Po 2013 m. sausio 1 d. Kauno hidroelektrinėje (KHE) gali nelikti budinčiojo personalo, nes iš trisdešimt žmonių, kurie dabar aptarnauja elektrinę, dešimt bus perkelta į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (KHAE). Numatyta, kad Kauno hidroelektrinės valdymo pultas liks tuščias. Avarijos atveju dėl nepakankamos priežiūros Kaunas gali būti paskandintas.
„Lietuvos elektrinės vadovai nusprendė, kad valdyti tokias elektrines kaip KHAE ir KHE iš vieno valdymo pulto ir sujungti dviejų elektrinių eksploatacijos barus į vieną yra efektyviau dėl mažesnio investicijų poreikio. Jau planuojama, kad 5 darbuotojai budės namuose, paliekant jiems tik po pusę dabartinio atlyginimo. Šiuo metu jie uždirba po 2 tūkst. litų, tai reiškia, kad planuojama mokėti tik tūkstantį“, – sako LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė.
Ši idėja parlamentarei kelia didelį nerimą, nes avarijos atveju gali nukentėti Kauno miesto gyventojai.
„Idėją išvaikyti budintį personalą elektrinės vadovas parsivežė iš Liuksemburgo, bet pamiršo vieną aplinkybę – šalia Liuksemburgo hidroelektrinės nėra miesto, kuris avarijos atveju gali būti apsemtas ir paskandintas. Kaunas jau yra patyręs ne vieną didelį potvynį, todėl žinodama, kas gali įvykti KHE pakankamai jos neprižiūrint, darosi neramu dėl Kauno miesto. Raginu elektrinės vadovus susimąstyti ir nedaryti klaidų, kurios gali pakenkti miestiečių saugumui. Analogų jau matėme ir Rusijoje“, – sako Seimo narė B. Vėsaitė.
Parlamentarė teigia, kad apskritai Lietuvos elektrinė tapo įmonės „Ernst & Young“ filialu. Vykdytas optimizavimas davė prastą rezultatą: administracija liko, o energetikų remontininkų personalas smarkiai sumažintas.
„Iki perimant Lietuvos energijai Lietuvos elektrinės korporatyvines funkcijas Lietuvos elektrinėje dirbo 402 darbuotojų. Prijungus Lietuvos elektrinę prie Lietuvos energijos, elektrinėje liko perpus mažiau darbuotojų, tuo tarpu Lietuvos energijos administracijos darbuotojų skaičius išaugo trigubai. Kompetentingi energetikai specialistai atleisti. Į jų vietą priimti vadybininkai ir teisininkai. Paruošti kvalifikuotą energetiką reikia 4–5 metų“, – apgailestauja parlamentarė.
B.Vėsaitės teigimu, kyla abejonių, ar efektyviai Lietuvos elektrinėje naudojamos lėšos.
„16 mln. litų buvo skirta Kauno energoremontui, perkeliant ten dalį darbuotojų, tačiau vėliau neliko nei įmonės, nei pinigų. Kai trūksta energetikų išryškėja ir nepakankama priežiūra. Tai jau šiandien atsispindi periodiškai vykstančiose avarijose. Manau, elgiamasi tiesiog neatsakingai“, – įsitikinusi Seimo narė.
