Giedrė Gorienė
Socialliberalo Alvydo Sadecko vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiriantis Valstybės saugumo departamento veiklą, pareikalavo iš saugumo vadovo Arvydo Pociaus pažymos apie galimus aukštų pareigūnų korupcinius ryšius su dujų tiekimo bendrove “Dujotekana”. Tačiau A.Pocius, kaip buvo žadėjęs Seimui, tokios pažymos nepristatė, o nuėjo užtarimo pas Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų. Pastarasis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų parlamentinių komisijų ir parlamentinės spec.tarnybų priežiūros ribas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A.Sadeckas tiesiog užsiuto – A.Pocius, kurį į VSD vadovo postą paskyrė ne kas kitas, o laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas, kuris, kaip žinia, yra Naujosios sąjungos pirmininkas, taigi kuriam už šį postą A.Pocius turi būti dėkingas, išdrįso nepaklusti jam, Alvydui Sadeckui – dešiniajai Artūro Paulausko rankai, o nubėgo užtarimo pas Valdą Adamkų. Tai, be jokios abejonės, reiškia viena – Arvydo Pociaus karjeros pabaigą.
“Gerai būtų, kad Arvydas Pocius pats priimtų teisingą sprendimą”, – vakar per televiziją pareiškė A.Sadecko vadovaujamo komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Pats A.Sadeckas pareiškė, kad kitą savaitę NSGK svarstys, ar A.Pocius tinkamas vadovauti Valstybės saugumo departamentui.
Taigi kokia juoda katė perbėgo tarp socialliberalo A.Sadecko ir A.Pociaus, paskirto į šį postą socialliberalo A.Paulausko?
“Karšto komentaro” nuomone, ta juoda katė yra nukritę Naujosios sąjungos reitingai ir artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai.
Kaip pranešė redakcijos šaltiniai iš Artūro Paulausko aplinkos, Naujojoje sąjungoje – panika. Kadangi Artūras Paulauskas – jau ne Seimo pirmininkas, o Naujosios sąjungos reitingai politinių partijų populiarumo lentelėje velkasi kažkur gale, Naujoji sąjunga desperatiškai ieško koalicijos partnerių, ant kurių kupros jie galėtų išjoti į savivaldybių tarybas.
Redakcijos šaltinių teigimu, iš pradžių Naujoji sąjunga tikėjosi “įkalbinti” Liberalų sąjūdžio vadovą Petrą Auštrevičių dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose koalicijoje su Naująja sąjunga. Tačiau Liberalų sąjūdis nepasidavė socialliberalų “įkalbinėjimams” ir sužlugdė “paulauskininkų” viltis: Liberalų sąjūdis pareiškė, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus vienas, tačiau į savo partijos sąrašą pakvies įsilieti vietinių bendruomenių narius.
Todėl dabar, redakcijos šaltinių duomenimis, Artūrui Paulauskui liko viena viltis – “įkalbėti” savivaldybių rinkimuose kartu dalyvauti socialdemokratus.
Tačiau tokiam “įkalbėjimui”, kaip žinia, reikalingi svertai. Svarūs spec.tarnybų svertai, kuriais būtų galima “paspausti” neinančius į bendrą kalbą socialdemokratus.
O kas gali būti geriau, nei, pvz., slapta Valstybės saugumo departamento pažyma apie “korumpuotus aukštų pareigūnų ryšius su “Dujotekana”?
Aišku, faktą, kad “Dujotekana” buvo viena iš pačių stambiausių Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos rėmėjų, galima nutylėti – juk Artūras Paulauskas pas mus, berods, vienintelis “valstybininkas” ir vienintelis “doras politikas”. O štai kad ta pati “Dujotekana” finansavo ir socialdemokratų rinkimus, tai, pasitelkus VSD pažymą, būtų galima gerai “išreklamuoti”, pvz.: “Su Rusijos spec.tarnybomis siejama dujų bendrovė finansavo Socialdemokratų partiją”. Nenorite tokios “reklamos”? Tai gal einame kartu į savivaldybių rinkimus?
Aišku, tai – tik “Karšto komentaro” versija. Tačiau visiškai gali būti, kad tokie desperatiški socialliberalo Alvydo Sadecko veiksmai, norint bet kokiu būdu išgauti iš VSD vadovo A.Pociaus pažymą apie galimus korupcinius ryšius su dujų tiekimo bendrove “Dujotekana”, tėra noras kuo skubiau į savo rankas gauti galingą ginklą – aukštus pareigūnus kompromituojančią informaciją, kurią panaudojus, t.y. “paspaudus” atskirus asmenis, Naujoji sąjunga galėtų sudaryti koaliciją su kita partija per savivaldybių tarybų rinkimus ir taip neišnykti iš politinio Lietuvos žemėlapio.
Todėl VSD vadovo A.Pociaus sprendimas nepateikti tokios pažymos A.Sadeckui, manau, bene pirmas protingas saugumo vadovo žingsnis. Tai rodo, kad A.Pocius jau turbūt išaugo iš “sauskelnių” amžiaus, t.y. išsivadavo iš A.Sadecko ir Naujosios sąjungos įtakos, ir tai suteikia vilčių, kad galbūt nuo šiol mūsų saugumo departamente prasidės nauja era.
Taip pat labai tikiuosi, kad VSD vadovas A.Pocius pagaliau išdrįs viešai pasakyti, kas jam liepė surengti operaciją prieš “Laisvo laikraščio” leidėją ir redaktorių A.Drižių. Manau, kad ši vieša A.Pociaus išpažintis šiuo sunkiu jo vadovaujamos tarnybos momentu padėtų į jo tarnybą pažiūrėti kitomis akimis ir galutinai padėtų nusimesti jo vergystės vienai politinei partijai grandines.
Ir dar. Iš šono gana keistai atrodo, kaip toks vyras iš stuomens ir iš liemens kaip Arvydas Pocius rausta ir mikčioja prieš ne tokį stuomenuotą Alvydą Sadecką. Be to, juk ne Alvydas Sadeckas, o Arvydas Pocius yra Valstybės saugumo departamento vadovas, todėl gal ne Alvydas Sadeckas turi svarstyti Arvydo Pociaus tinkamumą eiti VSD vadovo pareigas , o Arvydas Pocius – Alvydo Sadecko tinkamumą eiti Seimo NSGK pirmininko pareigas ir apskritai jo priklausymo šiam komitetui klausimą. Nejaugi Valstybės saugumo departamentas neturi jokių duomenų, kodėl, kaip ir kiek A.Sadecko valdoma saugos tarnyba "Ekskomisarų biuras" gavo milijonų iš "Williamso" valdytos "Mažeikių naftos"? Ir ar tai "nekvepia" "galima aukštų pareigūnų korupcija"?
Beje, "Williamsas" – bendrasis A.Sadecko "Ekskomisarų biuro" ir konservatorių partijos vardiklis: "Ekskomisarų biurui" milijonus mokėjo konservatorių parduota "Williamsui" "Mažeikių nafta".
Ar tik ne iš čia kyla ir toks socialliberalo A.Sadecko ir konservatorės Rasos Juknevičienės sutarimas Arvydo Pociaus klausimu?
2006 m. spalio 18 d.
