Ar teisingai prekiauji?
Talmudas
Jonas Siaurukas
P. Aksamito ir P. Freidheimo knygelėje „Judaizmas ir sionizmas“ (V.,1974) glaustai, be to, sunkiomis sovietinės cenzūros sąlygomis, šviečiama savo tauta (deja, mūsų „šviesuomenė“, vykdydama VALDANČIŲJŲ valią, mūsų tautą dažnai kvailina). Joje pateikiama žydų tautinės sąmonės evoliucija nuo liūdėjimo, kad „žydų tauta neturi daugumo būtinų atributų, kad ją būtų galima pripažinti nacija“ ir… kad išgelbėjimas yra tautybės sukūrimas nuosavoje teritorijoje (šiek tiek pataisyta citata) iki priešingo T Herclio, tikrojo sionizmo sukūrėjo, teiginio, kad žydų klausimo negalima laikyti „nei socialiniu, nei religiniu… Tai nacionalinis klausimas… kurį turi spręsti kultūringų tautų taryba. Mes – tauta, vieninga tauta.“
Nors knygos autoriai įrodinėja, sekdami marksizmu, kad nėra ir negali būti pasaulinės žydų tautos (tautos pagal J. Staliną – „istorinės bendrijos“,-mano pastaba), kad tautoms turi būti sudarytos sąlygos savanoriškai asimiliuotis su kitomis tautomis arba savanoriškai išlikti (sic!), bet knygoje pateikiami istoriniai (idėjos irgi turi savo istoriją ir genezę) faktai kalba patys už save. Kaip gražu, kad žydų svajonė išsipildė. Jie įrodė, kad yra tauta.
Rašoma, kad Talmude teigiama, kad kraujuje slypi žmonių (ir net gyvulių) dvasia, todėl žmonėms naudoti jį maistui draudžia judaistinis tikėjimas. Kraują gerti turi teisę tik Dievas!
Europos nyčeistiniai filosofai yra kaip maži vaikai palyginus su su senovės judėjų „knygininkais“.
Viena V. Landsbergio garbintoja papeikė mane, kad per daug rašau apie žydus. Bet juk mums visiems reikia iš jų mokytis, kaip mylėti savo tautą ir savo tėvynės laisvę.
Todėl ir reikia remti žydus už jų teisę sugrįžti į šventąją žemę, nes jie yra gana maža tauta, o arabai, kadaise išvarę iš tų žemių žydus ir krikščionis, arba nutautinę juos, turi beveik dešimt milijonų kvadratinių kilometrų žemės. Todėl ir reikia remti J. Boner ir D. Trampo idėją, kaip spręsti palestiniečių problemą, juk palestiniečiai yra arabai, ar ne?
Nedera užčiaupti žemaitaičiams burnų, kad jie kritikuoja kai kuriuos žydus dėl jų vaidmens komunistinėse revoliucijose ar dėl karo Palestinoje žiaurumų, bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl karo kalta ir „kultūringų“ tautų bendrija. Problemas reikia spręsti, o ne vien kritikuoti.
Palestinos karą, kaip ir Ukrainos, jau seniai buvo galima sustabdyti ar net neleisti jiems kilti.
L. Hobhauzas ir kiti apibrėžė tautiškumą daug geriau, negu marksistai ar J. Stalinas, ir nurodė, kad tame reikale didelę reikšmę turi ne tik teritorija, politika, ekonomika, kalba, kultūra, religija, ir t.t., bet ir kilmė, nes žmonės yra būtybės iš kraujo ir kūno. Ir kiekviename rimtame geografijos vadovėlyje, be kita ko, kalbama ir apie tautas, o ne vien tik apie resursus, klimatą, ekonomiką, valstybę, geografiją.
O tai jau liečiasi su GEOPOLITIKA. Nieko man taip negaila, kaip nykstančių mažų tautų ir Gyvybės įvairovės naikinimo. Bet kaip sustabdyti tą nykimą, suvalgymą ar tirpimą kitų masėje?…
Pažvelkime realistiškai į mūsų pasaulio geopolitinę situaciją. Savo knygelėje „Tautininko testamentas“ nurodžiau pagrindines Žemės geokultūrines zonas. Jos gana panašios į pagrindinius geopolitinius regionus, bet kai kuo ir skiriasi, nes geopolitika – tai, visų pirma, rasės ir porasiai, po to – geografija, ir visa kita.
Deja, ne mes, mažieji, lemiame geopolitiką, o „dičkiai“. Dar taip neseniai europiečiai valdė visą pasaulį ir už hegemoniją kovojo tik kelios tautos – anglai, vokiečiai, prancūzai, rusai, amerikiečiai. Dabar „imperijų“ yra žymiai daugiau. (Imperija vadinu tautą ar valstybę, kuri yra didelė, gausi, galinga, pretenduojanti į kitų tautų valdymą. Pavyzdžiui, Javos sala yra imperija kitų salų atžvilgiu, kuriose gyvena „aborigenai“).
Pagrindinės imperinės valstybės ir geopolitiniai regionai yra penkios – Kinija, Indija, Rusija, Amerika (JAV), Brazilija. Geografiškai jų gyventojus derėtų vadinti „iečiais“ – amerikiečiais, kiniečiais (o ne kinais), ir t.t.
Kiti labai svarbūs, nesuvienyti, geopolitiniai regionai yra – Vakarų ir Vidurio Europa (prie jos prijunkime Australiją, Kanadą, Argentiną ir kitas europiečių kolonizuotas teritorijas).
Toliau eitų trys labai svarbūs kultūriniu ir rasiniu požiūriu gana integruoti regionai – Indėniškoji Lotynų Amerika, Arabų šalys, Turkija ir tiurkiškoji Vidurinė Azija, indoiranėnai (be Indijos). Jiems kol kas nesiseka susivienyti, nors jų net religija ir kalbos tos pačios ar panašios.
Šiuo metu labai svarbus ekonomiškai geopolitinis regionas – Rytų ir Pietryčių Azija (ją labai trumpam laikui buvo suvienijusi Japonija, keista, kad ji dabar yra užmigusi letargo miegu). Ir nors tos šalys labai skiriasi savo kalbomis, kultūromis, religijomis (islamas, krikščionybė, budizmas, tautinės religijos), bet rasė, porasiai ir geografija jas jungia.
Būtent į šį regioną, norėdama sudaryti atsvarą Kinijai, nori investuoti dabar Amerika, o Europai lieka mažiau pinigų ir dėmesio. ES bepadeda Amerikai, kodėl Amerika turi padėti ES?
Afrika yra atskiras pasaulis, šiuo metu labai silpnas, kuriame greit galimai išaugs šalys savo gyventojų skaičiumi viršijančios net Kiniją ir Indiją. Deja, kiniečiai, net privačios rusų ginkluotos struktūros („vagnerininkai“) baigia išstumti europiečius iš to labai turtingo regiono.
Yra daugybė unikalių mažų geopolitinių regionų ar subregionų, tokių kaip mes, baltai, suomiai, baskai, Kaukazas, Okeanija, Tibetas, Mongolija, Karibai, ir daugybė kitų. Yra mažųjų žmonių rasės, kurių likučiai yra likę Afrikoje, Azijoje, etc. Pasaulis labai margas ir gražus.
Bet šiuo MOMENTU, kai Europa kariškai yra visiškai nusilpusi, pasaulio politiką lemia klasikinis trejetas – JAV, KINIJA, Rusija. Prie jų greit gali prisijungt Indija, bet ji turi rimtų problemų su Pakistanu, šalies viduje. (Pykstu ant Indijos, nes, rašoma, kad iš vienos genties atėmė žemę (nupirko). Gentis išleido pinigus ir liko bežemiais. Tad kolonizatorių ir imperialistų yra ir buvo ne tik Europoje).
Didžiosios imperijos turi panašių nacionalinių mažumų problemų, bet kol kas, išskyrus gal Ameriką, jos dar netapo labai aštriomis.
Mažoms tautoms svarbiausia – pasirinkti tinkamus sąjungininkus. Ir kad tie sąjungininkai „priimtų“ jas savo globon. Bet netaptų kolonizatoriais.
Atrodytų, mums artimiausia yra ES? Bet šiuo momentu, po sprogusios bombos įspūdį padariusios JAV viceprezidento Venso (J.D.Vance) kalbos Miunchene, visiems tapo aišku, kad ji yra pasirinkusi ne tas vertybes, blaškosi, nevieninga, ir, svarbiausia, kariniu, net inovaciniu, požiūriu silpna.
„Europiečiai“ dabar smerkia Trampą, kai kurie politologai net drįsta jį įtarinėti, kad gal kažkieno įtakoje yra ar blogai informuotas, kad Amerika elgiasi egoistiškai, nori atgauti savo pinigus… Lietuvius bando guosti Amerikos generolai-pensininkai, giria, kad ginkluojamės. Visi nori iškišti mums seną šlamštą, įkišti į paskolų maišą?
BET AR TAI PADĖS, AR NEPRARASIME VELTUI TŲ MILŽINIŠKŲ PINIGŲ, NESUŽLUGDYSIME SAVO ŪKIO, MOKSLO, KULTŪROS?Jei vien pirksime galbūt net perspektyvoje nelabai reikalingą ginkluotę, jei patys nekursime, nevystysime mokslo, technologijų, nesugebėsime patys užsidirbti iš karo pramonės… Beje, kaip užsidirbti, jei mūsų gamybos „paukščiams“ biurokratai metais sprendžia, kaip pakeisti jų žemės paskirtį?
Vensas kalbėjo apie žmonių laisvę kurti. Apie ne tas ES vertybes…
Beje, R. Dagys gerai paklausė „Laikmečio“ atvertyje: kas kariaus, juk 30 metų neugdėme patriotų, ne tos vertybės buvo ginamos; moterys nebenori gimdyti…
Juk rusai ne kvaili, turi žvalgybą, nors ir dvi divizijas sukurtume ir liktume pliki nuogi, vis tiek, jei mūsų negintų Amerika, jei ES ir toliau bus susiskaldę kariniu aspektu, mes neatsilaikytume.
Tad santykiai su JAV svarbūs. Mūsų valdžia neturėtų priekaištauti JAV vadovams, kad jie esą neteisūs, o Zelenskis teisus, bet žiūrėti į pasaulį realistiškai. Juk net Baideno laikais Amerika negynė tinkamai Ukrainos, ir rimtiems žmonėms buvo aišku, kad ji pralaimės.
Nebent joje būtų atsiradę napoleonų ar suvorovų, bet jų nesugebėta rasti, ar jiems neleido pasireikšti.
Ginkluotis iki visiško skurdo? Pranašas iš balkonėlio paskelbė, kad „broliai“ turėtų ne savo sodybėlėmis rūpintis, o Tėvyne (bet panašūs veikėjai savo dvareliais užsienyje ir sąskaitomis banke net labai rūpinasi). Gal todėl yra Lietuvoje ir Rusijos šalininkų, kurie tikisi, kad Rusija nepanaikintų Lietuvos nepriklausomybės, tik pareikalautų mūsų neutraliteto? Sutikau vieną moterį. Jie turi gražų didelį namą, daug dirba aptarnaujant poilsiautojus. Ji pasakė: savųjų biurokratų ir kenkėjų bei tinginių bijau labiau, negu rusų. Imsiu Rusijos pasą, nes prie caro neatiminėdavo žmonių nuosavybės. Tegul ima mokesčius nuo mano pajamų, ne nuo turto. Kai pasensiu ar nebus poilsiautojų, namą iš manęs atims, visi, tiek landsberistai, tiek brazauskininkai, tiek žemaitaičiai, ar kiti nebetikiu niekuo. O aš užsidirbau viską kruvinu prakaitu.
Yra manančių, kad atsisakę turto ir laisvės, galime laisvę išsaugoti. Net AB tapo Europos federalistu.
Treti mano, kad Trampą kas nors pašalins ir Amerika pasitaisys. Ir vėl rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“ (taip kalbėjo, bet taip nerėmė net baidenai). Bet gal tada ateitų jiems dar „baisesnis“, Vensas?
Todėl nėra kito kelio, kaip bandyti mums, mažiems, ir Amerikai rasti bendrą kalbą. Ne pataikaujant, ne kvailai brendant į skurdą ir paskolų vergovę, bet savo idėjomis, savo kūryba parodyti Izraeliui ir Amerikai, kad esame verti pagarbos Teisingo Pasaulio Kūrėjai.
Gali būti, kad „naujas šerifas mieste“ ne tokią jau blogą tvarką nori įvesti? Gal neparduos Vidurio Europos ir mūsų? Tad neskubėkime niekam parsiduoti patys.
Gaila Ukrainos, holodomoru išmarintos, okupuojamos tautos. Gaila, bet ką mes galime padaryti, gal kokį rimtą ginklą ar taktiką, diplomatinę iniciatyvą sugebėjote sukurti, gailėtojai?
Su diplomatija irgi prastai.
Kartą Prezidentas nuvažiavo į Turkiją. Gal agitavo juos ginti Ukrainą? Nesuagitavo ir nieko rimto nesugalvojo pasiūlyti…
Apie pasiūlymus, kūrėjų ir valdžios ryšį.
Kartą vienas sąjūdininkas, mokslų daktaras, gal kiek ir keistokas žmogus, parašė laišką Sąjūdžio valdžiai. Gavo atsakymą, kad „mes patys geriau žinome, ką reikia daryti“. (Pridarė… biurokratinė gauja… šimtamilijoninių nuostolių… sužlugdė švietimą… dabar pakėlė atlyginimus, bet, kaip pasakė R.M.M., neteisingai juos paskirstė…,- piktinosi tas jau pagyvenęs žmogus). O kitas žmogus, iš kaimo, pasakojo, kelis kartus prašė priėmimo, kad pateiktų savo pasiūlymus. Negavo net jokio atsakymo. Ar kad kaimietis, ar kad gal kokia bloga KGB nuomonė apie jį?
Beje, ir vieno juristo prašymą išsprendė taip: eilinė prokurorė nutarė, kad čia viskas OK, o KT buvęs teisėjas viešai per TV pasakė, kad tai elementarus sukčiavimas. Bet prokurorė nepasitaisė.
O kaip buvo su P. Gražulio mygtuku? Ką apie tai pasakė ekspertai? Ar KT ištyrė visapusiškai ir objektyviai? Kodėl vienus baudžia, kitus ne, už tą pačią veiką ar neveiką? Kodėl buvo leidžiama kai kam net neteisėtai kelis metus eiti atsakingas pareigas? – klausė tas pats juristas. Nesugebėjau jam atsakyti, tik pasakiau, kad korupcija – ne vien kyšiai.
Taip daug apie (ne) teisingumą, nes teisingumas, ne laisvė, ne lygybė – valstybės pamatas. Jo stinga ir kitur, kur „kažkas papuvę Danų karalystėj“… Kaip reiktų nors lašelio tikro konservatyvumo Europoje… Gal tada ir norėtų žmonės ginti SAVO valstybę…
Tai, ką daryti? Parsiduoti kam nors, kad gintų „savo nuosavybę“?
Vergų niekas negerbia ir negina – jais prekiauja.
O ką daryti, jei tikrai puls? Reikia priešintis, bet nepražudant per daug žmonių, „sumanymas“ (generolas J. V. Žukas jį iškvotė iš KAM ministrės), kad patys galėsime pulti ir išvaryti priešą iš mūsų teritorijos, ar ne fantazija?
Valdžia turėtų kviesti žmones nebėgti, Lietuvoje turi likti lietuvių. O pati turėtų pasitraukti, kad nereiktų „pasirašyti savo noru“ (per Prezidento rinkimus visi dievagojosi, kad nebėgs iš Lietuvos).
Prezidente, Seimo Pirmininke, Premjere, kuris valdai šalį (nes kas valdo pinigus, tas valdo valstybę), elkitės protingai, kūrybingai, ir nuvykę pas amerikonus nebandykite jų auklėti ir mokyti. Pažiūrėkite, kokiame burbule patys daug metų buvote.
Mokykitės gerbti savo žmones, tikėti tauta, raskite joje kūrėjų ir gerų idėjų.
Demokratijų nelaimė, kad joje valdžios žmonės yra laikini. Tad skubėkite daryti gėrį, kol dar esate valdžioje.
Autoritariniai režimai savo pastovumu pranašesni. Kažin, ar Rusija jau nusilpo, kaip teigia tie nusenę generolai…
