Armėnijos-Rusijos aljansas, būdamas stipresnioji konflikto pusė – force majeure – tuo laimi diplomatijoje, ir net svarbiose sostinėse daroma įtaka išlaikyti netikusį Armėnijos-Azerbaidžano status quo amžinai – žinoma, jeigu nenutiks kas nors dar baisiau už dabartinį blogį.
Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete Vytautas Landsbergis apsikeitė požiūriais apie priešrinkimines grėsmes Gruzijoje ir šiuo metu steigiamo Europos taikos instituto galimą įtaką su Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu.
V.Landsbergis paprašė C.Bildto išdėstyti savo nuomonę „apie Gruziją ir spalio 1-ąją“. „Rusijos puolamųjų pajėgų susitelkimas ties Gruzijos sienomis ir jos viduje (anksčiau okupuotose teritorijose) ir galbūt pasirengimas tęsti invaziją, jeigu pavyktų surasti pretekstą kaip 2008 m., komplikuoja rinkiminę situaciją šalyje“, – jis svarstė apie susidariusią situaciją: „galbūt Gruzijos valdžia galėjo atidėti rinkimus mėnesiui ar dviems, kol rusai iš pratybų grįš namo“.
Taip nustatydama parlamento rinkimų laiką Gruzija, europarlamentaro įsitikinimu, „vienaip ar kitaip prisiėmė riziką, kuri yra rizika ir taikai Kaukaze“.
Kita vertus, „jei Rusijos oligarchui (B.Ivanišviliui) pasiseks gauti pakankamą balsų skaičių ir sukelti neramumus protestuojant, kodėl jis ir jo pinigai nėra laimėtojai, kokios garantijos, kad čia pat esančios Rusijos pajėgos nesiims „pratybų“ Tbilisyje? Gal galima būtų užduoti šį klausimą Rusijai iš anksto?“, – klausė svečio V.Landsbergis.
Atsakydamas C.Bildtas pažymėjo, kad šiuo atveju ypač svarbus bus rinkimų stebėjimas. Esą „yra žinių apie ketinimus atsiųsti daugybę „stebėtojų“ iš nežinomų organizacijų“. Tačiau jis patikino, kad privalomomis bus laikomos tik tos išvados, kurias parengs autoritetingos tarptautinės institucijos – Europos Sąjunga, ESBO, NATO Parlamentinė Asamblėja.
Lietuvos politikas pasiteiravo C.Bildto, kaip jam atrodo Europos institucijų pastangos, jau nekalbant apie nevaisingą Minsko grupę, vengti kalbėti apie tikrąjį Kalnų Karabacho statusą. „Jį kontroliuoja Armėnijos karinės pajėgos, o ta padėtis nelaikoma kliūtimi judėti link taikaus sprendimo. Pastaruoju metu jau net aplinkinės Azerbaidžano teritorijos, okupuotos vėliau, nebėra matomos kaip problema“, -aiškino dviprasmišką situaciją V.Landsbergis.
Jam susidaręs įspūdis, kad „Armėnijos-Rusijos aljansas, būdamas stipresnioji konflikto pusė – force majeure – tuo laimi diplomatijoje, ir net svarbiose sostinėse daroma įtaka išlaikyti netikusį Armėnijos-Azerbaidžano status quo amžinai – žinoma, jeigu nenutiks kas nors dar baisiau už dabartinį blogį“. „Ar galėtų Europos taikos institutas užimti kitokią, vaisingesnę poziciją?“, – prašė paaiškinti jis.
Anot C.Bildto, „reiktų mėgintis kreiptis į JAV ir Rusiją, gal pavyks išjudinti“, „Kuo ilgiau ši padėtis tęsiasi, tuo pavojingiau“, – teigė jis.
