Ligita Juknevičiūtė
Visaip bandau išvengti šios temos. Nudurnėjimo, nužmogėjimo, zombėjimo, robotėjimo.
Mamos muzikinių apdovanojimų. Skandalo dėl Kristinos Sabaliauskaitės knygos. Na, kodėl, kodėl ji nepaminėjo šaltinių savo knygai, gal todėl, kad galimai rašė ne pati, o su Chat GPT? Primityvizmo mūsų spaudoje, klaikių humoro siužetų internete, tv laidų, dialogų, kuriems scenarijus turbūt rašo irgi robotai. Svetimų vėliavų LRT ekrane ir ant Trakų pilies.
Klaikių, primityvių pranešimų spaudai ir straipsnių, kuriuos irgi rašo robotas. Anonsų ir feisbuko postų, reklaminių tekstų. Viskas persmelkta nužmoginimo ir robotinio mentaliteto, o toks turbūt jau irgi atsirado, dvasia. Robotai moko žmones, kaip gyventi, ir visuomenė tampa robotais, tai jau tampa akivaizdžiu faktu.
Pati esu dirbus daug metų televizijoj, kūriau įvairias laidas. Ir dėl dūšios, ir dėl pinigų, todėl kaip ir suprantu buvusius kolegas, bet tuo pačiu ir kažkoks pasišlykštėjimo ir apmaudo jausmas apima, matant, kas vyksta Marijos žemėje.
Mamos apdovanojimai mane atakavo iš spaudos ir feisbuko postų, nors ir nežiūrėjau jų per TV, nieko nežiūriu iš lietuviškų TV, jei atvirai, bet nori nenori mačiau tiek, kiek buvo viešumoje tų pranešimų ir skandalų. Ir tai, kas turėtų būti linksmas karnavalas, tapo kažkokia beprotybės, nuzombėjimo ir robotų fiesta.
Daug metų Lietuvoje negyvenantis žmogus atsiuntė man video su tuo reperiu, kuris bandė užsidegti scenoje ,,kasiaką”. Sako, aš nesuprantu, bet kodėl ten Lietuvoj tiek debilų? Iš kur jie atsirado? Kas vyksta? Taigi, ką mes matėm praėjusią savaitę Lietuvoje?
Pusplikes pseudo elitines išsipusčiusias personas tarp klaikių tamsių Žalgirio arenos užkulisių su ventiliacijos vamzdžiais virš galvos. O kam daryt apdovanojimus ten, kur gražu, svarbu, kad kuo daugiau žmonių ateitų, tiesa?
Vakarines suknias, smokingus, ir čia pat mergaitę su nusmukusioms kelnaitėmis. Tipo bajeris. Apdovanojimai elitiniai, bet už pinigus gali ateiti bet kas, net ir nuogi arba apsinarkašinę turbūt.
Vyrus, bandančius įšokt į nuvažiuojantį leftistinį traukinį ir apsimest gėjais, arba tikrus gėjus, neturinčius nieko bendra su muzika, kurie tapo kone pagrindinėmis vakaro žvaigždėmis, svarbesnėmis už muziką ir atlikėjus.
Bandymą tarp vakarinių suknelių ir smokingų vaidinti cool atsipalaidavimą, keikiantis ir demonstruojant narkomaniškus įpročius. Beje, tas reperis dar spėjo sušukti Slava Ukraini, prieš paskelbdamas, kad nori užsirūkyti kasiaką. Jei nežinojot, tai Graikijoj už narkotikų platinimą bausmės griežtesnės, negu už žmogžudystę, gali siekti ir kalėjimą iki gyvos galvos. Taigi, graikai jau suprato, kokia pragaištinga yra narkotikų „kultūra“, bet Lietuvoj dar, matyt, tas suvokimas neatėjo, linksminasi tauta net per masinius renginius ir net eteryje.
Bet reitingai buvo geri, skelbia organizatoriai. Tai sveikinu. Kitais metais bus dar geresni, jei kas nors ateis ant raudono kilimo ar į sceną su, pavyzdžiui, prikakotais triusikais, ypač iš anksto praanonsavus, kad visko gali būti, žiūrėkite, ateikite, dalyvaukite.
Kur ta riba, kai bus pasakyta stop? Suvokimas, kad ne reitingai svarbiausia, o, kaip sakė Henytė, išlikti žmogumi. Nes robotui dzin, jis bet ką pasakys ir padarys, bet mes juk ne tokie? Ar jau tokie?
Neseniai bandydama prisikviesti į savo fb kuo daugiau sekėjų, pavariau tokių video apie juodus antakius, pasakiau moterims, kad su tais juodais tatuiruotais antakiais jos atrodo klaikiai, nes nebelieka veide harmonijos, tik tie juodi ryškūs antakiai. Nežinau, kas man užėjo, įkeliau kelis video, kurie baisiai nervino ir linksmino tautą, o man turbūt tikrai labai knietėjo pažiūrėti, kas publikai feisbuke patinka.
Be to, bandžiau save įtikinti, kad tokie postai bus naudingi. Maniau, mano pastaba privers moteris pasidomėti, kas ta harmonija, ir kodėl pagal jos principus negalima veide kažko labai užjuodinti. Jei jau juodi antakiai, tai ir visas tipažas turi būt Šecherezados, įskaitant ir juodas akis, tamsią odą, juodus plaukus. Bet daug moterų nenorėjo manęs girdėti, labai įsižeidė ir užvertė mane piktais komentaraus, kad aš pati baisi, ir kodėl joms tai aiškinu.
Taigi, dėmėsio gavau, sekėjų padaugėjo nuo penkų tūkstančių iki septyniolikos, bendras peržiūrų skaičius šoko iki milijono. Įsivaizduojat? Deja, milijono pinigų ir pagyrų iš nesamo reitingo užsakovo negavau. Tik feisbuko robotai labai džiaugės ir rode man pasiekimus, ragino ir toliau taip varyt.
Bet nebevarau. Ir ačiū Dievui, kad to milijono negavau pinigų, nes turbūt pagauta azarto būčiau ir toliau tokius video kūrus, ir nervavus tas moteris, o ir save jų pykčio ir įžeidinėjimų lavina. Bet dėl milijono juk galima ir pakentėti, tiesa? Turbūt taip įsijungia kažkokie mechanizmai, kai dėl pinigų tu gali eiti į tokius kompromisus su savim, savo vertybėmis, sąžine, sielos ramybe, kad, o vaikeli. Matom tai pasaulyje, kiek korupcijos, karų, išsigimimo ir beprotybės, dėl jų, dėl milijonų.
Taigi, aš be dėmesio ir milijono peržiūrų gavau daugybę negatyvo ir suvokimo, kokie gali būti buki žmonės, kokie pikti ir primityvūs. Besieliai. Taip taip, skamba arogantiškai, bet, deja, tokia realybė, kabalistai ir išminčiai sako, iš tikrųjų žemėj daugybė besielių, nes siela gimsta tik tada, kai žmogus pakyla nuo žemiausių instinktų ir susimąsto apie savo santykį su Dievu, ko jis atėjo į šią žemę? Daryti bet kokiom priemonėm pinigus, reitingus, tenkinti tik žemiausius išgyvenimo instinktus, tuos, kur maistas, seksas, pinigai, garbė, ar kilti aukščiau, link žinių, o tada ir dvasingumo, kuris atsranda tik tada, kai žmogus pradeda galvoti ne tik apie save, bet ir stengiasi įveikti savo egoizmą. Nes būti egoistasis ir malonumų mėgėjais mus sutvėrė Dievas, ir davė laisvą valią. Tokiais ir likti, ar kilti link Jo. Didžioji dauguma ten, apačioj, ir lieka. Tam duonos ir žaidimų lygmenyje.
Lietuvą dabar stebiu per atstumą. Ir matau labai daug tų renginių ir žaidimų. Iš to daromi didžiuliai pinigai. Ir reitingai. Atsispirti pagundai užsidirbti tų reitingų ir pinigų praktiškai turbūt neįmanoma. Beveik. Bet šansų yra. Kažkada vis tiek turi įvykti lūžio taškas, kai dėl garbės ir pinigų žmonės nebenorės daryti ir kalbėti bet ką.
Būti „madingais“ ir aklai sekti tendencijomis, dėl galimybės išlikti įtakingais parduoti savo sielą ir vertybes. Vartoti narkotikus. Primityviai ir įžeidžiančiai juokauti. Atrodyti apgailėtinai, bet skandalingai. Tapti robotu. Arba tik leisti robotui kurti už jį, nes masėms bus gerai ir taip.
Tikrai manau, kad daugumą tų renginių, knygų ir net filmų scenarijų ir bajerių, taip pat ir gairių, kaip valdyti dabartines mases, parašo robotai, nes kitaip tokio primityvizmo paaiškinti nebeįmanoma.
Ir pabaigai. Mama apdovanojimus vainikavo video apie tai, kaip jų vedėjus apsėdo. Nesakysiu kas, užtenka pačios idėjos. Nežiūrėsiu to video, tik mačiau internete, kaip jį filmavo. Tai, mielieji, ir jums linku nežiūrėti, nes tai, kas skelbiama, tas ir vyksta. Vieni eina į šviesą, kiti – į apsėdimą. O treti tam paradui vadovauja. Su robotų pagalba. Renkamės mes. Rinkimės atsakingai. Ir tepadeda mums Dievas.
