Vakar Drąsiaus Kedžio mama Laima Kedienė gavo D.Kedžio mirties aplinkybes tiriančio Generalinės prokuratūros prokuroro Aido Mažeiko laišką, kuriame rašoma, kad patenkintas jos prašymas užduoti papildomus klausimus D.Kedžio mirties ekspertizę dariusiems specialistams. Prokuroras A.Mažeika informavo L.Kedienę, kad specialistams išsiųsta užduotis atsakyti į papildomus klausimus.
Kaip jau rašėme, Drąsiaus Kedžio mama L.Kedienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad D.Kedžio kūną tyrusiems specialistams papildomai būtų užduota 20 klausimų:
1. Koks svetimkūnio – žolės lapo patekimo į D.Kedžio kvėpuojamąją gerklę būdas ir mechanizmas?
2. Kokią tiesioginę reikšmę D.Kedžio uždusimui turėjo rastasis kvėpuojamojoje gerklėje lapas?
3. Kaip paaiškinamas labai gilus skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus ir plaučius, kai skrandžio turinio nerasta gerklose, ryklėje, nosiaryklėje, burnoje bei D.Kedžio lavono suradimo vietoje ir ant jo rūbų?
4. Kaip paaiškinama skrandžio turinio aspiracija gulint kniūbsčiam?
5. Kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta asfiksijų diferencinė diagnostika?
6. Ar tikėtina, kad asfiksija dėl skrandžio turinio aspiracijos įvyko D.Kedžiui esant sąmoningam? Jei ne – tai kokios yra galimos komos priežastys bei kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta jų diferencinė diagnostika?
7. Kokios galimos vėmimo priežastys bei kokie yra jų diferenciniai-diagnostiniai motyvai?
8. Kokie duomenys ir motyvai leidžia atmesti skrandžio turinio aspiraciją kaip agoninį fenomeną?
9. Kokia kraujosruvų dešinės akies obuolio junginėje kilmė?
10. Jei kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje yra trauminės kilmės, tai koks jų padarymo mechanizmas ir laikas?
11. Koks kraujosruvos dešiniame paakyje padarymo laikas pagal jos histologinį vaizdą?
12. Kodėl D.Kedžio liežuvio sužalojimas (perplėšimas) užfiksuotas pridedamoje foto nuotraukoje Nr. 1, neužfiksuotas ir neaprašytas nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01)? Koks jo padarymo mechanizmas ir laikas?
13. Kodėl D.Kedžio dešinio žando gleivinės kirstinė žaizda, užfiksuota pridedamoje foto nuotraukoje Nr. 2, esanti toje pačioje vietoje kaip ir išorėje fiksuota spaudimo žymė, neužfiksuota ir neaprašyta nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01)? Koks jos padarymo mechanizmas ir laikas?
14. Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01) neužfiksuotos ir neaprašytos, pridedamoje foto nuotraukoje Nr. 3, aiškiai matomos injekcijų žymės ant D.Kedžio dešinio šono? Koks jų padarymo laikas?
15. Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01) neužfiksuota ir neaprašyta, pridedamoje foto nuotraukoje Nr. 4, aiškiai matoma injekcijų žymė ant D.Kedžio dešinės kojos? Koks jos padarymo laikas?
16. Kodėl nei specialisto išvadoje Nr. M 589/10 (01) nei specialisto išvadoje Nr. M12/10 – M 589/10 (01) neužfiksuota ir neaprašyta, pridedamose foto nuotraukose Nr. 5 ir Nr. 6, aiškiai matoma cilindro formos kraujosruva D.Kedžio kairėje kojoje, šalia tos vietos kur pašalinta D.Kedžio kairės kojos kaulo dalis? Koks jos padarymo mechanizmas ir laikas?
17. Kas sąlygojo skirtingą D.Kedžio lavono vyzdžių dydį, atitinkamai 0,3 ir 0,5 cm?
18. Ar D.Kedžio lavono smegenų masė (1565 g.) nėra padidėjusi? Jei taip, tai kas tai sąlygojo?
19. Kaip galima paaiškinti specialisto išvados Nr. Nr. M 589/10 (01) teiginius, jog nuo D.Kedžio lavono nosies, įstrižai nosies šaknies ir kaktos kairio smilkinio kryptimi yra 16 cm ilgio, 0,5 cm. pločio nutekėjusio kraujo takelis, tai yra kraujo bėgimą į „kalną“, jeigu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis D.Kedžio lavonas surastas gulintis veidu į žemę ?
20. Kuo vadovaujantis ir/ar kieno nurodymu D.Kedžio lavone (kvėpuojamojoje gerklėje) surastas svetimkūnis (žolės lapas), skirtingai nei kiti papildomiems tyrimams siųsti objektai (kraujas, šlapimas, skrandžio turinys ir kt.), buvo perduotas betarpiškai ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, o ne tiesiogiai, nurodytą svetimkūnį tyrusiems specialistams?
Kas jau oficialiai nustatyta
Kaip žinia, atliekant D.Kedžio mirties aplinkybių tyrimą, buvo surašyta specialisto išvada Nr. M 589/10 (01), kurią pasirašė specialistai : Jonas Mindaugas Paliulis, dr. Romas Raudys, Sigita Bielevičienė, Leonas Gogelis ir Jolanta Majauskaitė-Čobot. Šiems specialistams buvo pavesta atsakyti į 27 užduotyje suformuluotus klausimus. Šios išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta :
1) Drąsius Kedys mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais – žolės (švendrės) lapu ir skrandžio turiniu. Tai patvirtina sausas žolės (švendrės) lapas kvėpuojamojoje gerklėje, skrandžio turinys kvėpavimo takuose, pilnai užpildantis pagrindinius, segmentinius ir smulkius plaučių bronchus bei kiti mechaninės (obturacinės) asfikcijos požymiai;
2) D. Kedžio lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele (mažesne nei 1 cm skersmens) kraujosruva dešiniajame paakyje. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Šie sužalojimai padaryti po mirties, į ką nurodo sužalojimų lavone nebuvimas jo apžiūros radimo vietoje metu ir priešmirtinės reakcijos nebuvimas sužalotuose veido audiniuose. Todėl šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo mastą nekvalifikuojami. Nedidelis randas kairės rankos nykštyje yra nemažiau kaip metų senumo, jokio ryšio su mirtimi neturėjo;
3) D. Kedys mirė maždaug prieš 1-1,5 paros iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2010-04-17 14.00 val.). Į tai nurodo ankstyvųjų lavoninių reiškinių (lavoninio atvėsimo, lavondėmių, lavoninio sustingimo) pasireiškimo laipsnis lavono apžiūros jo radimo vietoje ir lavono tyrimo VTMT patalpose (2010-04-21) metu su prasidėjusios lavono vidaus organų autolizės požymiais lavono skrodimo metu ir kalio jonų koncentracija iš lavono skrodimo metu paimtame akies stiklakūnyje;
4) Prieš mirtį D. Kedys buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų ir mirė alkoholio eliminacijos stadijoje, nes jo lavono kraujyje rasta 2,90 – 3,07 % etilo alkoholio, stiklakūnyje 3,33 – 3,46 % ir šlapime 3,65 % etilo alkoholio. Esant tokiai didelei etilo alkoholio koncentracijai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose D. Kedžiui galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Toks didelis girtumas galėjo sąlygoti uždusimą, užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais;
5) D. Kedžio lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žarna bei kepenyse su inkstu) ir skrandžio turinyje rasta bromazepamo bei pėdsakai diazepamo ir oksazepamo. Kraujyje rasta bromazepamo, diazepamo ir nordazepamo. Šlapime rasta pėdsakai lorazepamo. Tų pačių benzodiazepinų ir papildomai temazepamo, alprazolamo bei zolpidemo ir zopiklono rasta nuo lavono galvos tyrimui nukirptuose plaukuose.
Tiek lavono vidaus organuose, tiek jo kraujyje, tiek ir galvos plaukuose rastos raminančių benzodiazepino grupės ir migdomųjų vaistų koncentracijos nėra toksinės, kas rodo, kad vaistai galėjo būti vartojami nerimui slopinti ir nemigai gydyti. Ir skirtingos trukmės veikimo bei skirtingų pavadinimų raminančių ir migdomųjų vaistų radimas galvos plaukuose per visą jų (iki 10 cm) ilgį su didėjančia koncentracija laike rodo, kad visą laikotarpį, kol galvos plaukai užaugo iki 10 cm (apie 7-12 mėn.) buvo vartojami įvairūs pirazolono grupės raminantys bei kiti nustatyti (migdomieji) vaistai, galimai dideliais kiekiais. Injekcijų žymių lavone nerasta;
6) Į šį klausimą atsakyta išvados pirmame punkte;
7) Į šį klausimą atsakyta išvados pirmame punkte;
8) D. Kedžio lavone rasti tik pomirtiniai mechaniniai sužalojimai, todėl pats sau jų pasidaryti negalėjo;
9) Priešmirtinių sužalojimų D. Kedžio lavone nerasta, tuo pačiu nerasta ir pėdsakų, kurie galėtų būti vertinami kovos, savigynos pėdsakais;
10-12) D. Kedžio lavone rasti sužalojimai padaryti po mirties;
13) D. Kedžio sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais;
14) Sužalojimai (veido ir rankos nubrozdinimai) buvo padaryti skirtingais bukais ir briaunas turinčiais daiktais, į ką nurodo jų pobūdis, forma, lokalizacija;
15) Medicininių duomenų, kurie leistų spręsti apie daiktų ar įrankių formą, matmenis nenustatyta; 16) Medicininių duomenų, leidžiančių atsakyti į šį klausimą, nėra;
17) Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima;
18) Drabužiuose pažeidimų nerasta;
19) Medicininių duomenų, kad po D. Kedžio mirties jo lavono padėtis iki radimo būtų keista, nėra; 20) Prieš mirtį D. Kedys buvo valgęs daug maisto, kurio sudėtyje buvo žalių žirnelių, morkų, mėsos ir galimai žuvies, bulvių. Nuo paskutinio valgymo iki mirties galėjo praeiti 1-4 val.;
21) D. Kedžio lavono kraujo grupė O (I);
22) D. Kedžio lavono ilgis 183 cm., pasinis amžius 37 m;
23) D. Kedžio dantų būklė detaliai nurodyta šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje;
24) D. Kedys sirgo nežymiai išreikšta segmentine širdies vainikinių arterijų ateroskleroze;
25) D. Kedžio lavone buvusių operacijų ir kitokių chirurginių intervencijų požymių nekonstatuota. Kairės plaštakos nykščio naginėje falangoje rastas nedidelis senas apynagę deformuojantis randas. Nugaros dešinėje pusėje prie peties konstatuota rusva pigmentinė dėmė, apaugusi plaukais. Varpoje ir dubens šonuose, gaktoje stebimos bepigmentės dėmės, dubens šonuose ir pilvo apačioje yra plati spalvota tatuiruotė;
26) Lavono dubens šonuose ir pilvo apačioje yra plati spalvota tatuiruotė, vaizduojanti išsižiojusią žuvį ir į tigrą panašaus žvėries nasrus. Kada ir keliais etapais ji padaryta nustatyti negalime;
27) Griuviminei traumai būdingų sužalojimų nekonstatuota.
Papildoma išvada
Tie patys, prieš tai nurodyti specialistai ikiteisminio tyrimo metu surašė dar vieną specialisto išvadą Nr. M12/10 – M 589/10 (01), kurios rezoliucinėje dalyje atsakydami į užduotyje suformuluotus 3 (tris) klausimus, nurodė, remdamiesi specialisto išvadoje Nr. M589/10 (01) detaliai aprašytais D. Kedžio lavono teismo medicininio tyrimo ir papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgdami į jo lavono apžiūros įvykio vietoje duomenis, atsakydami į papildomai pateiktus klausimus, pateikė tokią išvadą:
„D. Kedžiui nustatyti paviršiniai nedideli odos išorinio sluoksnio pažeidimai nuo spaudimo žymių ir pergamentinių dėmių iki nubrozdinimų, kurių dauguma yra linijiniai įvairių krypčių odos įbrėžimai veide ir linijinis nubrozdinimas – įbrėžimas dešiniajame rieše bei nedidelė poodinė kraujosruva dešiniajame paakyje, nesant juose nei makroskopinių, nei mikroskopinių (histologinių) priešmirtinės audinių reakcijos požymių, D. Kedžiui padaryti po mirties, kaip tai buvo nurodyta specialistų išvadoje Nr. M589/10 (01), juo labiau, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu jų nebuvo konstatuota ir foto nuotraukose nematyti.
Spaudimo žymės, pergamentinės dėmės veide galėjo atsirasti gulinčiam lavonui veidu remiantis į ant žemės buvusius nendrių ar kitų žolinių augalų stiebus, medžių šakas, kitus bukus, bukabriaunius, nelygiu paviršiumi daiktus. Taip pat negalima atmesti ir nubrozdinimų, kraujosruvų, pergamentinių dėmių atsiradimo galimybės vartant lavoną apžiūros įvykio vietoje metu, įpakuojant pervežimui, transportuojant ir apžiūrinėjant.
Pažymėtina, kad lavono apžiūros įvykio vietoje metu paviršiniai veido odos pažeidimai galėjo būti labai neryškūs ir nepastebimi, nes besisunkiantį iš jų kraują (lavonui gulint kniūbsčiam) galėjo sugerti šlapia žemė. Gi lavoną atvertus, kraujas nebuvo sugeriamas; suspaustos, nubrozdintos odos vietos apdžiūvo-parusvėjo ir pasidarė aiškiai matomos.
Tuo pačiu tenka konstatuoti, jog kai kada priešmirtinės kūno audinių reakcijos gali nebūti ir kai sužalojimai atsiranda mirties metu, mirties momentu, kaip kartais galimas ir priešingas variantas, kai akivaizdžiai pomirtiniuose sužalojimuose aptinkami priešmirtinės audinių reakcijos požymiai. Todėl neatmetama, kad D. Kedžiui nustatyti sužalojimai (ar bent dalis iš jų) galėjo atsirasti ir agonijos ar mirties metu“.
KK inf.
2010-09-21
