Rudy W. Giuliani
Tai, ką kitą dieną matėme Baltuosiuose rūmuose, buvo gėda – visiška gėda. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis stovėjo ten, prieš žiniasklaidą, ir šmaikštavo su prezidentu Donaldu Trumpu ir viceprezidentu JD Vance’u, tarsi jis būtų lygus. Leiskite man kai ką pasakyti: jis ne.
Tai lyderis tautos, kuri daugelį metų buvo gyvybę palaikanti, kurią išlaiko Amerikos žmonių kraujas, prakaitas ir sunkiai uždirbti doleriai. Ir ką jis veikia? Jis nerodo jokios pagarbos – jokio dėkingumo – jį vežančios šalies vadovams. Tai piktina!
Po šuolio Zelenskis įėjo į Ovalųjį kabinetą su požiūriu, tarsi JAV būtų jam ką nors skolingos. Jį per ilgai nemokamai veža iš Bideno ir kitų stuburo neturinčių demokratų, o prezidentas Trumpas – telaimina jį Dievas – pagaliau pakišo koją. Buvo gražu pamatyti. Trumpas pasakė Zelenskiui tiesiai į veidą: daugiau jokių tuščių čekių, daugiau jokios Bideno dalomosios medžiagos. Kaukimo laikai baigėsi. Mieste yra naujas šerifas, jo vardas Donaldas J. Trumpas. Zelenskiui tai nepatiko? Gaila. Jam pasisekė, kad net susitiko.
Vance, tas vyras yra patriotas. Jis nedvejodamas pašaukė Zelenskį, kai tik šis prabilo kovingu tonu, , mesdamas jam iššūkį „kokia diplomatija“, apie ką JD kalbėjo prieš kameras kaip apie kokį nors įspūdingą reklaminį triuką. Būtent čia susitikimas nusileido nuo kalno ir jį paskatino Zelenskis.
Ukrainos prezidentas yra vasalas, graužiantis ranką, kuri jį maitina, o milijardai mūsų mokesčių dolerių remia jo karą. Vance’as nebijo pasakyti, ką mes visi galvojame – „America First“ reiškia, kad mūsų sienos, miestai, mūsų žmonės atsiduria prieš kokią nors begalinę smegduobę Rytų Europoje.
Išsiaiškinkime – Ukrainoje buvo netvarka – pražūtingas karas, besitęsiantis ilgus metus – o kas bankrutavo? Jūs, aš, kiekvienas Amerikos mokesčių mokėtojas. Zelenskis turėjo įeiti į tą kambarį su viena fraze lūpose: „Ačiū“. Ačiū Trumpui, ačiū Vance’ui, ačiū kiekvienam iš mūsų, kurie neleido jo šaliai žlugti. Vietoj to, jis renkasi kovą, verkšlendamas dėl Trumpo plano per dieną baigti karą. Trumpas galėtų tai padaryti – niekas nesidera taip, kaip jis. Bet Zelenskis? Jis mieliau važiuos traukiniu, nei susidurs su realybe.
Aš išvaliau Niujorką, kai tai buvo karo zona. Neišspręsite problemų prašydami padalomosios medžiagos – pasiraitote rankoves ir tampate kietas. Trumpas tai supranta. Vance’as tai supranta. Zelenskis to nedaro. Jį šaukštu maitino silpnų kelių Bideno komanda, o dabar jis sukrėstas, kad Ovaliame kabinete yra naujas bosas, kuris nežais. Trumpas pasodino jį į savo vietą, ir atėjo laikas. Daugiau jokių nemokamų kelionių, drauge. Norite mūsų pagalbos? Parodykite šiek tiek pagarbos arba išsiaiškinkite tai patys.
Šis susirėmimas nebuvo tik susipykimas; tai buvo pažadinimo skambutis. Amerika sugrįžo, ir mes čia ne tam, kad būtume Ukrainos bankomatas. Zelenskiui geriau mokytis greitai: Trumpas ir Vance’as nesišvaisto. Jie čia tam, kad laimėtų – mums, o ne jam.
