalingos “rekonstrukcijos”. Bet apie tai – kiek vėliau. Nes 2000
metais tie patys aferistai pamanė, kad 1998 metais darytas aferas su
grūdais (grūdais pakraunami, išvežami, bet už juos bendrovei
neatsiskaitoma) būtų galima pakartoti, tik, atėjus dirbti „naujam
veidui“, t.y. V.Vatėnui, grūdų pirkimo schemą šiek tiek pakoregavo.
Atėjęs
asmuo su vogtu pasu ir padirbta nuotrauka V.Vatėnui į kišenę įkišo 3
tūkst. JAV dolerių ir pareiškė perkąs 1000 tonų kviečių. Ir atstovavo
jis, be abejonės, „ofšorinei“ kompanijai. Aferistai pareiškė apmokėsią
iš anksto už vagonų užsakymą, savaitės prastovą ir grūdų iškrovimą, jei
dėl kažkokių nenumatytų aplinkybių jiems tektų šito sandėrio
atsisakyti.
„Aš iš karto supratau, kad čia apgaulė“, – „Karštam komentarui“ sakė V.Vatėnas.
Pasirodo,
vyrukai buvo sugalvoję puikią aferą: jie sumoka įmonei už grūdų
pakrovimą, savaitės prastovą ir iškrovimą, nes iš tiesų jie tų grūdų nė
nemanė pirkti.
„Jie buvo suradę tam pačiam
kiekiui grūdų net tris pirkėjus, kuriems pasiūlė kur kas mažesnę, nei
gamyklos kainą“, – naują sukčiavimo schemą atskleidė V.Vatėnas, kuriam
įtarimų sukėlė tai, kad pirkėjai norėjo grūdus iš įmonės pirkti po 120
JAV dolerių už toną, o parduoti po … 85 JAV dolerių už toną.
„Kas
gi taip daro? Tai koks čia biznis? Nėra klausimų, kad čia afera“, –
nusprendė V.Vatėnas ir grūdus minėtiems aferistams parduoti atsisakė.
„Įsivaizduokite,
mes pakrauname tūkstantį tonų kviečių. Jie paskambina į tris skirtingas
įmones ir sako: kviečiai jau pakrauti, perveskite pinigus į mūsų
nurodytą įmonės (ofšorinės) sąskaitą. Grūdų pirkėjai pasiskambina mums
į gamyklą ir čia jiems patvirtina, kad taip, grūdai jau pakrauti.
Tuomet jie perveda pinigus aferistams į jų nurodytą ofšorinės firmos
sąskaitą, mes, nesulaukę pinigų už produkciją, grūdus išsikrauname, o
tie sukčiai uždirba pusę milijono“, – dar vieną sukčiavimo schemą
atskleidė V.Vatėnas.
Tačiau norint šitokiu
nešvariu būdu užsidirbti pinigų, reikia dirbti išvien su AB „Jonavos
grūdai“ vadovybe. Deje, V.Vatėnas tokiai aferai „nepasirašė“. Jis
iškvietė pareigūnus ir sukčiai buvo sulaikyti. Tik teismas į kišenę
V.Vatėnui įkištus 3 tūkst. JAV dolerių traktavo ne kaip aferistų kyšį,
bet kaip „išankstinį apmokėjimą už grūdų pakrovimą“. Nors Lietuvoje
draudžiama atsiskaityti užsienio valiuta, o įmonėse – ypač valstybinėse
– visi gryni pinigai yra įnešami į įmonės kasą, o ne įkišami įmonės
vadovui vokelyje į kišenę. Taigi aferistai buvo nuteisti tik dėl
antspaudo suklastojimo…
Beje, ponas
Vatėnai, kas tie gudručiai? Gal reikėtų įvardinti visuomenei šituos
piliečius, kad ir kiti grūdų pardavėjai būtų budresni?
„Ofšorinės
firmos direktoriaus vaidmenį suvaidino pilietis, prieš dvi savaites
išėjęs iš kalėjimo, su vogtu pasu ir priklijuota nuotrauka. O derybas
su manimi vedė ir tris tūkstančius dolerių į kišenę man įdėjo p.
Burneika – tas pats pilietis, kuris 1998 metais iš mūsų elevatoriaus
išvežė keturis tūkstančius tonų kviečių, už kuriuos taip ir nebuvo
atsiskaityta“, – atskleidė pagrindinius veikiamuosius asmenis
V.Vatėnas.
Buvęs AB „Jonavos grūdai“
komercijos direktorius įsitikinęs – būtų veikęs jis su šitais vyrukais
ir įmonės bei Žemės ūkio ministerijos tam tikrais atstovais išvien, tai
ir šiandien tebedirbtų įmonės komercijos direktoriumi. O dabar…
Sąžiningi – nereikalingi
Iki
2004 metų AB “Jonavos grūdai” komercijos direktoriui V.Vatėnui pavyko
išvesti įmonę iš minuso, kuris buvo atsiradęs dėl aferų, parduodant
grūdus sukčiams, ir 2004 metais bendrovė po ilgos pertraukos pagaliau
gavo 2 mln. litų pelną, iš kurio net 1 mln. 370 154 Lt buvo skirti
abejotinoms skoloms padengti.
Jei taip
„puikiai“ būtų dirbusi privati įmonė, tai šitaip dirbančios įmonės
vadovas – šiuo atveju F.Konošenko – jau seniai būtų iš bendrovės
išspirtas. Tuo tarpu valstybinėje įmonėje toks vadovavimas –
privalumas.
„Kai buvo parduotas pirmas
sąstatas – du tūkstančiai tonų grūdų „Inter Business“ (atstovas Olegas
Lozoraitis – KK), pagal sutartį, negavus pinigų už grūdus, krovinys
turėjo būti stabdomas. Tuo tarpu krovinys ne tik kad nebuvo
sustabdytas, bet dar buvo išsiųstas ir antras dviejų tūkstančių tonų
sąstatas. Ir vėl be apmokėjimo. O grūdai elevatoriuje atkraunami tik
išleidus potvarkį. Ir šitą potvarkį pasirašė generalinis direktorius
F.Konošenko“, – AB „Jonavos grūdų“ kuluarus atskleidė V.Vatėnas.
Kadangi
tie patys sukčiai V.Vatėnui buvo įkišę į kišenę 3 tūkst. JAV dolerių
(„3 JAV dol. už vieną toną, t.y. 3 tūkst. JAV dol. už tūkstantį tonų“,
– paaiškino buvęs komercijos direktorius), o čia pagal generalinio
direktoriaus potvarkį „už ačiū“ buvo atkrauta 4 tūkst. tonų…
Ne,
12 tūkst. JAV dolerių generaliniam direktoriui F.Konošenko tikrai
niekas į kišenę neįkišo. Ir iš bendrovės tų aferistų „nuneštų“ 1,6 mln.
litų generalinis direktorius irgi jokios savo dalies negalėjo negauti
ir negavo… Tiesiog neatsiskaitė vyrukai, įmonė „nurašė“ „nuneštus“
milijonus kaip abejotinas skolas ir tiek…
AB
„Jonavos grūdai“ taip pat visiškai nepiktybiškai, matydami, kad UAB
„Vevelija“ vengia atsiskaityti už ruginius miltus ir pinigų iš
bendrovės reikia ieškoti per teismus ir antstolius, vis tiek pardavė
bendrovei miltų už 48 947 Lt. Teismas, aišku, priteisė UAB „Vevelija“
48 947 Lt skolą` ir 2 545 Lt delspinigių AB „Jonavos grūdai“ naudai,
tačiau šitų pinigų įmonė taip ir neatgavo – UAB „Vevelija“ ėmė ir
subankrutavo.
„Taigi, ten dirbdamas, aš
nuolat turėjau su įmonės vadovybe kovoti dėl tokių dalykų“, – „Karštam
komentarui“ sakė V.Vatėnas. Štai, pvz., kad ir TOO „Kadat“ – net trejus
metus suko 1,2 milijonų litų…
Tačiau
paskutinis komercijos direktoriaus V.Vatėno kantrybės lašas trūko 2005
metų birželį, kuomet, likus iki grūdų priėmimo vos keliems mėnesiams,
buvo pradėti grūdų priėmimo mazgo rekonstrukcijos darbai. „Taip buvo
sužlugdytas grūdų priėmimas“, – neūkišką valstybinės įmonės „Jonavos
grūdai“ vadovų darbą atskleidė V.Vatėnas.
Kaip dirba „Jonavos grūdų“ vadovybė
Taigi,
grūdų priėmimas „Jonavos grūduose“ prasideda rugpjūtį, o įmonės
vadovybė nusprendžia birželį pradėti grūdų priėmimo mazgo
rekonstrukciją. „Be leidimo, be projekto“, – sako V.Vatėnas. Nes per
griovimus ir statybas galima gražaus pinigėlio užsidirbti.
„Skubos
naudą velnias gaudo“, – sako liaudies išmintis, todėl bendrovė grūdus
pradeda priiminėti pavėluotai. Ant vienos duobės – rugpjūčio 16 d., ant
kitos – rugpjūčio 22 d. Ir tai su sąlyga, jei nelis lietus.
Pradėjusios
grūdų priėmimo mazgo ardymo darbus, įmonės protingosios galvos
nusprendė, kad dar reikia padaryti ir grūdų valymo rekonstrukciją.
Paprastai kalbant, kad grūdai ne tik keliautų elevatoriumi, bet tuo
pačiu, kad dar būtų ir išvalomi.
Taigi, tarė ir padarė.
„Tačiau
po grūdų valymo rekonstrukcijos nė viena tona grūdų taip ir nebuvo
išvalyta. Nes 80 proc. grūdų, užuot nueidavę į aruodą, nueidavo į
šiukšles. O šiukšlės turi eiti į šiukšles, o grūdai – į aruodą. Štai
jums ir kompetencija“, – liūdnai palinguoja galva V.Vatėnas.
O
aš kažkodėl imu ir šioje vietoje prisimenu mūsų kaimyninės valstybės
vadovą. Na, tą paskutinį Europos diktatorių Aleksandrą Lukašenką.
Aišku, rizikuoju vėl būti apšaukta kokia nors Baltarusijos agente ir
panašiai, bet… Va, padirbtų štai šitaip „Jonavos grūdų“ generalinis
direktorius F.Konošenko ten, Baltarusijoje, tai jau kitą dieną
mėgautųsi Baltarusijos kalėjimo grotomis už padarytą žalą valstybei. O
čia…
„Neūkiškumas. Visiškai neūkiškas
požiūris į darbą valstybės sektoriuje. Ir niekas už tai neatsako“, –
sako Vladislovas Vatėnas ir toliau beria pavyzdžius.
Štai
Kėdainiuose yra priimama 60 tūkstančių tonų grūdų, o ten yra 5 grūdų
priėmimo duobės. Tuo tarpu „Jonavos grūduose“ priimama 115 tūkstančių
tonų grūdų, tačiau ten yra tik 2 grūdų priėmimo duobės. Kur logika?
Kur pažvelgsi – neūkiškumas
„Po
grūdų, atseit valymo, rekonstrukcijos grūdai į aruodą lekia 10 metrų
aukščiau. Jie vis tiek nėra valomi, o energijos papildomai reikia kur
kas daugiau“, – apie „protingų“ sprendimų pasekmes pasakoja V.Vatėnas.
Dar
vienas „Jonavos grūdų“ punktas yra Ukmergėje. Ten į rekonstrukciją
sukišta irgi ne vienas milijonas litų. Ir tai, V.Vatėno nuomone, yra
absoliuti afera.
„Ukmergės punktas talpino
iki 6 tūkstančių tonų grūdų, ir metai iš metų šis punktas dirbo
gaudamas vos minimalų pelną – kadangi ten nėra geležinkelio atšakos.
Punktas – miesto centre. Investavus beveik septynis milijonus litų ir
padidinus jo talpas iki 10 tūkstančių tonų, padidėjo ir jo
eksploatacijos kaštai, ir ši investicija atsipirks tik per 50 metų“, –
apie neūkiškai naudojamas lėšas pasakojo V.Vatėnas.
„Jonavos
miltų malūnas, kruopų gamyba, kombinuotų pašarų gamyba – užkonservuoti,
o džiovykla DSP-50 (kuri prastovėjo 10 metų, o dirbo tik kelias
savaites (sudegė grūdai), – išardyta ir kažkur iškeliavo. Tai
pavyzdžiai, kur buvo iššvaistytos lėšos, nedavusios bendrovei jokios
naudos“, – sako buvęs komercijos direktorius ir atsidūsta.
Aukščiausiasis Teismas neteisėtą jo atleidimą pripažino teisėtu.
„Nieko
nuostabaus“, – pasakau V.Vatėnui ir pažvelgiu į Žemės ūkio ministerijos
vidaus audito išvadas. Jose Vidaus audito departamento direktoriaus
pavaduotojas Valdas Montvydas ir audito skyriaus vedėjas Juozas Badaras
taip pat rašo, kad „Jonavos grūduose“ viskas yra gerai. Na, „nurašytas“
vienas kitas milijonas į nuostolius, ir ką?…
Beje,
vienas dalykas tai tikrai yra „ne ką“: „Jonavos grūdai“ turi tiesiog
unikalius požeminius sandėlius, kuriuose būdavo sandėliuojamas maistas,
tačiau jau kuris laikas sandėliai – tušti.
„Kaip
jūs galvojate, kodėl niekas nesidomi, kas čia atsitiko, kad staiga
sandėliai pasidarė netinkami maisto produktų saugojimui?“ – retoriškai
paklausia V.Vatėnas. Aš, aišku, tik gūžteliu pečiais…
„Todėl,
kad ten buvo sandėliuojama 4 tūkstančiai tonų salietros. Ir šitie
požeminiai sandėliai dabar taip dvokia, kad neaišku kiek dar metų ten
nebus galima jokių maisto produktų sandėliuoti. Be to, tokio didelio
kiekio salietros sandėliavimas požeminiuose sandėliuose kėlė grėsmę
Jonavos miestui, kadangi salietra yra sprogstamoji medžiaga“, – sako
buvęs įmonės komercijos direktorius.
Atsimenate
tuos devynaukščių sprogimus Rusijoje? Taip, taip – po maišą salietros į
namo rūsį ir – bumpt! O čia… 4 tūkstančiai tonų salietros po Jonavos
miestu?… Įsivaizduojate, kokios pasekmės galėjo būti?
V.Vatėnas
giliai atsidūsta. O aš kažkodėl vėl pagalvoju apie tą patį diktatorių
iš kaimyninės valstybės. Va, ten pabandytų kas nors štai šitaip
valstybinėje įmonėje pavadovauti! O jeigu dar už valstybės pinigus ir į
kokią Kroatiją nuvažiuoti…
„2005 metų
gegužės mėnesį „Jonavos grūdų“ darbuotojai važiavo į ekskursiją, kuri
buvo 100 proc. apmokėta. Su darbuotojais kartu važiavo ir Žemės ūkio
ministerijos darbuotojai – stebėtojai Z.Gavinavičius su žmona ir
A.Domanskis su sūnumi“, – sako V.Vatėnas, kuris dėl šio fakto buvo
kreipęsis į FNTT.
Ir ką? Tyrimo metu buvo
nustatyta, kad 47 ekskursantai gavo pajamų 51 636 Lt, tačiau bendrovė
nepriskaitė ir nedeklaravo nuo šių pajamų gyventojų pajamų mokesčio 17
039 Lt bei įmokų socialinio draudimo fondui 17 356 Lt dydžio. Visa suma
51 636 Lt įrašyta į sąnaudas, kurios, apskaičiuojant 2005 metų pelno
mokestį, priskirtos neleidžiamiems atskaitymams.
Ir viskas…
Ir štai tokia dar viena visiškai nelinksma istorija iš „operos“, kaip ir kas tokie valdo mūsų valstybę.
Tačiau tai, kaip sakoma, – tik „pumpuriukai“…
Dar ne galas, dar ne pabaiga
Žemės
ūkio ministerijoje vienas valdininkas prasitarė, jog AB „Jonavos
grūdai“ – tai objektas, dėl kurio privatizavimo ir išsiskyrė Valstiečių
liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimieros Prunskienės ir buvusio jos
pavaduotojo Ramūno Karbauskio keliai.
„Kazimierai
Prunskienei tapus žemės ūkio ministre, prasidėjo didžiulis spaudimas,
kad AB „Jonavos grūdai“ būtų privatizuota. Ministrei nesutikus, Ramūnas
Karbauskis išėjo iš partijos, o dabar nori sugrįžti ją iš partijos
pirmininko posto išversti“, – KK sakė nenorėjęs būti įvardintas aukštas
pareigas ŽŪM einantis valdininkas.
Mat,
pasak jo, Ramūnas Karbauskis esą jau turįs įsigijęs „Jonavos grūdų“
akcijų. Todėl iki pilnos laimės trūksta labai nedaug – paimti įmonę į
savo rankas.
Tuo tarpu visame šitame
Kazimieros Prunskienės pastarųjų dienų paaštrėjusiame puolime iš Ramūno
Karbauskio pusės galima įžvelgti ir kelias povandenines politines
sroves.
Karšta versija: R.Karbauskis – Naujosios sąjungos Trojos arklys?
Artūro
Paulausko vadovaujamai Naujajai sąjungai per Seimo rinkimus patyrus
triuškinantį pralaimėjimą bei supratus, kad partijai vienai nepavyks
ateityje į valdžią daugiau patekti, imta ieškoti partijų, su kuriomis,
sudarius bendrą bloką ar net susijungus, būtų galima tiek Europos
Parlamento, tiek Prezidento rinkimams ruoštis.
Turbūt
daugelis jūsų prisimena žiniasklaidos pranešimą apie tai, kad Seimo
rinkimų naktį, spalio 12 d., Naujosios sąjungos atstovas Antanas
Valionis apsilankė pas Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskich.
„Apie ką gali kalbėtis socialliberalai su darbiečiais, jei
socialliberalai neperžengė 5 proc. rinkimų barjero ir į Seimą nepateko?
Taigi, apie koalicijas naujame Seime nekalbėjo tikrai“, – svarstė
dažnas A.Valionio naktinio vizito pas V.Uspaskichą tikslą.
Tuo
tarpu KK šaltinių iš NS duomenimis, socialliberalų tarpe yra siekiančių
sujungti Naująją sąjungą su Darbo partija ir, išprašius Viktorą
Uspaskichą iš politikos (mainais už baudžiamųjų bylų baigtį teisme ir
tolesnę ramybę), jungtinės Darbo partijos lyderio poste matyti Artūrą
Paulauską. Iš šito posto jis ir startuotų į Lietuvos Respublikos
prezidentus.
Tačiau Viktoras Uspaskichas,
sako, nelabai tokiems planams pritaria – vis tik pusantrų metų, ne savo
valia praleistų toli nuo Lietuvos…Todėl dar vienas Artūro Paulausko
išsigelbėjimas, pasak šaltinių, būtų susikooperavimas su Valstiečių
liaudininkų sąjunga.
Tačiau – šitos
partijos pirmininkė K.Prunskienė – stipri asmenybė, ji partijos
pirmininko posto jokiam Artūrui Paulauskui neužleis, o ir pati turi
ambicijų tapti Prezidente. Todėl, be jokios abejonės, K.Prunskienės
vietoje socialliberalams dabar labai naudinga būtų matyti Ramūną
Karbauskį. Jis gautų savo „Jonavos grūdus“ ir į verslą išeitų, o
Artūras Paulauskas jungtinei partijai vadovautų ir Ramūno Karbauskio
ūkininkų paramą per Prezidento rinkimus dar gautų…
Taigi
prisiminus dar tai, kad: nuo 2000-2004 metais žemės ūkio ministro
postas priklausė Naujajai sąjungai; turint omenyje tai, kad „Jonavos
grūdams“ V.Vatėno byloje dėl neteisėto atleidimo atstovavo advokatas
Mindaugas Kukaitis (žinomas kaip Naujosios sąjungos
pavaduotojo A.Sadecko advokatas socialliberalo bylose prieš „Karštą
komentarą“ ir „Laisvą laikraštį“); ir turint omenyje tai, kad Kazimiera
Prunskienė atsisakė būti „nustipusios katės“ nešėja per Seimo rinkimus
(atsisakė sudaryti koaliciją su Naująja sąjunga), visiškai tikėtina
politikos kuluaruose sklandanti versija, kad Ramūnas Karbauskis – tai
Naujosios sąjungos Trojos arklys. Tam, kad Artūrą Paulauską į politiką
sugrąžinti ir į Prezidentus ištempti.
Bet ar jiems šis scenarijus pavyks?
"Karštas komentaras"