Jolanta Blažytė
Noriu paklausti: ar šiandien skaitėte paskutines žinias apie influencerės Faustos kotletus ir jos buvusio mylimojo naująją mylimąją? Jei skaitėte, tai noriu už jus pasidžiaugti: vadinasi esate įvykių sūkuryje ir bet kada galėsite kompetentingai diskutuoti įvairiose su kotletais susijusioje diskusijose. Bet jeigu rytoj imsite ir tuos Faustos kotletus pamiršite ir pradėsite gilintis į turtingo Šiaulių verslininko būsimas vestuves, kurių jis nenori, bet yra verčiamas? Ar tada nebus gaila laiko, praleisto ties Faustos kotletų aktualijų analize?
Šiuo metu vartau įdomią knygą („Vidinė tyla yra raktas), kurioje aprašytas dar devintame dešimtmetyje nagrinėtas CNN efektas. Tyrėjai tuomet priėjo išvados, kad labiausiai žmonių smegenis bukina ne „buka“ informacija, bet informacijos gausa, kurios žmogus nesugeba apdoroti, o apdorojęs ją tik paviršutiniškai tampa tokiu nei „edukuotu“, nei „užzombintu“.
Knygos autorius Ryan Holiday pataria griežtai riboti gaunamos informacijos srautus ir išmokti atsirinkti tik pačią svarbiausią, kuri reikalinga jūsų gyvenimo tikslų ir laimės siekimui.
„Esmė ta, kad skęstant informacijos liūne yra labai sunku aiškiai mąstyti ar veikti (juolab jaustis laimingam). Štai kodėl teisininkai stengiasi kitą pusę užversti daugybe dokumentų. Štai kodėl žvalgybos agentai užtvindo priešą propaganda – taip jie praranda tiesos pėdsakus. Šios taktikos tikslas siejamas su analitiniu paralyžiumi.
CNN efektas dabar kelia bėdų ne tik prezidentams ar generolams, bet ir mums visiems. Kiekvienas dabar gauname daugiau informacijos, nei sugebame jos apdoroti. Mes sakome, kad turime būti įvykių sūkuryje, todėl savo brangų laiką gaištame žinioms, reportažams, susitikimams. Net jei nebūtume prilipę prie televizoriaus, mus vis tiek supa dramos, paskalos, trikdžiai. Turime tai sustabdyti.
Epiktetas yra pasakęs: jei norite tobulėti, turite likti neišmanėliu, jei kalba eina apie pašalinius dalykus“, – rašo R. Holiday.
Tuo tarpu psichologas Mattias Desmet perspėjo, kad informacijos gausa naudojama „minios formavimui“, kuomet žmonių dėmesį nukreipus į nereikšmingus dalykus, sąmoningai paslepiami reikšmingi.
Neurobiologė N. Černigovskaja savo paskaitose pasakoja apie žmogaus proto tingumą, kuris tingi ieškoti tiesos, bet informacijos gausą panaudoja tam, kad ten rasti savo „teisumo“ patvirtinimą.
Žodžiu, kaip bežiūrėsi, visa ta informacija apie Faustos kotletus ir jos buvusio mylimo naująją mylimąją tėra skirta tik jūsų smegenų bukinimui. Aišku, jei žinios apie tuos kotletus nėra tramplinas į jūsų naują laimę. Jei yra – vadinasi viskas OK.
Nežinau, ar informacijos pertekliuje skęstanti ir nuo to pertekliaus bukėjanti visuomenė yra kieno nors suplanuotas tikslas. Sąmokslo teorijomis nesidalinsiu. Tik palinkėsiu visiems saugoti savo brangiausią kapitalą. Ir tas kapitalas – tai ne investicijos, ne krūtas automobilis, ne universiteto diplomas, ne sąskaita banke ir net gerai treniruotas kūnas ar tankios blakstienos. Tas kapitalas – tai mūsų smegenys, kurios trokšta laisvės, o ne analitinio paralyžiaus.
