Jonas Ivoška
Politinėje erdvėje jau skamba naujų pažadų balsai. Mūsų šalies bendrabūvio būstą vėl ketinama pagerinti naujais patogumais. Deja, dauguma „gerintojų“ kalba tik apie naujus „dažus“ ar naujas „dažymo“ technologijas, kas iki šiol, tariamai, nebuvo naudota dėl kažkokios mistinės informacijos trūkumo.
„Jeigu Jūs, Lietuvos rinkėjai, mūsų šalies bendrabūvio būsto tvarkymą ir toliau patikėsite mums, tai neatsidžiaugsite nauja spalvine fasado harmonija“ – porina buvusieji, kurie, neva, iki šiol nežinojo kur galima pirkti kokybiškų „dažų“.
Kiti aiškina, jog dalis „dažų“ buvo pavogta, todėl su likučiu galima pasiekti puikių rezultatų, jeigu bus taikomos naujos dažymo technologijos, kurių esmė glūdi slėpinyje „žinoti kaip“.
Klausantis tų „dažytojų“ gražbylysčių, pasigendi blaivaus suvokimo, kada mūsų galvose apsigyvens elementari logika, kad vieno ar kito būsto funkcinės galimybės pasikeis tik pakeitus to būsto išplanavimą, o ne pakeitus lubų, sienų ar grindų spalvą.
Garbūs tėvynainiai, per švelnu naivuoliais vadinti tuos, kurie tiki, jog į Seimą renkant interesų grupes, kurios neturi jokios konstitucinės reformos vizijos, galima būtų sulaukti kokių nors su gamtinėmis sąlygomis nesusijusių gėrybinių gyvenimo pokyčių, nepriklausant atitinkamai interesų grupei.
Tik ta politinė jėga, kuri savo programoje siūlys ne personalinius, o funkcinius-struktūrinius pokyčius valstybės sisteminiuose sektoriuose – įstatymų leidžiamajame, vykdomajame ir teisminiame – gali suteikti šalies valstybingumo praktikai juntamą poslinkį žmogaus saugumo ir teisingumo gynybos srityse.
