Ligita Juknevičiūtė
Kai pradėjau rašyt straipsnius apie Graikiją, tada ir kurti video dienoraščius, o dabar ir video seriją ,,Kosmonautai Graikijoje“ apie mūsų su Artūru Pozdniakovu nuotykius čia, Komentaras TV Youtube kanale, kartais feisbuke klausiu žmonių, kokių temų jie pageidauja, kas domina apie šią šalį ar šiaip gyvenimą. Beveik visada kokia nors moteris parašo komentarą, kad norėtų sveikatos ar lieknumo receptų.
Dažniausiai aš apie tai klausiantiems parašau, kad mano sveikatos ir lieknumo pagrindas yra blaivybė, penki Tibeto pratimai, tai, kad jau keletą metų nebevalgau jokių miltinių patiekalų. Žinoma, aš nemažai vaikštau su šunimi, neprisivalgau daug niekada, nors ir niekada nebadauju, taip pat beveik kasdien maudausi jūroje, šiuo metu nors ir ruduo, naktimis jau vos septyni laipsniai šilumos, bet dieną ant saulutės galima degintis, o vanduo vis dar devyniolika laipsnių.
Neseniai vėl su kažkuo kalbėjom apie svorį, ir aš prisiminiau geriausią grožio ir lieknumo receptą, kokį tik esu gavusi.
Seniai seniai, kai dar buvau labai jauna, nė trisdešimties neturėjau, susipažinau su tokia dailininke Lina Beržanskyte Trembo. Ji tikrai nesupyks, kad aš dabar apie ją parašysiu, o šiaip galit ją susirasti FB ar google ir pasigrožėti, kokia tai talentinga ir nuostabi moteris. Mes susidraugavom, dariau su ja keletą interviu, ji buvo neseniai grįžusi po skyrybų iš Vokietijos, visiškai nevartojo alkoholio, kas tais laikais buvo tikra retenybė, tapė paveikslus, ir dar prie viso to buvo labai graži ir liekna. Liemuo buvo kaip vapsvos, toks, beje, yra ir šiandien.
Mes daug kalbėdavom susitikę, dažniausiai visokiomis dvasingomis temomis ar apie meilę, meną, bet niekada apie svorį, tik žinojau, kad ji nėra nei sportuojanti, nei per daug domisi dietomis, o aš nuolat tai bėgiojau, tai plaukiau, tai badavau, tai prisivalgydavau, tai baliavodavau, tai valydavaus organizmą, tai nakčiai prisikimšdavau, tada atsibusdavau užtinusi, svoris šokinėjo, nors ir buvau daugmaž liekna, savo figūra dažniausiai nebūdavau patenkinta, gal kad buvau jauna ir kvaila, o gal kad dirbau televizijoj, kur buvo ypač akcentuojamas išorės ir kūno grožis. O Linai kažkaip pavykdavo būti liekna tarsi netyčia, na, maniau, gal jos tokie genai?
Kartą mes su Lina susitikom netyčia Palangoj ir nuėjom pavalgyti su dar keliais žmonėmis į kažkokį gerą tais laikais restoraną. Pamenu, jai atnešė kažkokį prabangų lygtai mėsos patiekalą, su bulvių koše, kažkokiom daržovėm, tais laikais tikrai skanų ir brangų. Aš būčiau sušveitus viską iki paskutinio lašo, o Lina paskanavo keletą kąsnių, nė pusės nesuvalgė, ir pastūmusi lėkštę, bendravo toliau. Pamenu, man iš apmaudo vos širdis nesustojo. Kaip gi taip, juk tai toks skanus ir brangus patiekalas, o ji net pusės nesuvalgė, ką ji sau leidžia? Iš apmaudo, ir iš suvokimo, kad štai ir atskleista jos grožio ir lieknumo paslaptis.
Ji tikrai pavalgė, smalsiai ir nuoširdžiai paragavo visko, kas buvo lėkštėje, bet neprisikimšo. Liemuo, suspaustas plačiu diržu, liko toks pat lieknas, o kumščio dydžio skrandis neišsipūtė iki galvos dydžio, kaip turbūt atsitinka tiems, kas ryja kibirais.
Ir nuo tada, kai pamatau jos nuotraukas feisbuke ir vis tokį patį liauną liemenį, prisimenu tą epizodą ir pamoką, gautą iš Linos. Nori būti liekna, neryk, nekimšk, mėgaukis gyvenimu, maistu, bet su saiku, nes saikas yra didžiausia dorybė, ką čia slėpti.
Ir lygiai tą patį, tik atvirkštinį receptą, kaip būti su viršsvoriu, esu ne kartą gavusi, stebėdama stambių žmonių mitybą. Ką bekalbėtų, kaip save beapgaudinėtų, atsisakę cukraus, pavyzdžiui, ir vartodami saldiklius, nevalgydami mėsos ar laikydamiesi dietų, bandydami daugiau judėti ar sportuoti, iš esmės, prisėdę prie stalo, stambieji dažniausiai daug valgo. Jei užsisako porciją ar prisėda prie vaišėmis nukrauto stalo, ypač čia, Graikijoje, jei jau atnešė tą kalną maisto, tai stambieji ir sušveičia viską, kas įdėta, nes, nu, negi dabar paliksi kažką lėkštėj, negi pasakysi stop, kai taip skanu.
Neseniai radau vieną patarimą iš insta koučerės. Tiksliau tris. Eiti į tualetą iškart, kai užsinori, o ne kentėti, nes mes, moterys, mėgstam, pasirodo, pakentėti iki namų, nepatogu prašytis į tuliką svetimoj vietoj ir panašai. Tas kentėjimas veda prie savo kūno ignoravimo, o paskui pereina ir į santykius.
Kitas patarimas buvo nustoti valgyti iškart, kai tik pajutot, kad gana. Net jei lėkštėj super prabangus maistas ar liko vos kąsnelis. Tai išmest gaila, tai nepatogu. Nes jei nemokėsit to padaryti ir valgysit tik todėl, kad skanu ar kad negalit palikti maisto lėkštėje, tai nemokėsit ir gyvenime pasakyti ne, nemokėsit pasakyt stop, nemokėsit girdėti ir gerbti save, o ilgainiui ir kiti nustos jus girdėti ir gerbti. Jūsų ne turi būti ne.
Atrodo, kas čia bendro, tuščia lėkštė ir visas gyvenimas. Bet iš tikrųjų tame daug racijos: jei mes nesugebam atpažinti savo poreikių, būsenų, ignoruojame jas, tai koks tada tas mūsų gyvenimas ir būvis, ką mes patys apie save galvojam ir kaip save vertinam ir kaip galime tikėtis, kad būsim patenkinti ir laimingi su tokiais savimi pačiais???
Trečias patarimas buvo visiškai mesti gerti alkoholį. Na, čia jau daug aiškinti nereikia, nes alkoholis yra nuodas, bet ypač svarbu, kad alkoholį žmonės geria tada, kai jo gerti negalima ypatingai, kai reikia išsaugoti blaivią galvą, praeiti kažkokią sunkią situaciją, įsisąmoninti ją ir išgyventi, bet neatlaikę įtampos žmonės išgeria, apsvaigsta, ir taip praranda energiją, priima neteisingus sprendimus, o tada tokios situacijos vėl kartojasi.
Todėl dabar, jei manęs kas klausia, kokia mano lieknumo paslaptis, tiesiog pasakoju šią istoriją apie Liną ir sakau, kad svoris nukris, jei nustosit gerti alkoholį, ir tada, kai pradėsit valgyti visko po pusę porcijos ar vos vieną kitą kąsnį. Jei būsit blaivūs, sąmoningi, tai net ir tą pyragaitį galėsit užsisakyti, bet nesuvalgysit jo net pusės, bent jau aš visada paragauju, kai čia atneša desertą, bet tik paragauju, o ne praryju visą pyragaitį, nes aš noriu gerai jaustis, o ne prisikimšti ir dejuoti, kad prisivalgiau ar užsiklijavau pilvą miltais su cukrumi.
Jau girdžiu, kaip skrandžio ir svaiginimosi vergų choras užtraukia, ,,ko čia varžytis, juk gyvenam tik vieną kartą, negi negalima bent kartais išgerti ar prisivalgyti kiek norisi, koks tada tas gyvenimas be malonumų“ ir taip toliau.
Atsakau. Malonumas yra gerai jaustis. Būti ramiu, patenkintu gyvenimu ir savim. Malonumas yra stebėti gražius debesis. Turėti laiko. Neklausyti kitų nuomonės ar patarimų, o pasitikėti savimi, savo intuicija, pažinti save, girdėti savo norus, turėti drąsos gyventi ir priimti tokius sprendimus, kuriuos nors ir baisu priimti, bet dar baisiau būtų atiduoti atsakomybę už savo gyvenimą kitiems.
Todėl ir šis mano patarimas buvo skirtas tik tiems, kas KLAUSIA, kaip numesti svorio. O tiems, kas neklausia ir kaifuoja nuo gyvenimo, savęs tokių, kokie yra, sakau, ir ačiū Dievui, gyvenkit ir žvenkit, ir nesukit sau galvos dėl to, kiek sveriate, jei tik esat sveiki, sąmoningi, sąžiningi su savim ir patenkinti savo gyvenimu. O jei norit sulieknėti, žinokit, kad tik tada, kai gerai pradėsit jaustis, o ne vergauti savo kūnui, ne bausti jį, o tiesiog gyventi, kūnas pats sureguliuos viską, nes grožis ir laimė yra būsena, nuo jos viskas prasideda, o ne nuo išorės.
Gražios savaitės visiems, būkit sveiki ir laimingi.
