Jonas Siaurukas
Nebesinori kartoti senų tiesų, tokių kaip: taika – tai tik pasirengimas kitam karui.
Karas Ukrainoje, dabar tai aiškėja jau net neprotingiems, panašu, pralaimėtas. Patriotinis nacijos žiedas – sunaikintas, suluošintas. Kaip Vakarai (ir Lietuva) galės jiems paaiškinti, kad žadėjo, bet nepadėjo (Lietuva – mažiau „kalta“, nes maža, bet juk galėjo numatyti ir patarti Ukrainai, kad nieko nebus, tik daug bereikalingų aukų?). Ir paaiškėjo, kad jokie memorandumai nieko nereiškia, jei nėra organizuotos jėgos.
Ir, jei jėga ir patikimi sąjungininkai yra, tada ir tarptautinė teisė labai keičiasi ir galima atgauti prieš tūkstančius metų prarastą pažadėtąją žemę…
AB per OPTV sako, taip rašė kadaise ir J. Baltušis, kad ne vienas Trampas naują politiką daro ir Ameriką valdo. Gal ir jį patį įkėlė į valdžią tam, kad Amerika ir „Vakarai“ galėtų PASITEISINTI ? Juk Amerikos valdžios mechanizmai tokie aiškūs, ji nieko neslepia…
Ukraina bus praskolinta, apiplėšta, parduota, ar beatsigaus kada? Nebent taptų tikrai laisva, suvereni, neleistų net „sąjungininkams“, ES, etc., diktuoti, pajėgtų sukurti galingų ginklų pramonę, visos šalies ir tautos ugdymą tokius, kad įgytų tai, ko beveik niekada neturėjo savo istorijoje – realią teisę būti šeimininkais savo žemėje. Ir įrodytų visiems, net rusams, kad net bloga taika gali būti geresnė, efektyvesnė už „gerą“ karą.
Ji – didelė, ir gali taip svajoti, gali tai sukurti, bet ar patars kas gerai? Ar nepaklius į kabalą bankams, kaip kad net pati Amerika jau seniai pakliuvo?
Daug kas pyksta ant bankų, kad „įkišo į maišą“, bet juk dažniausiai PATYS, dėl savo kvailumo, tingumo, dėl noro pravalgyti savo vaikų ateitį, ten pakliūna.
Ar žuvusių karių vaikai ir vaikaičiai sukurs tokią, laisvą nuo BET KOKIŲ pavergėjų Ukrainą? Ar jie bus užauginti patriotais? Lietuvos patriotams nepavyko…
O mes, Europa? Darome didžiausią klaidą dėl „gynybos“, lįsdami į skolas. Jei parduos, vis tiek vargu ar apsigintume.
Naikindami savo tautos laisvų, pasiturinčių žmonių sluoksnį, naikiname ir tautos laisvę, nes tauta – tai laisvi žmonės, o ne vargetos. Turtuoliai ėda mažesnius turtuolius, o daug didelių turtuolių niekada daug nebūna. Turtų koncentracija tampa oligarchija, kartais, mažesnėse ir silpnesnėse tautose, kompradorine. (O juk valstybė galėtų PATI skolinti, įkūrusi savo bankus, skatinti pažangą, remti tikrus kūrėjus, o ne biurokratinius vilkintojus ir kitokius išlaikytinius).
Sunku tikėtis, kad ir nauja mūsų valdžia iš tikrųjų ims ginti, kaip žadėjo kai ką, šeimas, žmonių teises ir jų turtą, apsaugą nuo naujųjų kolonizatorių, kuriuos begėdiškai įsileidžia verslas…
Ar ne geriau būtų, kad liktų nors pusė milijono, bet TIKRŲ lietuvių Lietuvoje?
Tam reiktų visai kitaip tvarkyti Lietuvos žemę, atgauti tikrą laisvę (Ar islandai ją atgavo?).
Ar pasauliui jau tikrai nebereikia europietiškiausios tautos?
ES didesnės tautos blaškosi, lyg maži nykštukai… Agituoja Ameriką ginti, padėti…
O ką siūlo Amerikai, gal naują Šiaurės Atlanto-Pacifiko paktą? Gal kitas geras diplomatines iniciatyvas? Nesugeba net pati Amerika nieko sugalvoti, tik dar labiau skolintis, ką jau bekalbėti apie Vokietiją. Kad galėtų PATI valstybė užsidirbti, apie tai net užsiminti nepadoru.
Kada Lietuvos valstiečiai gyveno geriausiai? Gėda net pasakyti – prie caro (taip sakė vienas senas mokslininkas). Nes caras turėjo nemažą „valstybinį sektorių“ (turėjo daug savo žemės, karališkųjų valstiečių), mokesčiai dar nebuvo tapę (kaip Vakaruose jau seniai tapo) žmonių turto atiminėjimo priemone.
O „laisvėje“, net „prie Smetonos“, ne vienas mažažemis prarado savo žemę, kai valdininkai ir karininkai Kaune baliavojo, kai biurokratų gausėjo. (Nors ne taip baisiai, kaip dabar ES ar Lietuvoj). O kai reikėjo gintis ar bent protingai kovojant pasitraukti, nebuvo kam tą organizuoti. Nors „aušrotai“ (tada Lietuvos žvalgyba dirbo gerai) jau senokai įspėjo, kad sovietai telkia pajėgas. Net auksą ir Vasario 16 Aktą prarado.
Kažkada, kai, pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečiai jau buvo netoli Paryžiaus, prancūzų karo vadas sugebėjo (pasitelkęs taksistus!) sutelkti pajėgas ir užkimšti „skylę“. Po to sekė ilgas kvailas karas, panašus į dabartinį. Keista tai, kai mobilumo priemonės tokios galingos šiais laikais.
Pranešama, kad britai tik neseniai išmokėjo antro pasaulinio karo skolas. Kad komunistinės Kinijos laivynas jau greit pralenks (ar pralenkė) Amerikos laivyną. Tai kurgi tas liberalizmo pranašumas? Vadinasi, sunki liga – biurokratizmo ir liberalizmo hibridas, politinio imuniteto deficitas, Vakarų kraujyje?
Fundamentalių mokslinių atradimų būna retai. Bet racionalizacijų, patobulinimų gali būti labai daug. (Tą demonstruoja Šveicarija, Taivanis). Kaip kare, taip ir civilinėse technologijose, gamyboje, valdyme, švietime. Kokias galimybes duoda TV, naujos informacinės technologijos, bet valdžia ir tuo nesugeba pasinaudoti Tėvynės ir žmonių labui.
Nustebino šiandien TV – kad labai reikia globoti aklus šunelius. Bet kažkodėl akli ar ankantys tautiečiai niekam per daug nerūpi…
Situacija darosi beviltiška. Ar išlaidos gynybai nėra tik priedanga tik dar labiau apiplėšti savo žmones? Girdėjau vieną šaulį šnekant – aplink baisi korupcija, bet turime Tėvynę ginti. Nes tai šventas žodis. Nuo užsienio priešų… O kas apgins nuo savų?
Valstybė daug galėtų, pavyzdžiui, sukuriant universalią, paprastą informacinę sistemą, bet valdžia to nenori, negali. Kaip laukiniai, negali peržengti užburto kapitalo valdžios rato. Daug partijų, daug viceministrų, daug ES pinigų skirstytojų, daug bereikalingų įsipareigojimų ES, tad ir toliau smaugsime savo laisvus žmones. Vardan tos, biznio laisvės…
Ir ko norėti iš valdžios, jei net opozicija prieš rinkimus nieko rimto nežadėjo, tik tų kelių pseudoproblemų klausimus kėlė – homoseksualių santuokų, privačių pensijų fondų, baudų vairuotojams didinimo, ir pan.
O juk konstitucija draudžia žmones sekti, ar ne?
O kai kurių klausimų nedrįstama ir užduoti… Nebėra „disidentų“, tokių kaip N. Sadūnaitė. Net Konstitucijos autorės vos nenuteisė už tokius klausimus…
Nedrįstu ir aš.
