Vakar, liepos 19 d., Vilniaus meras A. Zuokas surengė spaudos konferenciją, kurioje prisipažino esąs nuliūdęs, ir priminė, kad turi dviejų sėkmingų Prezidento rinkimų kampanijų organizavimo patirtį. Šį kartą A. Zuoką nuliūdino Prezidentės D. Grybauskaitės reitingai ir jos populiarumas.
„Šiandien žiūrėdami į D.Grybauskaitės reitingus, populiarumą visuomenėje, matyt, kai kas mano, kad kiti prezidento rinkimai tiesiog nevyks – bus rinkimas ar išrinkimas iš vieno kandidato.
Turėdamas dvejų sėkmingų rinkimų kampanijų organizavimo patirtį norėčiau pasakyti, jog nesutinku su tuo, kad Prezidento rinkimai vyktų be alternatyvos ir kad juose būtų vienas kandidatas.
Todėl kviečiu šiandien visą visuomenę kartu ieškoti galimų kandidatų”, – vakar surengęs spaudos konferenciją kalbėjo A. Zuokas.
Istorija sako, kad pirmą kartą Artūras nuliūdo 2001 metais, kai pamatė, jog vilniečiai neturi dviračių. Ne visai taip, kad neturi, bet oranžinių – tai tikrai. Netrukus Vilnius visai savaitei pasipuošė oranžiniais dviračiais, ir Artūro liūdesys išsisklaidė.
Antrą kartą A. Zuokas nuliūdo 2002 metais ir liūdesiui išsklaidyti pradėjo sostinės Gedimino prospekto rekonstrukciją, kuri buvo baigta tik 2008 metais, kai jau buvo kitas sostinės meras, o A.Zuokas jau buvo Seimo narys.
Trečią kartą Artūras nuliūdo 2009 metais Seime, kai buvo nepritarta siūlymui sumažinti PVM tarifą, ir iškart atsisakė Seimo nario mandato: „Ačiū, kolegos, buvo malonu metus su jumis dirbti. Čia liekantiems noriu palinkėti gerbti žmogaus norą kažką daryti ir keisti. Nežlugdykite tokių žmonių”, – po balsavimo pareiškė A. Zuokas ir nuėjo nuo tribūnos.
Komentuodamas Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio vertinimus, esą jo atsistatydinimas yra egoistinis, A. Zuokas sukritikavo susisiekimo ministro darbą.
„Jeigu aš būčiau ministras pirmininkas, o E. Masiulis – susisiekimo ministras, kuris realiai subankrotino oro vežėją, per kurio neveikimą valstybė neteko beveik 1,5 mlrd. litų, per kurį 2 tūkst. žmonių šiandien yra bedarbiai, jis iš karto man esant premjeru būtų išstatytas už durų. Jam palinkėčiau politinės brandos ir prisiimti atsakomybę už savo tokius nesugebėjimus, kurie šiandien per daug kainuoja Lietuvos valstybei ir jos žmonėms”, – sakė A. Zuokas.
Vėl linksmai su Viktoro pagalba užėmęs Vilniaus miesto savivaldybės mero postą, 2011 metų vasarą Artūras vėl nuliūdo, nes jam sunkiai sekėsi iššaukti diskusiją visuomenėje. Šį kartą liūdesį išsklaidė tanku pervažiavęs Gedimino prospekte pastatytą Mersedesą.
„O iššaukti diskusiją šiais laikais visuomenėje nėra paprasta. Tam turi būti panaudotos originalios ir įdomios priemonės“, – sakė A. Zuokas.
Po to pridūrė: „Čia klausimas yra ne tik dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo – čia žymiai sudėtingesnis dalykas. Tai rodo mąstymą tam tikrų žmonių, kurie turi daugiau lėšų, kurių automobilis yra didesnis arba brangesnis – jie mano, kad mieste turi daugiau teisių negu kiti. Buvo noras parodyti, kad mes neturėtume būti pakantūs tam“.
Taip sakydamas Artūras aiškiai davė suprasti, kad mieste niekas negali turėti teisių daugiau kaip jis.
O tiems, kurie dar nesuprato, paaiškino: „Šia akcija siekiame ugdyti tanko svorio pilietiškumą“. Supratote – tanko svorio pilietiškumas.
2011 metų pabaigoje Artūras vėl nuliūdo ir įsteigė sąjungą „TAIP“, kurią neliūdintys piliečiai iššifravo kaip „Tankas, Agnė Ir Patrankos“.
2012 metai vėl atnešė liūdesio Artūrui, mat pradėjo trupėti Gedimino prospekto trinkelės, kurios buvo atvežtos iš Kinijos, matyt, turint tikslą padaryti ir sostinėje ekonominio augimo stebuklą.
Prie to liūdesio, be abejo, prisidėjo ir E. Eigirdas, kuris DELFI liepos 16 d. straipsnyje „Kas nugalės 2012 m. rinkimuose?“ , pareiškė: „Šiais metais rinkimuose partijoms, pretenduojančioms į protesto balsus, bus ypač sunku, nes šiame rinkėjų segmente konkuruos politinės jėgos, vadovaujamos
Algirdo Butkevičiaus, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Artūro Zuoko, Gedimino Vagnoriaus, Gintaro Songailos, Kristinos Brazauskienės ir t.t. O jei dar pridursime, kad į šį elektoratą nusitaikiusi ir Neringos Venckienės partija, taps akivaizdu, kad šio segmento rinkėjus sutelkti bus labai sunku“.
Kaip matome, ši trumpa A. Zuoko liūdesių apžvalga liudija, kad Artūras permanentiškai liūdi. Tokia mūsų nuomonė.
Politologas Vytautas Dumbliauskas, analizuodamas A. Zuoko pareiškimą spaudos konferencijoje įžvelgia kelis tikslus, vienas iš kurių yra: „Tad spėju, šiuo demaršu jis siekia kitų tikslų, nei skelbia. Galbūt nori dėmesio prieš Seimo rinkimus. Gal jaučia, kad po Seimo rinkimų Prezidentės gyvenimas bus daug sunkesnis, ir nori pirmas įšokti į šį traukinį“ – taip sakė politologas.
Na, o šios dienos dienraštis „Lietuvos rytas“ pasipuošė straipsniu „Tautai reikia naujo vado? Kandidatų – į valias“. Straipsnis papuoštas 5 garsių Lietuvos žmonių fotomontažu ir sulaukė gausių komentarų, kurie negali palikti abejingais ir liūdinčiais. Žinoma, yra ir labai rimtų ir konkrečių pasiūlymų, kaip, pvz.: „Prezidentas būsiu AŠ. Esu labai geras, protingas (gaila, kad kiti to nemato), tvarkingai susišukavęs ir turiu labai gražią -žieminę kepurę….IR TAŠKAS.“
Kaip sakoma – nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą. Neliūdėk, Artūrai.
Parengta pagal „Pūko“ žinių tarnybą
